VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

12.07. Naujausios žinios

Vyriausybėje pristatyti 100-mečio minėjimo programos rezultatai

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija, vadovaujama Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, susirinko į posėdį, kuriame pristatė 100-mečio minėjimo programos rezultatus.
Pagrindinis dėmesys skirtas 2018 m. Vasario 16-osios programai, pasirengimui Dainų šventei „Vardan tos..." bei kitiems 100-mečio renginiams Lietuvoje ir užsienyje.
„Smagu, kad, kaip ir siekėme, Valstybės atkūrimo 100-metis tampa visų žmonių švente, matome labai daug prasmingų projektų visoje Lietuvoje, o svarbiausia - kad jų netrūksta ir regionuose. Ir toliau sieksime, kad į 100-mečio minėjimą įsitrauktų kuo daugiau žmonių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų", - sakė Ministras Pirmininkas, pradėdamas komisijos posėdį.
2018 metų Vasario 16-ąją visuomenė bus kviečiama iškelti vėliavas, pasveikinti vieni kitus su atkurtos Lietuvos gimtadieniu, prisijungti prie valstybingumo maršrutų, pažįstant 100-mečio istoriją ir herojus. Popiet visoje Lietuvoje vienu metu suskambės 100 varpų dūžių, suvienysiančių ir pakviesiančių švęsti drauge. Vyks specialūs šventiniai koncertai Nacionaliniame operos ir baleto teatre bei Katedros aikštėje Vilniuje. Kampanija „Ačiū" kvies visus padėkoti svarbiems ir ypatingiems žmonėms. Šiuos sveikinimus matys visi, susirinkę Vilniaus katedros aikštėje, ten atsirasiančio interaktyvaus varpo instaliacijoje.
Savivaldybės aktyviai įsijungia su savo šventinėmis Vasario 16-osios tradicijomis ir renginiais. Vasario 16-ąją per Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir kitus Lietuvos miestus nusidrieks šventiniai „Valstybingumo maršrutai: Geltona. Žalia. Raudona", kviečiantys linksmai, turiningai ir prasmingai atšvęsti valstybės gimtadienį.
2018 m. Vasario 16-ąją duris visuomenei atvers kelios parodos: „Nepamirštamos ateitys: Lietuvos Šimtmečio vizijos" Valstybės pažinimo centre, „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" Nacionalinėje dailės galerijoje. Taip pat bus pradėti rodyti filmai, pasakojantys 100-mečio istoriją: Audriaus Juzėno „Pelėdų kalnas", Ramunės Kudzmanaitės „Aš priglaudžiu prie žemės širdį", Algirdo Tarvydo „Europos parkas. Pradžia".
Bendram 100-mečio programoje esančių veiklų finansavimui 2017-2018 metais numatoma skirti apie 11 mln. eurų.
Šimtmečio sekretoriato duomenimis, aktyviausia jo komunikacijos kampanija prasidės 2018 m. sausio viduryje. Informacija apie artėjantį 100-metį šiuo metu skelbiama per televiziją, interneto portalus, socialinių medijų kanalais. Televizijoje skelbiama informacija jau pasiekė 2,2 mln. televizijos žiūrovų. Tokia pat informacijos sklaida - vidutiniškai 2,3 mln. unikalių vartotojų - pasiekiama ir socialiniais tinklais.
Interneto svetainę www.lietuva.lt, skaičiuojant nuo spalio 5 d., aplankė daugiau kaip 35 000 interneto vartotojų. Informacija apie Šimtmečiui skirtus projektus ir organizuojamus renginius skelbiama interneto svetainėje www.lietuva.lt, socialiniuose tinkluose: facebook: @Lietuva.lt, Twitter: @Lithuania, Instagram: @Lithuania.lt.

Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui - fotografijų paroda

Gruodžio 8 d., penktadienį, Fotografijos muziejuje atidaroma suomių fotografijos paroda "Nepriklausomybė pro objektyvą" ("Independence trough the Lenses), skirta Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui. 
Parodos suomiškumas yra kasdieniškas - tai didvyriškas sugebėjimas išgyventi, ištverti ir paleisti, tai atsiminimai ir praeitis kaip dalelė savasties. Parodoje fotografai pristato darbus, kuriuose kiekvienas savaip atskleidžia požiūrį į šiuolaikinę Suomijos visuomenę.
Fotografijos muziejuje savo darbus eksponuoja Sara Hornig, Ryta Paivalainen (Riitta Paivalainen), Haris Palviranta (Harri Palviranta), Juha Suonpa (Juha Suonpaa), Juha Arvidas Helminenas (Juha Arvid Helminen) ir Jūsas Vesterlundas (Juuso Westerlund). 
H. Palvirantos paskutinės "Ginkluotosios pajėgos informuoja (2017)" serijos ir J. Suonpos vaizdo instaliacija IBIDEM (2017) apžvelgia Suomijos karus šių dienų kontekste. H. Palviranta temą plėtoja nacionaliniu ir individualiu lygmeniu, o J. Suonpa konkrečiau - per Tamperės miestą, kuris buvo vienas pagrindinių kovų laukų suomių pilietiniame kare 1918 m.
S. Hornig darbų serija "Pusė iš mūsų" atskleidžia depresijos paliestus gyvenimus. Remiantis statistika, vienas iš penkių suomių per savo gyvenimą kenčia nuo depresijos, o pusė iš penkių milijonų gyventojų turi draugą ar giminaitį, kuris kenčia nuo depresijos. Vienišumas sukuria tokią erdvę, į kurią kitiems nėra įėjimo. 
R. Paivalainen menas dažnai vadinamas "kasdiene archeologija" ar "neužrašytomis istorijomis". Ji domisi tyliu naudotų drabužių ar audinių pasakojimu, kuris kartu yra buvimo ir nebuvimo istorija. Darbų serijoje "Įsivaizduojami susitikimai" menininkė kuria vaizdinius, kurie patenka tarp atminties ir užmaršties. R. Paivalainen sukuria istorijos pradžią, kurią žiūrovas gali tęsti, pasitelkdamas savo vizijas ir emocijas. 
J. Vesterlundas 2014-2015 m. keliavo po Kainu regioną, ieškodamas šių dienų herojų. Būtent ten buvo sukurta suomių nacionalinė epinė poema "Kalevala", išleista 1835 m. Suomiams kūrinys "Kalevala" prilygsta visame pasaulyje žinomai Homero "Iliadai". Menininkas ieškojo legendinių personažų šiuolaikiniuose žmonėse. Kaip ir mitologiniai herojai, žmonės, kuriuos jis fotografavo šiam projektui, turi kažką didvyriško ir tragiško. Pasak menininko, tai yra žmonės, apie kuriuos būtų papasakotos istorijos "Kalevalos" laikais.

