VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

01.13. Naujausios žinios

Tremtinių koplyčioje bus palaiminta garsioji Sibiro Madonos skulptūra

Šiandien, Laisvės gynėjų dieną Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas Gintaras Grušas atnaujintoje Tremtinių koplyčioje palaimins Sibiro Madona vadinamą Korbiko Švč. Mergelės Marijos skulptūrą.
Į Lietuvą ši skulptūra buvo parvežta iš Krasnojarsko krašto, Korbiko gyvenvietės kapinaičių, 2010 metais. Lietuvių tremtinių kapines tvarkančių ekspedicijų dalyviai pastebėjo, kad skulptūros būklė sparčiai blogėja. Buvo nutarta skulptūrą pargabenti į Lietuvą ir čia restauruoti, o Korbiko kapinėse pastatyti ąžuolinę Švč. Mergelės Marijos skulptūros kopiją. Skulptūros pervežimu ir naujos skulptūros pastatymu rūpinosi politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nariai.
Lietuviški kryžiai Korbiko kapinėse liudija, jog tai - viena iš daugelio lietuvių tremties vietų. Apie 1955-uosius šiose kapinėse pastatytą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą išdrožė tremtinys Jonas Maldutis. Prie jos įvairiomis progomis melstis būrėsi lietuviai tremtiniai, ji traukė ir čia gyvenusius vietinius.
Žinią apie Korbiko Švč. Mergelės Marijos skulptūros perkėlimą į Tremtinių koplyčią Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas pranešė 2017 m. lapkričio 8-ąją, minint Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio mirties metines. 
Arkivyskupą M. Reinį, kaip ir palaimintąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį, dėl ištikimybės tikėjimui persekiojo sovietinis režimas. Abu ganytojai keliavo tremties keliu kartu su savo tauta - arkivyskupas M. Reinys mirė Vladimiro kalėjime, Rusijoje, o pal. Teofilius, nors po ilgų kalinimų grįžo į Lietuvą, ir čia buvo KGB persekiojamas iki pat mirties.
Įdomi ir Tremtinių koplyčios Vilniaus arkikatedroje istorija. Funduota vysk. Andriaus Taboro 1495 m. Ji buvo vadinama Senąja Vyskupų koplyčia, taip pat Švč. Mergelės Marijos Vardo, Čenstakavos, Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Koplyčios sienų nišose stovi aštuonios šventųjų skulptūros, virš jų — aštuoni Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslai, kuriuose vaizduojami angelai, rankose laikantys krikščioniškų dorybių simbolius.
1989 m. koplyčia pašvęsta tremtiniams, nuo tada centre kabo didelis XVIII a. I pusės kryžius su masyvia medine nukryžiuotojo Kristaus figūra.
Koplyčioje dešinėje ir kairėje pusėje - dedikaciniai raštai, tidengti 1989-ųjų birželio 14 d. Juose minima, kad „amžinai dėkinga atbundanti Lietuvos katalikiškoji visuomenė pašvenčia šią kankinių ir tremtinių koplyčią" garbingiems ganytojams, mylimiems broliams ir seserims Lietuvos kankiniams. Rašte minimi Arkivyskupas Mečislovas Reinys, vyskupas Vincentas Borisevičius, arkivyskupas Teofilius Matulionis, vyskupas Pranciškus Ramanauskas.

Prezidentei - garbingas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas

Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteiktas Baltijos Asamblėjos medalis.
Garbingas apdovanojimas, kurio šūkis "Ubi concordia, ibi victoria" (liet. kur sutarimas, ten pergalė), šalies vadovei skirtas už ypatingus nuopelnus stiprinant Baltijos šalių vienybę ir skatinant bendradarbiavimą.
Ceremonijos metu šalies vadovė pabrėžė, kad Baltijos šalių vienybė - mūsų visų nuopelnas ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos nuoseklaus darbo rezultatas.
Pasak Prezidentės, trys Baltijos šalys tapo kokybės ženklu. Jų veržlumas, sparti raida, europietiškos vertybės, darbščios ir pilietiškos visuomenės, atsakomybė ir efektyvūs sprendimai kovojant su problemomis daro mūsų regioną išskirtinį Europoje.
Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, kad Lietuva, Latvija ir Estija vieningai sutaria dėl svarbiausių ateities tikslų - regiono saugumo užtikrinimo, energetinių ryšių su Vakarų Europa bei europinės tapatybės įtvirtinimo.
Baltijos Asamblėja įsteigta 1991 m. ir jungia Lietuvos, Latvijos bei Estijos parlamentus. Šiemet jai pirmininkauja Lietuva.

Baltijos šalys taip pat bendradarbiauja ir kitais aukščiausio lygio regioniniais formatais. Kasmet vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentų susitikimas, rengiami reguliarūs Baltijos šalių ministrų tarybos posėdžiai

Maisto paketų skurstantieji galės prašyti iki vasario 2 dienos

Dėl Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos trikdžių metų pradžioje strigo prašymų gauti maisto produktų, įsigyjamų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų, pateikimas. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis penktadienį paskelbė, kad prašymų priėmimo terminas pratęsiamas.
"Savivaldybės informuotos, kad turi teisę prašymų priėmimo terminą pratęsti nuo sausio 25 dienos iki vasario 2 dienos", - tiesioginėje transliacijoje feisbuke pabrėžė E. Bingelis.
Viceministro teigimu, problemų dėl maisto paketų dalinimo neturėtų iškilti.
"Taip pat gauname nusiskundimų, kad sausį vėluoja šalpos išmokos. Ši problema nesusijusi su Socialinės paramos šeimai informacine sistema (SPIS) ir atsiranda dėl metų sandūroje vykstančių finansinių poreikių tikslinimų", - pabrėžė viceministras. 
Pasak E. Bingelio, tradiciškai išmokos pasiekia sąskaitas nuo 10 dienos, tačiau sausį Finansų ministerija perveda lėšas 11-12 dieną. 
"Suprantame gyventojų nerimą ir norime patikinti, kad šioje srityje nėra įstatymų pakeitimų, kurie turėtų sukliudyti gauti išmokas tiems, kam jos paskirtos. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintais Šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, šalpos išmokos mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d." - priminė viceministras.