L. Linkevičius ESBO ministrų susitikime ragino ieškoti naujų Rusijos ir Ukrainos krizės sprendimų

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vienoje prasidėjusiame kasmetiniame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime atkreipė dėmesį į nepakankamą pažangą sprendžiant Rusijos agresijos prieš Ukrainą išprovokuotą konfliktą ir ragino ieškoti naujų sprendimų.
„Jau praėjo 4 metai nuo Rusijos karinių veiksmų Rytų Ukrainoje pradžios, bet politinio sprendimo perspektyva išlieka miglota. Kremliaus remiami separatistai nuosekliai destabilizuoja politinę ir saugumo padėtį Ukrainos rytuose - tai netoleruotina ir turi keistis. ESBO šalys privalo ieškoti naujų sprendimų, paremtų Minsko susitarimų įgyvendinimu", - akcentavo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ukrainos iniciatyva surengtoje diskusijoje apie žmogaus teisių padėtį Kryme L. Linkevičius atkreipė dėmesį į Rusijos nelegaliai aneksuotame pusiasalyje vykdomus sisteminius žmogaus teisių pažeidimus bei paragino stiprinti ESBO atsaką kovoje su iššūkiais žmogaus teisių ir pamatinių laisvių apsaugoje.
ESBO šalių užsienio reikalų ministrai gruodžio 7-8 dienomis Vienoje aptaria svarbiausius iššūkius Europos saugumui.
ESBO Ministrų Taryba yra svarbiausias šios organizacijos politinių diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas. Kasmetiniuose susitikimuose užsienio reikalų ministrai apžvelgia ir įvertina organizacijos veiklą, diskutuoja aktualiausiais saugumo klausimais ir nubrėžia tolesnės veiklos gaires.
ESBO yra regioninė saugumo organizacija, vienijanti 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos šalis. Jai šiais metais pirmininkauja Austrija, iš kurios nuo 2018 metų sausio šią užduotį perims Italija.

Vilniuje rengiamas Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybos posėdis

Penktadienį Vilniuje viešės Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka.
Lietuvos ir Ukrainos valstybių vadovai dalyvaus dvišalės Prezidentų tarybos posėdyje. Tai dešimtoji kasmet rengiama Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų taryba, kurios metu aptariami svarbiausi dvišaliai, Ukrainos bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES) ir NATO klausimai.
Prezidentų taryboje daug dėmesio bus skiriama dvišalio bendradarbiavimo stiprinimui, ypač energetinio saugumo, migracijos ir ekonomikos srityse.
Planuojama pasirašyti 4 Lietuvos ir Ukrainos susitarimus: Prezidentų tarybos protokolą, nubrėžiantį bendradarbiavimo planą kitiems metams, memorandumą dėl strateginio bendradarbiavimo energetikos srityje, sutartį dėl bendradarbiavimo migracijos srityje ir susitarimą dėl 2001 m. balandžio 23 d. Lietuvos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų.
Viena pagrindinių susitikimo temų - europinių reformų įgyvendinimas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, nuo efektyvaus reformų proceso priklauso sėkminga visos Ukrainos valstybės raida ir jos žmonių gerovė. Todėl šiandien pagrindinis uždavinys - susikoncentruoti į veiksmingą kovą su korupcija, įstatymo viršenybės stiprinimą, verslo aplinkos ir šalies administracinių gebėjimų gerinimą.
Valstybių vadovai taip pat aptars padėtį Rytų Ukrainoje. Daug dėmesio bus skiriama saugumo stiprinimui. Prieš kelias savaites Briuselyje vykusiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime patvirtintas 20 prioritetų planas numato gilesnį ES bendradarbiavimą su Ukraina bei kitomis dviem asocijuotomis partnerėmis šiose srityse: bendrosios saugumo ir gynybos, kovos su hibridinėmis, kibernetinėmis, informacinėmis bei energetinio saugumo grėsmėmis.
Kad būtų kovojama su priešiška propaganda ir užtikrinama objektyvios informacijos transliacija į separatistų užimtas teritorijas, Lietuva nutarė perduoti Ukrainai 7 antžeminius siųstuvus. Lietuva taip pat viena pirmųjų Ukrainai pradėjo teikti karinę paramą.
Ukrainos Prezidentą Lietuvoje lydės verslininkų delegacija. Per vizitą Lietuvos ir Ukrainos valstybių vadovai atidarys dvišalį ekonomikos forumą, kurio tikslas - paskatinti šalių ekonominius kontaktus atsinaujinančios energetikos, finansų konsultacinių ir informacinių technologijų srityse.
Prezidentas P. Porošenka Vilniuje atidarys Ukrainos skverą. Praėjusios dvišalės Prezidentų Tarybos metu pernai gruodį Kijeve buvo atidarytas Lietuvos skveras kaip artimos draugystės tarp tautų ženklas.

LTOK: kova su dopingu turi būti negailestinga

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) vienareikšmiškai palaiko vieningą pasaulio sporto bendruomenės kovą su dopingu, o pats Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sprendimas diskvalifikuoti Rusiją iš 2018 metų žiemos olimpinių žaidynių Pjongčange (Pietų Korėja) jam nebuvo netikėtas.
"Kitokio sprendimo ir būti negalėjo. Kova su dopingu turi būti ryžtinga ir be išimčių. Visapusiškai palaikome IOC sprendimą, o ar Rusijos atletus visgi išvysime žaidynėse, priklausys tik nuo pačios Rusijos", - sakė LTOK atstovė ryšiams su visuomene Ieva Kutkaitė.
LTOK atstovų teigimu, tai, kad Rusijai uždrausta startuoti olimpinėse žaidynėse, yra ne kas kita, o labai aiški pasaulinio olimpinio judėjimo žinutė, sakanti "dopingui - NE" viso pasaulio sportininkams be jokių išimčių.
"Rusija turės išmokti šią pamoką, dėl kurios labiausiai nukentėjo jos sportininkai, ir padaryti atitinkamas išvadas", - teigė LTOK atstovė.

 Kitais metais 2 eurais padidės pareiginės algos bazinis dydis

2018 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis bus 132,5 euro.
Seimo sprendimu, pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis padidintas 2 eurais. Ketvirtadienį 75 parlamentarams balsavus už, 6 - prieš ir 28 susilaikius Seimas priėmė tai numatantį Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymą.
2017 metų pareiginės algos bazinis dydis yra lygus 130,5 euro.
Iki 2009 m. sausio mėnesio galiojęs pareiginės algos bazinis dydis buvo lygus 141,9 euro (490 Lt). Dėl krizės jis buvo sumažintas iki 137,57 euro (475 Lt), nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. - iki 130,33 euro (450 Lt).

Nauja technologija Lietuvos paštui padeda ir eiles tirpdyti, ir popierių taupyti

Didžiausių klientų srautų sulaukiančiuose Lietuvos miestų paštuose įdiegtos parašo planšetės. Su šia Lietuvos pašto naujove kalėdinių dovanų siuntimo įkarštyje klientai aptarnaujami ir pašto siuntos jiems išduodamos gerokai sparčiau. Negana to, parašo planšetės naudojimas sumažins popieriaus poreikį.
„Su naujai įdiegta, modernia ir šiuolaikiška priemone klientus aptarnaujame dvigubai sparčiau ir efektyviau. Tai itin aktualu dabar - šventiniu laikotarpiu, kai paštuose yra žymiai išaugęs tiek klientų, tiek pašto siuntų srautas. Į paštą atsiimti siuntų atvykę klientai nuo šiol savo parašus deda specialiai tam skirtose planšetėse, todėl sugaištama žymiai mažiau laiko, nes nebereikia vartyti storų segtuvų, ieškant žymos siuntos gavėjui pasirašyti. Taigi nuo šiol registruotųjų, įvertintųjų, išperkamųjų ir ekonomiškų siuntų, siuntų su procesiniais dokumentais ir pašto siuntinių išdavimo procesas žymiai spartesnis", - teigė Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė. 
Šiuo metu beveik 200 parašo planšečių įdiegta visuose Vilniaus ir Kauno miestų paštuose, taip pat Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus centriniuose paštuose.
Parašo planšetės ne tik paspartina į paštą siuntų atsiimti atėjusių klientų aptarnavimą, bet ir mažina pašto siuntų laukiančiųjų eiles; be to, su jomis Lietuvos pašte bus sunaudojama mažiau popieriaus.
„Skaičiuojame, kad su parašo planšetėmis per metus atsisakysime beveik 4 milijonų popieriaus lapų, kuriuose atsiimdami siuntas pasirašo klientai. Stengiamės puoselėti atsakingą požiūrį į aplinką, todėl renkamės aplinkos tausojimo ir perteklinių išlaidų mažinimo sprendimus", - sakė I. Dundulienė. 
Iki šiol atsiimant pašte siuntas reikėdavo pasirašyti siuntų išdavimo knygoje, o dabar šiuolaikiškoje parašo planšetėje klientas mato jam adresuotos siuntos numerį ir patvirtina parašu, kad siuntą atsiima. Gavėjo vardas, pavardė ir siuntos atsiėmimo data generuojamos automatiškai.
„Tai padės sumažinti ir klaidų, kurių kartais pasitaikydavo, kai siuntos gavėjas pasirašydavo ne toje eilutėje arba suklysdavo nurodydamas datą, tuo neretai sukeldamas įvairių nesklandumų", - atkreipė dėmesį I. Dundulienė. 
Nuo kitų metų naująją technologiją numatyta įdiegti visuose didžiuosiuose šalies paštuose. Planuojama, kad iš viso Lietuvos paštuose atsiras beveik 500 parašo planšečių. 
Planšetinius kompiuterius vietoj popierinių dokumentų šiuo metu naudoja dalyje šalies kaimiškųjų vietovių dirbantys mobilieji laiškininkai.