Lenktynininkas G. Petrus "Africa Eco Race" ralyje pakilo į 14-ąją vietą

Penktadienį Mauritanijoje vykusiame 10-ojo "Africa Eco Race" ralio dešimtajame etape lietuvių Ginto Petraus ir Povilo Valaičio ekipažas užėmė 31-ąją vietą. 
Nugalėjo prancūzas Dominique'as Laure ("Optimus MD"). Jis 408 km greičio ruožą įveikė per 6 val. 21 min. 19 sek.
Antrąją ir trečiąją vietas taip pat užėmė prancūzai - Mathieu Serradoris ("LCR 30", +13 min. 7 sek.) ir Guillaume Gomezas ("Optimus MD", +22.53).
G. Petrus su "Rallyraid UK" automobiliu nugalėtojui pralaimėjo 2 val. 38 min. 42 sek.
Bendroje įskaitoje lyderio poziciją išsaugojo M. Serradoris. Jis antroje vietoje esantį čempiono titulą ginantį rusą Vladimirą Vasiljevą lenkia 57 min. 28 sek.
G. Petrus (+17:42.09) iš 16-os vietos pakilo į 14-ąją.
Motociklų lenktynėse nugalėjo italas Paolo Ceci (KTM). Jo laikas - 6 val. 17 min. 50 sek. Antras buvo kitas italas Simone Agazzi ("Honda", +10.46), trečias - portugalas Luisas Miguelis Oliveira ("Proto", +19.10).
Bendroje įskaitoje pirmaujantis P. Cecis antroje vietoje esantį L. M. Oliveirą lenkia jau 1 val. 9 min. 49 sek.
Šeštadienį lenktynininkų laukia 219 km greičio ruožas.
"Africa Eco Race" lenktynėse, kurias sudaro 12 etapų, startavo 35 motociklininkai ir 56 automobiliai bei sunkvežimiai. Dalyviai iki sausio 14 dienos nuvažiuos per 6000 km Maroke, Mauritanijoje ir Senegale.

Pirmoji Dakaro dalis aplamdė B. Bardausko motociklą, bet lietuviui įspūdžių ir taip per akis

40-ojo Dakaro ralio šeši etapai gerokai aplamdė šiose lenktynėse dalyvaujančio Lietuvos atstovo Balio Bardausko motociklą "KTM 450 Rally Replica". Jį Prancūzijos aptarnaujančios komandos "Nomade" mechanikai visiškai išrinko ir siekia paruošti septintajam etapui.
Kaip pripažino pats B. Bardauskas, šeštojo etapo finišą jis pasiekė faktiškai be priekinių amortizatorių.
"Apie 80 kilometrų pravažiavau su sulaužytais amortizatoriais. Įvažiavau į labai rimtą duobę ir pramušiau salnikus. Išbėgo visas tepalas. Dabar keičiami amortizatoriai, keičiamos padangos, tvarkoma kuro padavimo sistema", - vardino problemas B. Bardauskas.
Stebėtina, kad taip aplamdytu motociklu lietuvis apskritai pasiekė šeštojo etapo finišą. Kai šio etapo metu B. Bardauskas suprato, kad pateko į nepavydėtiną situaciją, finišo siekė, kaip pats sakė, "kalbėdamasis su savimi ir su motociklu".
"Tada atstumus pradėjau matuoti nedidelėmis atkarpomis, lyg važiuočiau magistrale Kaunas-Vilnius. Sau įsikalbėdavau, kad štai artėju prie Elektrėnų, o už Elektrėnų artėju prie Vievio ir taip iki pat finišo", - prisiminė B. Bardauskas.
Lietuvis tikino turįs vienintelį tikslą - pasiekti Dakaro finišą, todėl ketina kantriai to tikslo siekti.
"Kiekvienas menkiausias nukrypimas gali liūdnai baigtis. Kaip aš sakau, pirmą savaitę iškrenta jaunimas, kuris labai nori lėkti, - teigė B. Bardauskas. - Man keturiasdešimt metų ir aš savo jau atlaksčiau. Juk 2009 metais taip ir prisilaksčiau".
Siekdamas aplenkti kaip įmanoma daugiau varžovų, B. Bardauskas 2009 metų Dakaro ralio trečiajame etape nukritęs nuo motociklo susilaužė abi rankas ir tik nuskausminamųjų vaistų pagalba bei valios dėka sugebėjo įveikti dar tris etapus. Iš septintojo etapo jis pasitraukė.
Tai dar vienas akcentų, kodėl šių metų Dakaro ralio septintasis etapas yra simboliškas B. Bardauskui. Etapas sudėtingas ir tuo, kad lenktynių metu sportininkai nesulauks jokios techninės pagalbos iš savo mechanikų. Šis etapas dar vadinamas "Maratono diena".
Peržvelgdamas jau įveiktus etapus ir nuvažiuotą kelią, B. Bardauskas sakė, kad Peru smėlynuose važiuoti buvo smagiau, nei akmenuota ar kitokia danga. Lietuvis pripažino, kad jau pajuto ir aukštikalnių įtaką.
"Iki šešto etapo aukštikalnės man nekėlė jokių problemų, bet vakar aukštikalnes smarkiai pajutau. Važiuodamas motociklu suvokiau, kad tiesiog nekoordinuotai važiuoju", - pasakojo B. Bardauskas.
Be to, pasak motociklininko, jį nelauktai užklupo dar ir šaltis.
"Startavęs penktą valandą ryto labai smarkiai nušalau rankas. Tai susistabdžiau motoroleriu važiuojantį vietinį gyventoją su slidininko pirštinėmis ir sakau: "Parduok pirštines", - linksmą nutikimą prisiminė B. Bardauskas.
Pasak jo, perujietis paklausė, o kiek Balys jam sumokėsiąs už jas. B. Bardauskas pasiūlė 10 eurų. Ši suma tiko pardavėjui, bet jis papildomai paprašė dar ir du kartus nusifotografuoti su lietuviu. Jie taip ir susiderėjo.
"Su tomis pirštinėmis ir parvažiavau iki finišo", - dabar jau šypsodamasis pasakojo B. Bardauskas.
Šeštadienį lietuvis startuos iš 103-iosios pozicijos. Tokią vietą B. Bardauskas užima po šešių etapų.
Šiemet iš 139 motociklininkų, pradėjusių lenktynes, jau likę tik 110. Tai 21 proc. mažiau, nei jų išsirikiavo starte pirmąją Dakaro dieną.
Iki šiol Dakaro ralį sėkmingai yra įveikę tik du Lietuvos motociklininkai - Mindaugas Slapšys (2009 m.) ir Gintautas Igaris (2012 m.).

LRT finansus ir valdymą tirs Seimo komisija

Seimas apsisprendė imtis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos tyrimo. 
Atlikti šią užduotį turės penktadienį Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija. 
Už jos sudarymą balsavo 59 Seimo nariai, 18 buvo prieš, niekas iš parlamentarų nesusilaikė.
Komisijai vadovaus „Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius. Joje dirbs įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, išskyrus liberalus, kurie atsisakė deleguoti savo atstovus į šią komisiją. Apie tai, kad socialdemokratai savo atstovų taip pat nedeleguos į komisiją, vėliau pareiškė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Julius Sabatauskas. 
Seimo sudarytos komisijos nariai pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai".
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tame sprendime įžvelgė „tikslą perimti LRT - nacionalinio transliuotojo - kontrolę".
„Mūsų frakcija šitame farse nedalyvauja", - pareiškė jis, informuodamas, kad frakcija savo atstovų į šią komisiją nedeleguos. 
Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius mano, kad „yra einama labai pavojingu keliu, kuriant šitą komisiją, ir galimai nekonstituciniu". 
Parlamentaro įsitikinimu, LRT skaidrumas yra būtinas, bet šitą kontrolę efektyviau gali atlikti Valstybės kontrolė ir valstybės institucijos, bet ne politikai.
„Kai politikai tai bando daryti, tai neišvengiamai darosi panašu į norą daryti įtaką televizijos turiniui. (...) Aš siūlau sustoti ir atsitokėti", - patarė A. Kubilius. 
Susirūpinęs dėl LRT užvaldymo, konservatorius Mykolas Majauskas pasiūlė kreiptis į Konstitucinį teismą. 
Seimo narys Naglis Puteikis piktinosi, kad LRT paversta „grupės draugų būreliu", o eiliniai žurnalistai esą paversti "ubagais". 
Remdamas komisijos sudarymo iniciatyvą, „tvarkietis" Petras Gražulis stebuklu pavadino tai, kad „valstiečiai" turi politinę valią padaryti tvarką Lietuvoje - ne tik „Lietuvos geležinkeliuose", kituose valstybės institucijose, bet ir LRT.
Atlikti LRT valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą pasiūlė 40 parlamentarų.
Seimui pritarus, komisija turės atsakyti į 12 klausimų, kurie susiję su valstybės biudžeto lėšų naudojimu, viešaisiais pirkimais, LRT valdomu turtu.
Seimas pavedė komisijai iki šių metų birželio 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą.

Trakuose baigėsi saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimas"

Sausio 11-12 dienomis Trakų rajone vykusio neformalaus Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimo" (Snow Meeting) metu buvo aptariami pagrindiniai transatlantinei bendruomenei kylantys iššūkiai ir atsakas į juos.
Susitikime dalyvavo Latvijos, Estijos ir Vatikano užsienio reikalų ministrai Edgaras Rinkevičius, Svenas Mikseris ir Paulas Richardas Gallagheris, Švedijos ir Estijos gynybos ministrai Peteris Hultqvistas ir Juris Luikas, taip pat apie 100 aukšto rango diplomatų, patarėjų, parlamentarų, analitinių ir tyrimo centrų tarptautinės ir saugumo politikos ekspertų iš maždaug 15 šalių, NATO ir Europos Sąjungos (ES) institucijų. 
„Į šį susitikimą susirenka transatlantinių ryšių entuziastai ir rėmėjai. Telkiame juos, vardan Europos ir NATO stipresnių saitų, siekiame, kad sprendimai, ypač susiję su Rytų Europa ir Baltijos šalimis, tokie kaip priešakinių pajėgų dislokacija, būtų tęsiami", - po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Sniego susitikimo" metu buvo diskutuojama, kaip toliau stiprinti transatlantinį ryšį ir įveikti iššūkius saugumui, su kuriais šiuo metu susiduria euroatlantinė bendrija. Renginio dalyviai aptarė pasirengimą šių metų liepos 11-12 dienomis Briuselyje vyksiančiam NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui bei galimus sprendimus dėl sąjungininkų saugumo sustiprinimo konvencinių ir hibridinių grėsmių akivaizdoje. Atskira sesija buvo skirta glaudesnio ES bendradarbiavimo gynybos srityje iniciatyvoms aptarti.

Seimas išplėtė Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką

Seimas priėmė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, kuriomis išplečiama Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarka.
Pagal priimtas naujas nuostatas Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat turės būti iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų: Seimo, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, vietose, kuriuose posėdžiauja savivaldybių tarybos. Iki šiol ji turėjo plevėsuoti virš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilies, Vytauto Didžiojo karo muziejaus skverelyje Kaune.
Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat nuolat turės būti iškeliama Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje, galės būti iškeliama ant kitų pilių ir objektų, susijusių su Lietuvos valstybingumu ir Lietuvos valstybės gynyba.
Istorinė vėliava valstybės švenčių dienomis, taip pat sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną, kovo 29-ąją - Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1-ąją - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-ąją - Lietuvos kariuomenės dieną, bus keliama prie, virš ar ant kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų.
Prie, virš ir ant Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, pastatų Lietuvos valstybės istorinė vėliava bus keliama užsienio reikalų ministro sprendimu, atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas.
Naujos įstatymo nuostatos, už kurias vienbalsiai balsavo 97 Seimo nariai, įsigalios 2018 m. balandžio 30 d.
Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava - istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).
Seimas 2004 m. liepos 8 d. pakeitė įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos" ir į jį įrašė senąją vėliavą - raudoną su baltu raiteliu. Ją pavadino, kad nesipainiotų su Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorine vėliava. Lietuvos valstybės istorinės vėliavos projektą ir etaloną Seimas patvirtino 2010 m. birželio 17 d.

3,7 mlrd. eurų „Sodros" skola perkeliama į valstybės iždą

Finansų ministerija susikaupusią „Sodros" skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Vyriausybės programoje.
Nuo šių metų pradžios Finansų ministerija perima visas „Sodros" turimas skolas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Šis perėmimas nepakeis konsoliduoto valstybės skolos dydžio.
Pastaraisiais metais „Sodros" biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros" finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln. eurų per metus, kuriuos sudarė palūkanos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) skola siekė 3,7 mlrd. eurų - ją sudaro 3,682 mlrd. eurų paskola ir 3 mln. eurų palūkanų.