Registrų centras: šalies nekilnojamasis turtas vertas 92,8 mlrd. eurų

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas turtas vertas beveik 93 mlrd. eurų, kai pernai viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekė 86,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, šiemet įvertintų objektų skaičius išaugo beveik 80 tūkstančių eurų. 
Daugiau kaip ketvirtadalį įvertinto viso nekilnojamojo turto (23,78 mlrd. eurų) sudaro žemės sklypai. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui Arvydo Bagdonavičiaus, lyginant prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, matomas apie 16 proc. gyvenamųjų teritorijų ir komercinės paskirties žemės sklypų verčių statistinis augimas, o žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės išaugo dvigubai.
„Augimą per paskutinius 5 metus nulėmė nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. Žymų žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą sąlygojo dar ir pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai ūkininkai superka didesnio našumo sklypus, sutikdami mokėti už juos aukštesnę kainą", - teigia jis. 
Masinio vertinimo būdu šiemet įvertinta daugiau kaip 3,52 mln. vnt. pastatų, kurių vertė 54,3 mlrd. eurų, iš jų būstai (butai, bendrabučiai, 1-2 butų namai) verti 38,9 mlrd. eurų. Miestuose ir kurortinėse savivaldybėse buvo vertinama apie 610 tūkst. objektų, jų vertė - 27,8 mlrd. eurų, o metinis verčių augimas - apie 5,6 proc. Likusioje šalies dalyje buvo įvertinta apie 730 tūkst. būsto objektų, kurių vertė per metus augo apie 4 proc. 
Taip pat Registrų centro specialistai įvertino apie 50 tūkst. komercinio turto objektų (administracinės paskirties, gydymo, viešbučių, paslaugų, prekybos, maitinimo ir pan.). Miestų ir kurortų savivaldybėse tokio turto vertė augo 4 proc. ir siekia 7,7 mlrd. eurų, likusioje šalies teritorijoje augimas siekė apie 1,6 proc., tokio turto vertė - 1,2 mlrd. eurų.
5 didžiųjų miestų savivaldybių teritorijose statistinis žemės sklypų vidutinių rinkos verčių mokesčiams augimas gyvenamosiose teritorijose ir soduose siekia 2-3 proc., komercinės paskirties žemės - apie 8 proc. Tai gali būti paaiškinama rinkos aktyvėjimu mažiau vertingose miestų teritorijose, kur formuojama daugiau neužstatytų žemės sklypų, dėl tam tikrų pramonės šakų abejotinų perspektyvų stebima žema pramonės ir sandėliavimo žemės paklausa. 
Šiemet masinio vertinimo rezultatai yra aktuali tema, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo sprendimu tvirtins ir fiksuos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiosiančias žemės vertes mokesčiams, pagal kurias ne ilgiau kaip penkerius metus žemės savininkams bus skaičiuojamas žemės mokestis. Paskutinį kartą žemės sklypų vertės mokesčiams buvo nustatytos 2013 metais. 
Be to, šiemet baigėsi Žemės mokesčio įstatyme įtvirtintas pereinamasis (2013-2017 m.) laikotarpis, kai žemės mokestis buvo kasmet po 20 proc. didinamas, dėl ko žemės mokesčio mokėtojai šiemet moka visą mokestį. Konkrečius žemės mokesčio tarifus kiekvienais metais savarankiškai nustato savivaldybės. 
Registrų centras rugsėjo mėnesį pateikė visus masinio vertinimo dokumentus viešam svarstymui įmonės filialuose, apie kuriuos buvo iš anksto plačiai pranešta nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje. Viešo svarstymo metu gyventojai galėjo pareikšti pastabas ir pasiūlymus. Savivaldybių teritorijų žemės ir statinių 2017 m. masinio vertinimo ataskaitos buvo pateiktos derinti ir savivaldybėms. Pastabas pateikė dvi savivaldybės. 
Jeigu mokesčio mokėtojas nesutinka su masinio vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto objekto mokestine verte, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, jis per 3 mėn. nuo mokestinės vertės nustatymo (šiuo atveju, iki 2018 m. kovo pabaigos) gali pateikti Registrų centrui prašymą su individualaus vertinimo ataskaita dėl mokestinės vertės tikslinimo.

Kaune - vieša diskusija Holokausto tyrimų, atminties ir suvokimo klausimais

Ketvirtadienį Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje - muziejuje Kaune vyks naujos knygos - mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis” pristatymas. Rengiama vieša diskusija Holokausto tyrimų, atminties bei suvokimo klausimais. 
Leidinį pristatys ir diskusijoje dalyvaus autoriai, taip pat Kauno IX forto muziejaus bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atstovai.
Rengėjų teigimu, Holokaustas yra labai sudėtingas ir skaudus žmonijos istorijos įvykis, kurio simboliai, reikšmė bei prasmė neprarado aktualumo praėjus daugiau nei 70 metų. Deja, dėl šios priežasties Holokausto tema tampa ne tik istorinių tyrimų objektu, bet ir manipuliavimo istorine atmintimi bei visuomenės emocijomis priemone ir net ginklu propagandiniame kare. Ryškiausias, anot renginio organizatorių, tokio manipuliavimo pastarojo meto pavyzdys yra Efraimo Zurofo ir Rūtos Vanagaitės projektas „Mūsiškiai", kurio tikslai - suskaldyti, supriešinti Lietuvos visuomenę bei užsienyje skleisti melagingą informaciją apie Lietuvos praeitį ir dabartį. Atsaku šiame informaciniame kare turėtų būti istorijos demitologizavimas, paremtas objektyviais akademiniais tyrimais ir atvira diskusija, nevengiant pačių skaudžiausių ir sudėtingiausių temų.
Bendradarbiaujant Kauno IX forto muziejui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir parėmus Lietuvos kultūros tarybai, lietuvių bei anglų kalbomis išleistas Holokausto tematikai skirtas kolektyvinis mokslinių straipsnių rinkinys „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis”. Jo pagrindu tapo 2016 metų spalio 27-29 dienomis Kaune vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse" nagrinėti klausimai. Leidinyje publikuojami straipsniai 13 autorių, tarp kurių yra ir visuotinį pripažinimą pelnę Holokausto istorijos tyrėjai, mokslininkai iš Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos. Platų probleminį tyrimų lauką apimantis mokslinių straipsnių rinkinys, anot organizatorių, yra aktualus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei - vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams, taip pat visiems besidomintiems Antrojo pasaulinio karo, žydų tautos ir Holokausto istorija bei istorine atmintimi.
Renginio išvakarėse išplatintame pranešime primenama, kad knygos pristatymai ir diskusijos su visuomene jau įvyko Panevėžyje, Vilniuje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Alytuje.

V. Šapoka: įmanoma išsiversti be nekilnojamojo mokesčio

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad be nekilnojamojo turto mokesčio Lietuvoje galima išsiversti, o automobilių mokestis - gali padidinti socialinę atskirtį.
Liberalas Kęstutis Glaveckas, komentuodamas Seime svarstomo siūlomo 2018 metų biudžeto projektą, pasigedo automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčių. Politikas, pabrėžęs, kad tarptautinės institucijos Lietuvai nuolat primena šių mokesčių įvedimo svarbą, finansų ministro V. Šapokos klausė, kada planuojama šiuos mokesčius įvesti šalyje.
V. Šapoka teigė, kad paskutinėse Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijose buvo atsisakyta griežto tono, kalbant apie turto mokestį. Ministro teigimu, buvo įsigilinta į Lietuvos nekilnojamojo turto struktūrą, kuri yra kitokia nei Vakarų valstybėse. Anot V. Šapokos, Lietuvoje nedidelė nuomos rinka ir nekilnojamasis turtas nėra sukoncentruotas siauroje gyventojų grupėje. Ministras teigia, kad 90 proc. lietuvių visuomenės turi būsto nuosavybės teisę. 
Tai pat finansų ministras pabrėžė, kad Lietuvoje yra sukaupta nekilnojamojo ir kito turto tris kartus mažiau negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Todėl, kalbėjo V. Šapoka, siekiant surinkti reikšmingas pajamas į biudžetą, reikėtų nustatyti didelius - kur kas didesnius nei kitose šalyse - tarifus. 
"Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis sulauks išsamios diskusijos, bet ar įmanoma išsiversti be jo, - manau, kad įmanoma", - kalbėjo V. Šapoka.
Ministras pabrėžė, kad šiuo metu yra kiti prioritetai. "Manau, kad šiuo momentu visą dėmesį reikėtų sutelkti skatinant sąžiningai mokėti mokesčius, kad mokėti mokesčius būtų madinga, o nemokantiems - taikyti griežtesnes, labiau atgrasančias, sankcijas".
Kalbant apie automobilių mokesčius, ministras pažymėjo, kad šis klausimas taip pat yra svarstytinas. Tačiau ir čia, pabrėžė V. Šapoka, reikia atsižvelgti į Lietuvos autoparko savybes, kai didelė dalis automobilių yra seni, o naujesni priklauso verslo subjektams. Tad gali susidaryti situacija, kad, įvedus automobilių mokestį, dar labiau padidėtų socialinė atskirtis.

Vasario 3 dieną Dusetose - ne vien žirgų sporto entuziastų šventė

Tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės "Sartai 2018" ir jų programą praturtinanti nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojanti žiemos šventė, kurią organizuoja žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe, laikantis ilgamečių tradicijų, Dusetose bus surengta vasario 3 dieną - pirmąjį antrojo mėnesio šeštadienį.
Renginio data patvirtinta žemės ūkio ministerijoje įvykusiame šios šventės organizacinio komiteto posėdyje, kurį vedė "Sartų 2018" organizacinio komiteto pirmininkas viceministras Saulius Savickis.
"Ko gero neberasi žmogaus, kurio nebūtų pasiekęs aidas apie per kelis amžius gilias tradicijas įgijusią žirgų sporto žiemos šventę - Sartų lenktynes, garsinančias ne tik šį Aukštaitijos kampelį, bet ir visą šalį, - lenktynių spaudos centrui viešųjų ryšių agentūrai "Visus Bonus" sakė S. Savickis. - Kasmet randasi vis daugiau norinčių pasigėrėti eikliaisiais, pasagomis ledą skeliančiais ristūnais ir laimingais, šalčio parausvintais skruostais jų vadeliotojais ar nepakartojamu koloritu renginį gaubiančia muge, tampančia savotiškomis kultūrinio paveldo puoselėtojų varžytuvėmis".
Renginio organizacinio komiteto pirmininko nuomone, 2018 metų vasario 3 dieną vyksianti "Sartų 2018" šventė bus dar įstabesnė ir turiningesnė, nes ji įtraukta į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui skirtų renginių sąrašą, o tai įpareigoja tiek pačius renginio organizatorius, tiek visus šventės dalyvius.
Organizacinio komiteto nariai apžvelgė būtiniausius pasirengimo šioms tarptautinėms varžyboms darbus, numatė terminus iki kada jie turi būti padaryti ir kas juos atliks.
Pagal susiklosčiusias renginio tradicijas ir 2018 metais ristūnų lenktynės bus orientuojamos į devynis pagrindinius važiavimus, o visą žirgų sporto žiemos šventę Dusetose vainikuos "Didysis žiemos prizas", kurį tradiciškai steigia Žemės ūkio ministerija ir kuris įteikiamas eikliausio ristūno vadeliotojui.
Šios šventės dalyviai Dusetų hipodromo ledo take varžysis ir dėl kitų garbingų trofėjų, kurių fondas, kaip tiksi organizatoriai, nebus mažesnis nei pernai.
Į šią žiemos šventę bus kviečiami geriausi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos ir kitų šalių žirgų sporto puoselėtojai.
"Sartų 2018" organizatoriai daug dėmesio skirs ne tik sportinei renginio daliai, bet ir tradicinėms mugėms, parodoms, koncertams ir kitoms priemonėms, populiarinančioms mūsų nacionalinį paveldą ir etnines vertybes", - akcentavo organizacinio komiteto narys, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. 
Rengiantis šiai šventei, nelengva darbų našta tenka varžybų šeimininkams, zarasiškiams, per eilę metų įgijusiems nemenką patirtį ir daug prisidedantiems, kad kiekvienas, atvykstantis į Dusetas, būtų pasitinkamas ir išlydimas kaip laukiamiausias svečias.
Meras akcentavo, kad "Sartų 2018" šventė irgi bus vienas didesnių bei svarbesnių renginių rajone, skirtų garbingam valstybės atkūrimo 100-čiui.
Tradicines respublikines ristūnų žirgų lenktynes "Sartai 2018" ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią mugę vasario 3 dieną Dusetose surengti patikėta didelę tokių renginių patirtį turinčiai VšĮ "Promo events".