Lietuvos žurnalistų sąjunga tikisi konstruktyvaus dialogo su politikais

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) taryba kviečia parlamentines partijas inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, kurie neleistų pažeidinėti pagrindinių visuomenės informavimo principų, užtikrintų žurnalistų nepriklausomybę nuo politikų ar valdžios spaudimo ir neteisėto persekiojimo už kritiką.
LŽS kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką ir visus Seimo narius "Dėl valdžios ir žurnalistų santykių", kurį pasirašė šios sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, teigiama, kad 2017 metais Lietuvos žurnalistų sąjunga nuolat gavo informacijos apie atvejus, kai įvairių žiniasklaidos priemonių žurnalistai buvo ar yra spaudžiami politikų, valdžios atstovų dėl paviešintos kritinės informacijos. Tokiam spaudimui už kritiką naudojamas ekonominis spaudimas (pvz., viešinimo pinigų skirstymas), teisinis persekiojimas (nepagrįsti skundai teismams, savitvarkos organizacijoms ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai), informacijos prieinamumo ribojimas (nepalankios akreditavimo taisyklės ir pan.) ar net Seimo tribūna arba kitos žiniasklaidos priemonės žeminti ar įžeidinėti žurnalistus.
"Yra atvejų, kai patys politikai tiesiogiai ar per artimus asmenis valdo žiniasklaidos priemones arba patys politikai dirba žiniasklaidos priemonių vadovais, redaktoriais arba žurnalistais. Tokia praktika yra gėdinga, pažeidžia svarbiausius visuomenės informavimo etikos principus ir kenkia demokratiniams procesams. Todėl, atsižvelgdama į šiuos atvejus, LŽS taryba siūlo keisti esantį teisinį reguliavimą", - sako LŽS vadovas D. Radzevičius.
Politikams primenama, kad Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis numato, jog informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, - ne vėliau kaip per savaitę. Ir kad valstybės, savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. Tačiau šių nuostatų ne visada laikomasi, todėl siūloma peržiūrėti atsakomybę už šio straipsnio nevykdymą.
Kitas Visuomenės informavimo įstatymo straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Akivaizdu, kad šis draudimas labai svarbus, tačiau nėra numatytos jokios detalios ir realios atsakomybės už šio straipsnio pažeidimą. Todėl žurnalistų profesinė organizacija parlamentarams siūlo tikslinti šį straipsnį ir numatyti aiškią atsakomybę tiems asmenims, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis bei nepagrįstai persekioja žurnalistus už kritiką.
Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis draudžia bet kokius veiksmus, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo. Kasdieniame gyvenime yra atvejų, kai tai vyksta, bet už tokius veiksmus nėra numatyta atsakomybė. Būtina ją numatyti.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. Taip pat draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. Tačiau neretas atvejis, kai po žurnalistinių tyrimų ar svarbių temų atskleidimų, net nesant jokių įrodymų apie žurnalistų veiksmų neteisėtumą, imami persekioti žiniasklaidos priemonių darbuotojai. Todėl labai svarbu numatyti aiškią atsakomybę tiems asmenims, kurie nepagrįstai persekioja žurnalistus.
LŽS kreipimesi į Seimą bei Seimo narius minimi ir kiti atvejai, kai neveikia tam tikros Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, o įstatymo reikalavimų pažeidėjai neprisiima jokios atsakomybės už savo veiksmus. Pažymima ir tai, kad neaiškiai, net dviprasmiškai apibrėžtas politinių partijų ir jos narių santykis su žiniasklaidos savininkyste, o dabartinė praktika rodo, kad savivaldos institucijos (ir ne tik jos) ignoruoja įstatymu numatytą draudimą būti viešosios informacijos savininkais.
Žurnalistai akcentuoja ir tai, kad pagal įstatymą valstybė privalo sudaryti vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Įstatymų nustatyta tvarka, valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Tačiau, LŽS nuomone, reali praktika rodo: nėra aiškių nuostatų, kaip ir kokios valdžios ar savivaldos institucijos turi kontroliuoti bei užtikrinti pliuralizmą. Ir nenumatyta atsakomybė, kai tokia pareiga neatliekama arba atliekama netinkamai. 
"Pavyzdžiui, vienuose rajonuose, neva pliuralizmui užtikrinti, pati savivalda įkurdavo alternatyvias žiniasklaidos priemones ir jas valdydavo arba tebevaldo. Kitur, neva pliuralizmui užtikrinti, naudojami mokesčių mokėtojų pinigai vadinamajam veiklos viešinimui. Tačiau egzistuojanti viešųjų pirkimų praktika ir be aiškių kriterijų vykstantis viešųjų pinigų skirstymas iš esmės iškraipo rinką. Todėl būtina įstatyme aiškiai apibrėžti, kaip ir kokiomis priemonėmis užtikrinamas pliuralizmas. Taip pat labai svarbu įvertinti ir tobulinti viešųjų pirkimų reikalavimus ir efektyvumą matuojančius kriterijus viešinimo paslaugų pirkimo srityje.
Lietuvos žurnalistų sąjunga tikisi konstruktyvaus dialogo ir, esant poreikiui, gali deleguoti reikalingus ekspertus, kurie padėtų parengti būtinus teisės aktų pakeitimus", - naujienų agentūrai ELTA sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.

Popiežiui dovanota nanoprakartėlė - tik pradžia: kuria virtualų Vilnių

Žinia apie Popiežiui dovanotą lietuvių mokslininkų sukurtą ląstelės dydžio nanoprakartėlę apskriejo visą pasaulį, bet prisidėjusieji prie šio darbo nemiega ant laurų.
Kaip sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) grafinių sistemų katedros lektorė dr. Rytė Žiūrienė, universitetas, pasitelkęs naujausias technologijas, ir toliau viso pasaulio bei mūsų šalies gyventojus stengsis supažindinti su Lietuvos istorijos bei kultūros vertybėmis. 
„VGTU Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studentai dirba prie virtualaus Vilniaus modelio. Siekiame ne tiksliai atvaizduoti miestą, bet pasiūlyti naują žvilgsnį į žinomas erdves, galimybę išgyventi jo istoriją: virtualioje realybėje jau galima išvysti Gedimino sapno fragmentus, aplankyti keletą 3D lazeriniu skeneriu nuskenuotų Vilniaus vietų, taip pat pasivaikščioti po Katedros aikštės prakartėlę", - pasakojo dr. R. Žiūrienė.
Žinia apie Gineso rekordo siekiančią mažiausią pasaulyje Vilniaus nanoprakartėlę apskriejo daugybę šalių. Straipsniai su nuotraukomis pasirodė JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Belgijos žiniasklaidoje, žinia pasiekė Kinijos, Japonijos, Filipinų, Indijos ir net Australijos skaitytojus. 
Pasak dr. R. Žiūrienės, iš viso pasirodė per 700 naujienos publikacijų, Lietuvos mokslininkų idėją aprašė „The New York Times", „The Washington Post", „USA Today", „Business Insider", „Deuche Welle", taip pat vienas populiariausių turinio portalų socialiniuose tinkluose „Bored Panda".
„Džiaugiamės, kad mažiausios prakartėlės idėja buvo pozityviai sutikta ir Lietuvoje. Visą šventinį laikotarpį filmukas apie nanoprakartėlės gimimą buvo ketvirtas žiūrimiausias video Lietuvoje: feisbuko paskyroje šis vaizdo įrašas peržiūrėtas dar 300 tūkst. kartų. Socialiniuose tinkluose naujiena dalijosi Lietuvos ir užsienio nuomonės formuotojai, garsūs visuomenės veikėjai, VGTU partneriai ir absolventai su prierašais „proud to be VGTU alumni", „Lithuania high tech", „proud to be LT", - vardijo dr. R. Žiūrienė.
Pasak pašnekovės, mažiausios prakartėlės Gineso rekordo registravimu rūpinasi projekto partneriai Vilniaus miesto verslo plėtros ir turizmo agentūra „Go Vilnius". 
Dokumentacija pasaulio Gineso rekordų knygos sudarytojams buvo pateikta gruodžio mėnesį. 
„Mūsų paraiška buvo peržiūrėta, gavome pirminį patvirtinimą, kad tokia kategorija užregistruota (anksčiau jos nebuvo) ir galime siekti rekordo. Šiuo metu tiksliname ir teikiame papildomą informaciją pagal specialius organizatorių reikalavimus", - sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto grafinių sistemų katedros lektorė dr. R. Žiūrienė.
Lietuvos mokslininkų grupė, kuriems aktyviai talkino ir studentai, pagamino penkias Vilniaus arkikatedros prakartėlės nanokopijas. Vieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė popiežiui Pranciškui. Antroji prakartėlė liko Lietuvos Respublikos prezidentūroje Vilniuje, trečioji - Vilniaus arkivyskupijos kurijoje. 
Kitos nanoprakartėlės bus eksponuojamos Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas" ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia jas išvysti galės kiekvienas norintysis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas" direktoriaus pavaduotoja Eglė Girdzijauskaitė Eltai sakė, kad nanoprakartėlė - nematoma plika akimi - yra žmogaus ląstelės dydžio. Ją galima išvysti tik per galingus mikroskopus.
Tiksli prakartėlės, Kalėdų laikotarpiu stovinčios Vilniaus Katedros aikštėje, kopija sumažinta 10 tūkst. kartų. Kurdami prakartėlę VGTU studentai, mokslininkai ir įmonių atstovai naudojo 3D skenavimo, 3D modeliavimo ir 3D lazerinio nanospausdinimo technologijas.
Idėja sukurti nanoprakartėlę kilo organizacijai Invest Lithuania, jos įgyvendinimo ėmėsi VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centras "LinkMenų fabrikas" drauge su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei privačiomis kompanijomis „Femtika" ir „Idėja 3D".

Seimas pritarė I. Jarukaičio kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus

Seimas pritarė Irmanto Jarukaičio skyrimui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus.
Nutarimui pritarė 91, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 4 Seimo nariai.
Beveik dviejų dešimtmečių mokslinio darbo patirtį turintis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, socialinių mokslų srities teisės krypties daktaras I. Jarukaitis yra apgynęs disertaciją tema "Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: narystės konstituciniai pagrindai". Mokslininkas vertinamas kaip vienas labiausiai patyrusių aukštos kvalifikacijos tarptautinės teisės ekspertų Lietuvoje.
I. Jarukaitis yra dirbęs Europos Komisijos Informacinės visuomenės generaliniame direktorate, daugiau nei 12 metų - Europos teisės departamente prie Teisingumo ministerijos. 2010 m. buvo paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, penkerius metus ėjo teismo pirmininko pavaduotojo pareigas ir laikinai, pusantrų metų, vadovavo šiam teismui.
Reikšmingas I. Jarukaičio indėlis integruojant Lietuvą į ES, atstovaujant Lietuvos interesams ir ginant juos Europos Komisijoje ir ES Teisingumo Teisme. Jis yra gerai susipažinęs su ES Teisingumo Teismo darbu, bylų nagrinėjimo šiame teisme specifika.

Lietuvoje lankysis Danijos Premjeras

Lietuvoje ateinantį pirmadienį, sausio 15 dieną, lankysis Danijos Ministras Pirmininkas Larsas Lokkė Rasmussenas. 
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Danijos Premjeras susitiks Šiauliuose. Šalies vadovė ir Danijos vyriausybės vadovas Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose taip pat susitiks su Baltijos oro policijos misiją atliekančiais danų kariais.
Prezidentės ir svečio susitikimo metu bus aptarti dvišaliai santykiai, Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimas Europos Sąjungoje (ES), bendri interesai „Brexit" derybose, ES ateities, NATO gynybos stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai.
Danija yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių regione, su kuria mus sieja tvirti politiniai, ekonominiai ir kariniai ryšiai, sutampa geopolitinių grėsmių vertinimas ir saugumo interesai. Pernai vasarą naujojoje Danijos saugumo strategijoje pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui įvardyta Rusija.
NATO sąjungininkė Danija daug prisideda stiprinant Lietuvos ir viso regiono saugumą. Keturi Danijos naikintuvai F-16 „Fighting Falcon" ir 60 danų karių sausio 8 d. iš JAV perėmė patruliavimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje. Tai jau šešta danų karinių oro pajėgų rotacija Baltijos šalyse.
Danijos karininkas vadovauja Vilniuje įkurtai NATO pajėgų integracijos vadavietei (NFIU), kuri yra pripažinta veiksmingiausia iš visų palei rytinę Aljanso sieną įsteigtų vadaviečių. Šios valstybės kariai taip pat yra priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje Estijoje ir ne kartą dalyvavo plataus masto NATO pratybose Lietuvoje.
Principinga Danijos pozicija Lietuvai svarbi ir energetikos srityje, ypač siekiant, kad ES kaimynystėje būtų taikomi aukščiausi branduolinės saugos standartai ir būtų užkirstas kelias geopolitiniams projektams, tokiems kaip dujotiekis „Nord Stream 2", kuris dar labiau padidintų Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų.
Kaip ir visos Baltijos bei Šiaurės valstybės, Danija palaiko Ukrainos europinės raidos siekius ir teikia paramą jos įgyvendinamoms struktūrinėms reformoms.
Danija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė ir patenka į didžiausių užsienio investuotojų dešimtuką.

K. Pūko istorija baigta: jis palieka Seimą, apkalta nutraukta

Seimas patenkino Kęstučio Pūko atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų pareiškimą. Seimas taip pat nutraukė jam inicijuotą apkaltos procesą. 
Tokį nutarimą penktadienį priėmė Seimas. Parlamentarai buvo vieningi - 105 balsavo už, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Šis Seimo sprendimas turėtų įsigalioti nuo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.
Seimo narys K. Pūkas, penktadienį pradėjus nagrinėti jo mandato panaikinimo klausimą, pranešė Seimui, kad atsisako Seimo nario pareigų. 
Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas. 
Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas, ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas. 
Konstitucinis Teismas pernai gruodį paskelbė, kad Seimo narys K. Pūkas pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.

JT: pasaulinės maisto produktų kainos 2017 metais pakilo 8,2 proc.

Pasaulinės maisto produktų kainos 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, pakilo 8,2 proc., penktadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). 
JT FAO rengiamas indeksas 2017 metais siekė 174,6 punkto, aukščiausią vidutinį rodiklį nuo 2014 metų. 
Tačiau vien per gruodį, palyginti su lapkričiu, indeksas smuko 3,3 proc., iki 169,8 punkto, teigiama FAO pareiškime. Šį mėnesinį nuosmukį paskatino smarkiai sumažėjusios augalinio aliejaus ir pieno produktų kainos, teigia organizacija.
Vis dėlto per visus metus visų maisto produktų kategorijų, išskyrus cukrų, kainos pakilo.
Pieno produktų indeksas augo sparčiausiai - per metus jis pašoko 31,5 procento.
Augalinio aliejaus kainų indeksas pakilo 3 proc., grūdų kainos - 3,2 proc., o mėsos kainos pakilo 9 procentais, palyginti su 2016 m. 
Priešingai, cukraus kainos smuko vidutiniškai 11,2 proc. 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, "daugiausia dėl ypač didelio derliaus Brazilijoje, vienoje svarbiausių pasaulinių gamintojų", paaiškino FAO.