Po gražiausia Europos egle - „Knygų Kalėdų" skaitymai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, apsilankiusi sostinės Katedros aikštėje įsikūrusiame Kalėdų miestelyje, kartu su Vilniaus arkivyskupijos „Carito" dienos centro „Vilties angelas" vaikais dalyvavo „Knygų Kalėdų" pasakų skaityme.
„Vilniaus eglė - gražiausia Europoje, mes visi tuo didžiuojamės. Ji iš tiesų elegantiška, šviesi, nuostabi, ir tai yra Kalėdų laukimo eglė", - sakė šalies vadovė.
Po Kalėdų egle įsikūrusiame Kalėdiniame miestelyje šalies vadovė apžiūrėjo šventines parduotuvėles, kur įsigijo meduolių. 
Pasak Prezidentės, džiugu, kad vilniečiai ir miesto svečiai, ir ypač vaikai gali net tik jaukiai susiburti, bet ir išklausyti Kalėdinių pasakų, kurios įprasmina artėjančių švenčių laukimą.
Pasak valstybės vadovės, laukdami Kalėdų šventės jau galime džiaugtis ir „Knygų Kalėdomis". Linkėdama skaitant mokytis, tobulėti ir kiekvienam atrasti savo knygą, šalies vadovė vaikams padovanojo lietuvių ir užsienio šalių autorių pasakų knygų. Jos papildys vaikų dienos centro bibliotekėlę. Prezidentės teigimu, daugybė šalies bibliotekų iš savo draugų taip pat nori sulaukti dovanų - naujų knygų.
Septintą kartą vykstanti akcija „Knygų Kalėdos" kviečia visus aplankyti artimiausią biblioteką - tą, kurią vadiname savo biblioteka, ir padovanoti jai gerų, naujų knygų. „Knygų Kalėdų" renginiai tradiciškai vyksta viešosiose bibliotekose, darželiuose ir mokyklose, prie akcijos aktyviai prisijungia verslo ir visuomeninės organizacijos bei užsienio šalių ambasados.
Bibliotekos „Knygų Kalėdų" svetainėje viešai skelbia, kokių knygų laukia labiausiai. Daugiau informacijos apie akciją ir knygas galima rasti svetainėje knygukaledos.lt ir socialinėje paskyroje „Facebook" @knygukaledos. Iki sausio 6 dienos knygas galima palikti knygynuose arba nunešti į savo biblioteką.

Ministras R. Karoblis: turime išnaudoti naująsias ES gynybos iniciatyvas ir siekti NATO-ES bendradarbiavimo stiprinimo

Su Lietuvoje apsilankiusia Nyderlandų Karalystės gynybos ministre Anka Beileveld-Schauten (Ank Bijleveld-Schouten) krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis aptarė Lietuvos ir Nyderlandų dalyvavimą Nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime (Permanent Structured Cooperation, PESCO) gynybos srityje, kur Lietuva siūlo priemones, kaip palengvinti karinių pajėgų judėjimą Europoje bei stiprinti atsaką į kibernetines atakas, kuriant greitojo reagavimo komandas.
„Prisijungėme prie Nyderlandų vadovaujamos karinio tranzito procedūrų supaprastinimo Europoje iniciatyvos, nes šiuo metu tai vienas svarbiausių uždavinių, kuris ženkliai sustiprintų Baltijos šalių saugumą", - sakė ministras R. Karoblis. 
Ministras taip pat padėkojo Nyderlandų gynybos ministrui už paramą Lietuvos siūlomai kibernetinio saugumo stiprinimo iniciatyvai: „Turime išnaudoti naująsias Europos Sąjungos (ES) gynybos iniciatyvas ir siekti NATO-ES bendradarbiavimo stiprinimo", - sakė R. Karoblis. 
Kartu su Nyderlandų ministre A. Beileveld-Schauten į Lietuvą atvyko ir Nyderlandų kariuomenės vadas admirolas Robas Baueris (Rob Bauer). Svečiai, lydimi krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, aplankė šiuo metu dislokuotoje tarptautinėje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius Nyderlandų karius, dalyvaujančius lauko taktinėse pratybose „Žiemos vilkas" Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje atgrasymo ir gynybos tikslais dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnauja apie 250 Nyderlandų karių. Jie kartu atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos - apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek", transporto priemonių „Boxer", šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt.

Ūkio ministerijoje įteikti verslių moterų apdovanojimai

Trečiadienį, gruodžio 6 d., jau ketvirtą kartą vykusioje Ūkio ministerijos ir VšĮ „Versli Lietuva" organizuojamoje kasmetinėje moterų verslumo skatinimo konferencijoje „VIS'os: Verslios. Išmanios. Socialios" pirmą kartą įteikti verslių moterų apdovanojimai - nominacijos „Socialinio verslo lyderė" ir „Versli moteris".
„Verslios moters" apdovanojimą pelnė UAB „Kika group" įkūrėja ir savininkė Janita Januškauskaitė-Plungė. Ji šeimos verslui vadovauja jau daugiau kaip 26 metus. Šiuo metu kompaniją „Kika group" sudaro 113 parduotuvių Lietuvoje ir Estijoje.
Nominacijos „Socialinio verslo lyderė" nugalėtoja tapo VšĮ „Verslas ar menas" atstovė Eglė Jokužytė - viena iš socialinio verslo pradininkių Lietuvoje, veiklą pradėjusi nuo savanorystės.

Žiedas su mėlynuoju deimantu aukcione parduotas už 15,1 mln. dolerių

Žiedas su mėlynuoju deimantu aukcione Niujorke parduotas už 15,1 mln. dolerių (12,8 mln. eurų). Kas įsigijo 5,69 karato deimantą, "Sotheby's" aukcionų namai nepranešė. 
Iš viso aukcione buvo parduota deimantų ir brangenybių už 54 mln. dolerių. Tačiau, aukcionų namų duomenimis, neatsirado interesanto, panorusio įsigyti didžiausią kada nors pasaulyje aukcionui pasiūlytą apvalų deimantą. "Sotheby's" spėjo, kad jis gali būti parduotas už 6,2 mln. dolerių.

Izraelyje esantiems Lietuvos piliečiams patariama būti itin budriems

Dėl saugumo incidentų, smurtinių ir teroro išpuolių, riaušių saugumo padėtis Jeruzalės senamiestyje ir Rytų Jeruzalėje išlieka nestabili. Todėl Lietuvos piliečiams, esantiems Jeruzalėje, o ypač senamiestyje ir rytinėje miesto dalyje (Ras al-Amud, At-Tur/Mount of Olives, Wadi Al-Joz, Silwan ir kituose rajonuose), Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja imtis ypatingų atsargumo priemonių, nesinaudoti viešuoju transportu. 
Tiek Jeruzalėje, tiek kituose Izraelio miestuose patariama vengti demonstracijų, masinių susibūrimų, nedelsiant pasišalinti jiems prasidėjus, sekti vietos žiniasklaidos informaciją apie saugumo padėtį šalyje, laikytis vietos valdžios institucijų nurodymų, nevykti į Gazos ruožą. 
Taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į pasienio ruožus su Sirija ir Libanu ir nevykti į Izraelio kontroliuojamas Golano aukštumas, Shebaa Farms ir Ghajjar rajonus.
Esantiems Izraelyje rekomenduojama užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje http://keliauk.urm.lt arba programėlėje „Keliauk saugiai" (iOS: https://goo.gl/dOxeli Android: https://goo.gl/rPwrfx).
Ištikus nelaimei, nedelsiant reikia informuoti Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu [email protected]. Lietuvos atstovybės Izraelyje telefonas: +972 3 6958 685, el. paštas: [email protected].

Europolui vadovaus belgė K. De Bol

Belgė Katrin De Bol (Catherine De Bolle) taps naująja Europos policijos agentūros Europolo vadove. 28 Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai trečiadienį pasiūlė Belgijos nacionalinės policijos generalinę komisarę pakeisti britą Robą Vainraitą (Rob Wainwright). Šio kadencija baigiasi 2018 metų gegužės 1-ąją.
Kandidatę dar turi patvirtinti Europos Sąjungos Taryba. Ji taip pat dar turės atsakyti į Europos Parlamento klausimus.
Europolas yra ES kriminalinės žvalgybos agentūra. Ji pirmiausiai rūpinasi kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetinėmis atakomis.

Žurnalas "Time" paskelbė Metų žmogumi moteris, prabilusias apie priekabiavimą

JAV žurnalas "Time" paskelbė Metų žmogumi "The Silence Breakers" - "Nutraukusias tylą" moteris, kurio pirmos prabilo apie seksualinį priekabiavimą.
Tarp jų - aktorė Ešli Džad (Ashley Judd), dainininkė Teilor Svift (Taylor Swift), buvusi kompanijos "Uber" inžinierė Siuzana Fauler (Susan Fowler).
Šįmet susikūrė judėjimas "#Me too", kurio dalyviai pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą.
Metų žmogaus rinkimuose antrąją vietą užėmė pernykštis laureatas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), trečiąją - Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping).
Žurnalas "Time" renka Metų žmogų nuo 1927 metų, kai šį titulą pelnė amerikiečių lakūnas Čarlzas Lindbergas (Charles Lindbergh), kuris pirmasis vienas perskrido Atlanto vandenyną.

Leonardo da Vinčio paveikslą "Pasaulio Išganytojas" įsigijo Saudo Arabijos princas

Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci) paveikslą "Pasaulio Išganytojas" įsigijo Saudo Arabijos princas Baderas bin Abdula bin Mohamadas bin Farhanas al Saudas (Bader bin Abdullah bin Mohammed bin Farhan al-Saud).
Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis "The New York Times", remdamasis savo šaltiniais.
Kūrinys buvo parduotas lapkričio mėnesį "Christie's" aukcione Niujorke už rekordinius 450 milijonų dolerių, bet jo pirkėjas nebuvo įvardytas.
Pasak leidinio, Baderas bin Abdula bin Mohamadas bin Farhanas al Saudas yra Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohamedo bin Salmano al Saudo (Mohammed bin Salman al-Saud) draugas.
Kaip pažymi "The New York Times", princo atstovai nepristatė jo aukcionų namams "Christie's" kaip varžytinių dalyvio beveik iki pardavimo dienos.
"Christie's" informacijos apie "Pasaulio Išganytojo" pirkėją nekomentavo, o pats princas į atitinkamą laikraščio paklausimą neatsakė.
Leonardo da Vinčio šedevras tapo brangiausiu meno kūriniu, kada nors parduotu aukcione. Paveikslas, datuojamas apytikriai 1500 metais, yra vienas iš mažiau kaip 20-ties mūsų dienas pasiekusių didžiojo italų dailininko darbų.
Ankstesnis šedevro savininkas - rusų verslininkas Dmitrijus Rybolovlevas - įsigijo jį 2013 metais už 127,5 milijono dolerių.
Retas dailės kūrinys kadaise klaidingai buvo palaikytas kopija ir parduotas už 59 dolerius.

J. Deiselblumas: naujasis Euro grupės prezidentas politikos nekeis

Naujuoju Euro grupės prezidentu tapęs Portugalijos finansų ministras Marijas Sentenas (Mario Centeno) nekeis euro zonos finansų ministrų organizacijos politikos, teigia iš posto pasitraukiantis Euro grupės prezidentas Jerunas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem). Apie tai rašo "Reuters".
Paklaustas, ar kairiųjų ekonominių pažiūrų M. Sentenas imsis užbaiginėti euro zonos taupymo politiką, J. Deiselblumas teigė nemanąs, kad tai gali įvykti.
"Manau, kad dėl to nebus jokių ginčų. Euro grupės strategija niekada nebuvo lemiama vienpusiško požiūrio į taupymą. Tad nemanau, kad mūsų strategija keisis iš esmės", - sakė postą paliekantis Euro grupės vadovas.
"Didžioji mūsų strategijos dalis yra įtvirtinta Stabilumo ir augimo pakte bei kituose mūsų susitarimuose, dalis mūsų strategijos taip pat yra finansų sektoriaus problemų sprendimas", - pridūrė J. Deiselblumas.
"Tad pirmininko pasikeitimas nereiškia, kad staiga pasikeis mūsų politika - ji yra įtvirtinta susitarimuose, o sprendimai priimami vieningumo principu", - teigė jis.