Palydovinės nuotraukos fiksuoja aktyvumą Šiaurės Korėjos branduoliniame poligone

Šiaurės Korėja tęsia vakarinio tunelio gilinimo darbus Pungerio poligone šalies šiaurėje. Tai penktadienį pranešė Johno Hopkinso universiteto JAV ir Korėjos instituto tinklalapis "38 North", kuris gilinasi į Šiaurės Korėjos problematiką.
Išanalizavę palydovines nuotraukas, specialistai pažymi, kad "visą gruodį poligone nemažėjo darbininkų ir technikos aktyvumas", didėjo iš tunelio išvežamo grunto apimtys. Straipsnio autorių nuomone, toks aktyvumas gali rodyti, jog Šiaurės Korėja siekia palaikyti parengtį branduoliniam bandymui.
2017 metų rugsėjo mėnesį Pchenjanas Pungerio poligone išbandė termobranduolinį užtaisą, kurio galingumas sudarė apie 250 kilotonų.
2018 metų sausį dvi Korėjos pradėjo dialogą dvišaliams santykiams normalizuoti, taip pat ir saugumo srityje.

ES planuoja 1 mlrd. eurų investiciją į naujos kartos superkompiuterius

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paskelbė planą investuoti 1 mlrd. eurų į savo superkompiuterių infrastruktūros tobulinimą, siekiant šioje srityje neatsilikti nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų.
Milžiniškus kiekius duomenų per trumpą laiką apdoroti galintys superkompiuteriai yra naudojami įvairiems tyrimams, pavyzdžiui, medicinoje, ar kontroliuojant didelio masto nelaimių, kaip uraganų ar žemės drebėjimų, padarinius.
Šiuo metu Europos mokslininkai turi apdoroti duomenis už ES ribų, dėl ko, Europos Komisijos (EK) teigimu, kyla pavojus privatumui, duomenų apsaugai, komercinių paslapčių saugojimui bei duomenų apsaugai jautriose srityse.
"Superkompiuteriai yra galios variklis skaitmeninėje ekonomikoje", - sakė Komisijos viceprezidentas Andrusas Ansipas.
"Tai yra sunkios lenktynės, kuriose ES atsilieka: iš dešimties galingiausių pasaulio superkompiuterių mes neturime nė vieno", - pridūrė jis.
Iki 2023 m. ES tikisi išvystyti superkompiuterį, galintį per sekundę apdoroti milijardą skaičiavimų. Tokios galios superkompiuteris dar nėra sukurtas niekur pasaulyje.
Kaip trumpalaikį sprendimą prieš sukuriant minėtą superkompiuterį, ES planuoja įsigyti du naujausius superkompiuterius bei keletą lėtesnių. 

Iš pradžių projekte dalyvaus 13 iš 28 ES valstybių bei EK, taip pat mokslo ir pramonės atstovai. ES šiam projektui suteiks apie 486 mln. eurų, o likusią sumos dalį tikimasi surinkti iš Sąjungos narių.

Londonas atmetė Ekvadoro prašymą suteikti J. Assange'ui diplomato statusą

Pusšeštų metų Ekvadoro ambasadoje Londone esančiam "Wikileaks" įkūrėjui Julianui Assange'ui nebus suteiktas diplomato statusas. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija atmetė atitinkamą Ekvadoro vyriausybės prašymą. Turėdamas diplomato statusą, 46-erių J. Assange'as nebūtų sulaikytas, jei paliktų ambasadą.
"Ekvadoras žino, jog, kad reikalas būtų išspręstas, Jualianas Assange'as turi palikti ambasadą ir pasiduoti teisėsaugai", - sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Todėl esą Ekvadoro prašymas atmestas.
Australas nuo 2012 metų birželį gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone. Jis baiminasi, kad išėjęs iš ambasados bus suimtas ir galiausiai išduotas JAV. Vašingtonas kaltina J. Assange'ą, kad jo portalas atskleidė slaptą medžiagą apie karus Afganistane ir Irake.

Turkija leido grįžti į darbus 1,8 tūkst. valstybės tarnautojų, atleistų po nepavykusio 2016-ųjų pučo

Turkijos valdžia penktadienį paskelbė nepaprastąjį dekretą, kuriuo leido grįžti į darbus daugiau kaip 1,8 tūkst. valstybės tarnautojų, atleistų po nesėkmingo bandymo šalyje surengti perversmą. Toks žingsnis žengtas paaiškėjus, kad atleistieji neturi nieko bendra su judėjimu, kaltinamu 2016-ųjų pučo organizavimu.
Daug viešojo sektoriaus darbuotojų buvo atleista juos apkaltinus dėl šifruotų pranešimų siuntimo programėlės "ByLock" atsisiuntimo. Ją, pasak Turkijos teisėsaugos, naudojo JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah'os Guleno judėjimo, kaltinamo perversmo organizavimu, nariai.
Tačiau pernai metų pabaigoje, šalies institucijos informavo išsiaiškinusios, kad tūkstančiai žmonių minėtąją programėlę parsisiuntė to net nežinodami.
Į darbus sugrįš iš viso 1823 valstybės tarnautojai. 544 iš jų - Švietimo ministerijos darbuotojai, 204 - Sveikatos ministerijos darbuotojai, 458 - policijos sistemos darbuotojai.

A. Merkel žada, kad naujoji Vokietijos vyriausybė sieks suteikti Europai naują pradžią

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, penktadienį pranešusi apie proveržį koalicijos derybose, pažadėjo, kad naujoji šalies vyriausybė darbuosis, siekdama Europai „naujos pradžios".
„Pasaulis mūsų nelaukia - Europai reikia naujos pradžios", - po ilgiau nei parą trukusių konservatorių ir socialdemokratų (SPD) derybų sakė ji ir pridūrė: „Nauja pradžia Europai reiškia ir naują pradžią Vokietijai."
Nors A. Merkel vadovaujamiems krikščionims demokratams priimtini ne visi Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymai dėl Europos Sąjungos reformų, kanclerė išreiškė viltį, kad jiems pavyks rasti kompromisus dėl svarbiausių Bendrijai kylančių iššūkių.
„Rasime sprendimus kartu su Prancūzija", - teigė A. Merkel.
Koalicijos susitarimo juodraštyje žadama, be kita ko, „glaudžiai bendradarbiaujant su Prancūzija, tvariai stiprinti ir reformuoti eurozoną, kad euras geriau atsilaikytų per pasaulines krizes".
Partijoms galiausiai sutarus imigracijos ir mokesčių klausimais, A. Merkel sakė esanti nusiteikusi optimistiškai, kad jiems pavyks susitarti ir dėl stabilios kairiųjų ir dešiniųjų koalicinės vyriausybės.
SPD lyderis Martinas Schulzas savo ruožtu sakė, kad jo partijos derybininkai vienbalsiai sutarė rekomenduoti visiems partijos nariams palaikyti juodraštinį koalicijos susitarimo variantą ir pritarti oficialių derybų dėl vyriausybės suformavimo pradžiai.
„Manau, kad (derybose) pasiekėme puikaus rezultato", - pasidžiaugė M. Schulzas.