Po D. Trampo sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine "Hamas" ragina pradėti naują intifadą

JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) nusprendus pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, radikalus islamo judėjimas "Hamas" paragino pradėti naują palestiniečių sukilimą. Į JAV remiamą "sionistinę strategiją" yra tik vienas atsakas - "nauja intifada", ketvirtadienį kalboje Gazos Ruože pareiškė "Hamas" lyderis Ismailas Hanija (Ismail Hanija). Ši palestiniečių teritorija yra kontroliuojama "Hamas". Izraelis šiuo metu didina savo pajėgas Vakarų Krante.
D. Trampas trečiadienį radikaliai pakeitė dešimtmečius vykdytą JAV Artimųjų Rytų politiką ir kalboje Baltuosiuose rūmuose oficialiai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Kartu jis nurodė Valstybės departamentui rengtis JAV ambasados perkėlimui iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Išskyrus Izraelį, politikai visame pasaulyje sukritikavo šį žingsnį.

 Europos Komisija perduoda ES Teisingumo Teismui bylas dėl Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos teisinių įsipareigojimų, susijusių su perkėlimu Europos Sąjungoje, nesilaikymo

Šiandien Europos Komisija nusprendė perduoti ES Teisingumo Teismui bylas dėl Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos, nes jos nevykdo teisinių įsipareigojimų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje.  2015 m. rugsėjo mėn. Tarybos sprendimais nustatyta laikina skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje programa, pagal kurią valstybės narės įsipareigojo iš Italijos ir Graikijos perkelti asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Čekija, Lenkija ir Vengrija šio įsipareigojimo nevykdo. Taigi, 2017 m. birželio 15 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras, išsiųsdama oficialius pranešimus. Šių šalių atsakymai į oficialius pranešimus laikyti neįtikinamais, nes nei viename jų nebuvo nurodyta, kad jos ketina artimiausiu metu pradėti perkėlimo į savo teritoriją procesą. Todėl Komisija nusprendė pradėti kitą pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą ir2017 m. liepos 26 d. pateikė valstybėms pagrįstas nuomones. Nors ES Teisingumo Teismas rugsėjo 6 d. sprendimu patvirtino, kad perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmas galioja, Čekija, Vengrija ir Lenkija vis dar nevykdo savo įsipareigojimų, taigi, Komisija nusprendė patvirtinti, kad pagrįstose nuomonėse nurodyti pažeidimai dar nepašalinti ir kreiptis į Teisingumo Teismą.

Katalonai Briuselyje surengė masinę manifestaciją savo teisėms ginti

Ketvirtadienį Briuselio centre įvyko masinė manifestacija katalonų teisėms ginti, praneša "RIA Novosti".
Akciją surengė nevyriausybinės organizacijos "Nacionalinė katalonų asamblėja" ir "Omnium Cultural". Organizatorių duomenimis, į Europos Sąjungos administracinę sostinę iš visų Europos kampelių susirinko mažiausiai 20 tūkstančių katalonų.
Manifestacija šūkis - "Europa, nubusk! Apginkime demokratiją!".
Renginys buvo sumanytas kaip akcija Briuselyje esantiems buvusiems Katalonijos vyriausybės nariams su Karlesu Pučdemonu (Carles Puigdemont) priešakyje remti, bet po to, kai Ispanijos Aukščiausiasis teismas atšaukė Europos arešto orderį jiems suimti, buvo nuspręsta, jog manifestantai reikalaus, kad ES užtikrintų katalonų kaip Bendrijos piliečių teises.
Dėl masinių eitynių Briuselio policija ėmėsi griežtų saugumo priemonių. Vairuotojams buvo rekomenduota laikinai atidėti keliones į Belgijos sostinės centrą.

"Eurostat": Lietuvos ekonomika trečią ketvirtį augo 0,1 proc., per metus - 3,4 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro "Eurostat" duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, tiek euro zonos, tiek visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) trečią šių metų ketvirtį išaugo 0,6 proc. Palyginimui, euro zonoje ir ES antrą 2017-ųjų ketvirtį ekonomika augo 0,7 proc.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, euro zonos ir ES ūkis paaugo po 2,6 proc., kai antrą ketvirtį augimas siekė po 2,4 proc.
"Eurostat" duomenimis, Lietuvos BVP, palyginti su antru šių metų ketvirčiu, liepos - rugsėjo mėnesiais išaugo 0,1 proc., o palyginti su 2016 m. trečiu ketvirčiu, - 3,4 proc.
Tarp savo duomenis "Eurostat" pateikusių ES šalių didžiausias ketvirtinis BVP prieaugis fiksuotas Rumunijoje (2,6 proc.), Maltoje (1,9 proc.), Latvijoje (1,5 proc.) ir Lenkijoje (1,2 proc.). Tuo tarpu bendras šalies ūkio nuosmukis fiksuotas Danijoje (0,1 proc.).
Trečią 2017 m. ketvirtį namų ūkių išlaidos euro zonoje augo 0,3 proc., o visoje ES - 0,5 proc.; bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas abiejose zonose išaugo po 1,1 proc. Eksportas euro zonoje ūgtelėjo 1,2 proc., o visoje ES - 0,9 proc., importas euro zonoje kilo 1 proc., o visoje ES augimas siekė 1 proc.
Savo duomenų "Eurostat" nepateikė Airija ir Liuksemburgas.

Atgal