J. C. Junckeris: Bulgarija priartėjo prie euro zonos, bet darbo vis dar lieka

Eurą įsivesti norinčios Bulgarijos ekonomika artėja prie euro zonos šalių standartų, bet šaliai vis dar reikia atlikti papildomo darbo, penktadienį teigė Europos Komisijos (EK) prezidentas Jeanas Claude'as Junckeris (Jean Claude Juncker). Apie tai rašo "Reuters".
Kalbėdamas ceremonijoje, kuria pradedamas pusmečio trukmės Bulgarijos prezidentavimas Europos Sąjungoje (ES), J. C. Junckeris pagyrė Bulgarijos viešuosius finansus ir teigė, kad visos Europos šalys, atitinkančios kriterijus, turi turėti teisę įsivesti eurą.
"Aš nesakau, kad Bulgarija garantuotai taps sekančia euro zonos nare, bet šalis eina teisinga kryptimi, nes nedarbas krenta, biudžeto situacija atrodo gerai, todėl Bulgarija pasiekė didelį progresą", - sakė EK prezidentas.
"Tačiau šių pastangų kol kas dar neužtenka ir mūsų draugai Bulgarijoje tai supranta", - pabrėžė J. C. Junckeris.

Vienuolika Gvantanamo kalinių apskundė D. Trumpą dėl religinės diskriminacijos

Vienuolika Gvantanamo kalinių apskundė JAV prezidentą Donadą Trumpą dėl religinės diskriminacijos: jie esą laikomi kalėjime, nes yra musulmonai. Atitinkamas ieškinys įteiktas federaliniam teismui Vašingtone. Kaliniai rėmėsi antiislamiškais D. Trumpo pasisakymais, be kita ko, tviteryje.
Jie pavyzdžiui citavo prezidentą, teigusį, kad nė vienas kalinys neturėtų atgauti laisvės. Panašius signalus esą siuntė ir D. Trumpo vyriausybė - o tai prieštarauja JAV teisei ir tarptautinei teisei. Tai "antipatijos demonstravimas" Gvantanamo kaliniams, kurie visi yra "užsienyje gimę musulmonai", ir musulmonams apskritai.
Ieškinyje atkreipiamas dėmesys ir į D. Trumpo reakciją po didelių išpuolių JAV praeityje. Neseniai jis ragino "musulmoną, kuris Niujorke nužudė kelis žmones, nusiųsti į Gvantanamą nesurengus jam konstitucinio proceso". Tačiau po baltaodžių įvykdytų išpuolių jis esą niekuomet to nereikalavo. D. Trumpo žodžiai buvo skirti 29 metų vyrui, kuris spalio gale automobiliu Niujorke sutraiškė aštuonis žmones ir 12 sužeidė. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė "Islamo valstybė" (IS).
Ieškinyje taip pat reikalaujama, kad neatidėliojant būtų peržiūrėti sprendimai dėl kalinimo. Teismas esą turi nuspręsti, ar vyrams turi būti pareikšti kaltinimai, ar jie turi būti paleisti.
Šiuo metu Gvantanamo kalėjime sėdi 41 asmuo. Prezidento Baracko Obamos vyriausybė siekė, kad jų statusas būtų peržiūrėtas arba kad jie būtų teisiami kariniuose teismuose. Tačiau tai buvo padaryta tik keliais atvejais.

Apklausa: antrajame referendume britai balsuotų už pasilikimą ES

Jei būtų surengtas antrasis Didžiosios Britanijos referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), jo rezultatai būtų kitokie nei pirmojo, parodė skubiai atlikta apklausa, informuoja "The Independent.
Apklausa, atlikta po "Brexit" šalininko Nigelo Farage'o pareiškimo, kad jis galbūt pritartų antrajam referendumui, parodė, kad antrajame balsavime 55 proc. rinkėjų balsuotų už pasilikimą ES, o 45 proc. - už išstojimą. 
N. Farage'as pareiškė, kad jam pradeda patikti mintis dėl antrojo "Brexit" referendumo, nes antrasis balsavimas "galutinai ir visiems laikams" nutildytų tuos žmones, kurie priešinasi Didžiosios Britanijos išstojimui iš ES ir nori, kad procesas būtų sustabdytas. Politikas mano, kad antrajame referendume už pasitraukimą balsuotų dar daugiau žmonių nei ankstesniame referendume, ir tai padėtų nutildyti išstojimu nepatenkintus asmenis.
2016 metais surengtame referendume britai 52 proc. prieš 48 proc. balsavo už išstojimą, todėl dabartinė apklausa rodo visuomenės nuomonės pokyčius.

Venesuelos opozicija: alkani žmonės plėšia prekybos centrus

Maisto produktų stygius Venesueloje, opozicijos teigimu, vis dažniau kelia neramumus. Opozicijos ir žiniasklaidos duomenimis, per praėjusias dvi dienas žuvo keturi žmonės. Iš viso žuvusiųjų skaičius išaugo iki šešių.
Arapujo mieste Vakarų Venesueloje marodieriai jau kelias dienas taikosi į parduotuves ir prekybos centrus, sakė opozicijos politikas Carlosas Paparonis. Čia būta susirėmimų tarp plėšikautojų ir kareivių. Suimta apie 100 žmonių.
Jau kurį laiką dėl maisto produktų stygiaus nafta turtingoje, tačiau krizės krečiamoje šalyje siaubiamos parduotuvės. Internete kursuoja vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip keliolika vyrų pievoje užmuša karvę. "Jie medžioja. Žmonės yra alkani", - sakė vienas komentatorius. Pasak C. Paparonio, nudobta apie 300 gyvūnų.
Venesuelą yra ištikusi didelė krizė, kuri milijonus piliečių įstūmė į skurdą. Dėl aukštos infliacijos venesueliečiai negali nusipirkti užtektinai maisto. Be to, ir taip trūksta maisto produktų. Stygiaus kol kas beveik nejunta tik sostinės Karakaso gyventojai.

Izraelis taupymo sumetimais uždaro septynias savo atstovybes užsienyje

Izraelis taupymo sumetimais ketina uždaryti septynias atstovybes užsienyje. "Tai dalis biudžeto, kuris buvo priimtas šiandien ryte", - penktadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. 
Kokios tai atstovybės, kol kas nežinoma. Jos turėtų būti uždarytos iki 2021 metų pabaigos. Biudžetui dar turės pritarti parlamentas.
Izraelis užsienyje turi iš viso 103 atstovybes. Pradžioje Finansų ministerija reikalavo uždaryti 22 ambasadas ar konsulatus.
Apie taupymo planus paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvo priimta Jungtinių Tautų (JT) rezoliucija prieš JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. JT Generalinėje Asamblėjoje Izraelis ir per savo užsienio atstovybes mėgino palenkti balsavimą savo naudai.
Jau ir ankstesniais metais Izraelis taupymo sumetimais atsisakė virtinės atstovybių.

Protestuodamas prieš vyriausybės reformas, atsistatydina Lenkijos Nacionalinės teismų tarybos prezidentas

Protestuodamas prieš prieštaringai vertinamas Lenkijos teismų reformas, kurių ėmėsi valdančioji "Teisė ir teisingumas" (PiS) partija, atsistatydina Lenkijos Nacionalinės teismų tarybos (KRS) prezidentas Dariuszas Zawistowskis.
"Tai tarybos prezidento nevilties šauksmas. Įstatymai, reformuojantys šalies teisinę sistemą, dėl kelių priežasčių pažeidžia Lenkijos Konstituciją", - reporteriams sakė KRS atstovas Waldemaras Zurekas.
Viena iš reformų leidžia parlamentui rinkti KRS narius, o kiti pakeitimai sustiprina politinę Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo kontrolę.
Reformos sukėlė Lenkijoje politinę krizę, šalis taip pat sulaukė įspėjimų iš Briuselio. Europos Komisija pradėjo prieš Lenkiją precedento neturinčią drausminę procedūrą dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.
D. Zawistowskis oficialiai atsistatydins pirmadienį, "išvakarėse tos dienos, kai įsigalios teisinę sistemą reformuojantys įstatymai", teigė atstovas.

Karalienė Elžbieta įvardijo savo karūnos trūkumus

Karalienė Elžbieta II atskleidė, kad imperatoriškoji karūna, kurią ji dėvėjo per savo karūnavimą 1953 metais, yra "labai sunki". Britų stoties BBC dokumentiniame filme, kuris bus parodytas sekmadienį, monarchė pasakoja apie sunkumus nešiojant deimantais sagstytą karūną. "Būnant su ja, negalima žiūrėti į žemyn, kad perskaitytum kalbą", - teigia ji medžiagoje, kurios ištraukos paskelbtos iš anksto.
"Jei taip darytum, susilaužytum sprandą arba ji (karūna) nukristų", - kalbėjo karalienė, kuri birželį minės 65-ąjį savo karūnavimo jubiliejų. Taigi karūnos turi trūkumų, pridūrė regentė, "tačiau jos yra gana svarbios".
Imperatoriškoji karūna buvo pagaminta XIX amžiuje. Karalienė dėvėjo ją per savo karūnavimą 1953-aisiais ir užsideda ją per daugumą kasmetinių ceremonijų, skirtų pradėti Didžiosios Britanijos parlamento sesiją. Karūna po Elžbietos II tėvo Jurgio VI mirties buvo pritaikyta tuomet 27-erių princesei. "Ji dabar daug mažesnė, tiesa?" - teigia ji filme.
Jau pirmadienį paskelbtoje ištraukoje karalienė taip pat skundėsi dėl nepatogios karališkos karietos. Važiavimas į karūnavimo ceremoniją buvo "siaubingas", - teigė ji.

Taivanas pritaikė sankcijas naftos pardavimu Šiaurės Korėjai įtariamam verslininkui

Taivano pareigūnai penktadienį nutraukė visus verslo sandorius ir užšaldė naftos pardavimu Šiaurės Korėjai įtariamo vietos verslininko kompanijų banko sąskaitas.
Seulas anksčiau pranešė lapkritį sulaikęs Honkonge registruotą laivą, įtariamą naftos produktų perdavimu Šiaurės Korėjai, pažeidžiant Jungtinių Tautų (JT) taikomas sankcijas.
Tuo tarpu Taivano prokurorai praėjusią savaitę paskelbė, kad šalies verslininkas Chen Shih-hsienas yra tiriamas dėl melagingos deklaracijos, kurioje jis skelbėsi, kad jo laivas vyko į Honkongą, kai iš tikro jis plaukė į tarptautinius vandenis ir pardavinėjo naftą.
Šiuo metu verslininkas yra paleistas už užstatą, o oficialūs kaltinimai dar nepateikti.
Vietos žiniasklaida teigia, kad Chen Shih-hsienas naftos produktus pardavinėjo per kinų tarpininkus. Pats verslininkas ginasi esą nežinojęs, kad jo parduoti produktai pasiekia Šiaurės Korėjos laivus.
"Mes regioninio saugumo klausimu turime tarptautinę atsakomybę ir negalime toleruoti jokių provokacijų", - pranešime teigė Taivano teisingumo ministerija.
Taivanas rugsėjo mėnesį paskelbė nutraukiantis visus prekybos ryšius su Šiaurės Korėja.

Prancūzijos kepėjai sieks, kad prancūziškas batonas būtų įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą

Prancūziškas batonas neatsiejamas nuo Prancūzijos kaip raudonas vynas, kamamberas ir beretė. Prancūzijos kepėjai dabar siekia, kad pailgas plonas baltos duonos kepalėlis būtų įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Nacionalinės kepėjų gildijos CNPBF pirmininkas Dominique'as Anract'as laikraščiui "Le Parisien" sakė prašysiąs prezidento Emmanuelio Macrono paremti šią iniciatyvą.
Kalbėdamas radijo stočiai RTL, D. Anract'as pabrėžė, kad "nuostabus" produktas iš miltų, vandens, druskos ir mielių, kaip ir Paryžiaus Eifelio bokštas, yra vienas svarbiausių Prancūzijos simbolių.
Gruodį UNESCO į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašė "neapolietiškos picos kepimo meną".

Danija vis dar susiduria su didele IS grėsme

Nepaisant karinių "Islamo valstybės" (IS) grupuotės nesėkmių, Danijoje išlieka didelė džihadistų keliama terorizmo grėsmė, penktadienį pranešė Danijos saugumo policija.
Nors IS patyrė dideles nesėkmes Irake ir Sirijoje ir neteko didžiosios dalies šiose šalyse kontroliuotos teritorijos, grupuotė ir toliau ragina savo šalininkus vykdyti Vakaruose atakas, skelbė Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (PET).
"IS pajėgumas vykdyti sudėtingesnius išpuolius prieš Vakarus laikomas sumažėjusiu, bet jis nedingo", - sakė PET vadovas Finnas Borchas Andersenas. 
Grėsmę taip pat kelia į Europą sugrįžtantys IS savanoriai ir kaliniai bei gaujų nariai, kurie buvo radikalizuoti kalėjimuose. Nuo 2012 metų mažiausiai 150 žmonių išvyko iš Danijos į Siriją ir Iraką prisijungti prie džihadistų grupuočių gretų. Manoma, kad apie penktadalis iš jų vis dar yra tame regione.

Saudo Arabijoje duris atvėrė pirmasis automobilių salonas vien tik moterims

Saudo Arabijos Džidos mieste duris atvėrė pirmasis automobilių salonas vien tik moterims. Čia dailiosios lyties atstovės galės išsirinkti tinkamą automobilį istoriniam momentui - po penkių mėnesių jos pirmą kartą oficialiai galės sėsti už vairo, skelbia žiniasklaida.
Salone klientėms pat Atgal