Į pradžią
01.16. Naujausios žinios
Aptarti gynybos stiprinimo ir tarptautinio saugumo klausimai
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su Danijos Ministru Pirmininku Larsu Lokke Rasmussenu. Dvišaliame susitikime aptarti Lietuvos ir Danijos santykiai, aktualūs Europos Sąjungos klausimai, tarp jų derybos dėl „Brexit", Europos Bendrijos ateities modelis iš jos išstojus Jungtinei Karalystei. Ypač daug dėmesio skirta gynybos stiprinimui ir tarptautinio saugumo klausimams, aptarti artėjančio NATO viršūnių susitikimo tikslai.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, po dvišalio susitikimo Prezidentė su Danijos premjeru Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose susitiks su Baltijos oro policijos misiją atliekančiais danų kariais. Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę padeda apsaugoti 4 danų naikintuvai ir 60 karių.
Pasak šalies vadovės, nenuspėjamas, agresyvus ir atvirai prieš Vakarus nukreiptas priešiškas Rusijos elgesys kelia realią karinę grėsmę tiek regiono, tiek visos Europos saugumui. Tai itin aiškiai buvo pademonstruota per karines pratybas „Zapad 2017", kurių metu buvo išbandyti agresyvūs puolamieji scenarijai prieš NATO.
Prezidentės teigimu, šiandien vienas esminių uždavinių NATO - greitas ir efektyvus karinis Aljansas, gebantis operatyviai persijungti į plataus masto kolektyvinės gynybos operacijas. Tam būtina parengti Baltijos šalių pastiprinimo strategiją, užkirsti kelią galimai regiono karinei izoliacijai, užtikrinti regioninę oro gynybą ir įvykdyti Aljanso vadaviečių reformą.
Šalies vadovė padėkojo Danijos premjerui už tvirtą paramą ir jo valstybės indėlį į Baltijos šalių saugumą. Danijos karinės oro pajėgos jau šeštą kartą perėmė Baltijos oro policijos rotaciją. Danų kariai prisijungė prie Jungtinės Karalystės vadovaujamos priešakinių pajėgų bataliono Estijoje. Danijos karininkas vadovauja Vilniuje veikiančiai NATO vadavietei, atsakingai už itin aukštos parengties Aljanso greitojo reagavimo pajėgumų atvykimą. Šios šalies kariai ne kartą dalyvavo NATO pratybose Lietuvoje ir regione.
Lietuvą su Danija sieja intensyvūs ekonominiai ryšiai. Danija yra aštunta valstybė pagal užsienio investicijas Lietuvoje. Pernai danų verslo investicijos Lietuvoje sudarė 628 mln. eurų, o dvišalės prekybos apyvarta viršijo milijardą eurų.
Didelis pirkėjų aktyvumas praėjusiais metais lėmė būsto kainų augimą
Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus rodiklius, nurodo Registrų centras.
Didžiausias bendrų visos šalies kainų prieaugis fiksuotas naujos statybos namų rinkoje. Nors metų pabaigoje, lyginant su liepą-rugpjūtį fiksuotomis kainomis, naujesnės statybos namai šiek tiek atpigo, praėjusiais metais Lietuvoje jie kainavo vidutiniškai 9 proc. daugiau nei 2016 m. Už kvadratinį metrą naujos statybos name pirkėjai pernai mokėjo vidutiniškai 632 eurus. 2016 m. vidutinė fiksuota naujų namų kaina buvo 580 Eur už kvadratinį metrą, o bendras pastarųjų penkerių metų vidurkis siekė 562 Eur už kv. m.
Mažesniuose miestuose ir kaimuose augusios senesnės statybos namų kainos pakėlė jas į iki šiol neregėtas aukštumas. Senos statybos namai per metus šalyje brango vidutiniškai 3,6 proc. - jų vidutinė kaina nuo 350 Eur už kvadratinį metrą 2016-aisiais kilo iki 363 Eur už kv. m praėjusiais metais. Ši kaina lenkia rodiklius, fiksuotus dar iki krizės, ir yra aukščiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Palyginimui, bendras penkerių pastarųjų metų senesnės statybos namų kainų vidurkis šalyje - 337 eurai už kvadratinį metrą.
Mažiausias pokytis fiksuotas vertinant naujos statybos butų kainas. Jos buvo 1,1 proc. aukštesnės nei 2016 m. kainų vidurkis ir 5,9 proc. viršijo vidutinius penkmečio rezultatus. Vidutinė naujos statybos butų kaina Lietuvoje pernai siekė 1 272 Eur už kv. m.
Tuo metu daugiau nei pusę visos šalies būsto apyvartos sudarančių senesnės statybos butų kainos vien per paskutinįjį metų ketvirtį augo 3,4 proc., o bendras 2017 m. jų kainų vidurkis buvo atitinkamai 6,3 proc. ir 12,1 proc. didesnis nei užpernai ir pastarąjį penkmetį fiksuoti vidutinių kainų rodikliai. Pirkėjai už kvadratinį metrą senesnės statybos bute praėjusiais metais vidutiniškai mokėjo 793 eurus.
Būsto kainų lygiui apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius.
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva sausio 16-ąją:
1897 m. netoli Tauragnų, Utenos apskrityje, gimė Kazys Juršys, aktorius, režisierius, vaidinęs "Vilkolakio", Kauno valstybiniame dramos teatruose, režisavęs spektaklius Šiaulių, Klaipėdos teatruose. Mirė 1967 m.
1915 m. Natkiškių kaime, Biržų apskrityje, gimė dailininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Petrulis. Mirė 2010 m.
1917 m. Rudakiuose, Kėdainių rajone, gimė dainininkas tenoras Vladas Česas. Mirė 2008 m.
1919 m. įkurta Valstybės kontrolės įstaiga, turėjusi kontroliuoti valstybės pajamas, išlaidas, turtą bei skolas.
1925 m. Lietuvoje priimtas pirmasis Akcinių bendrovių įstatymas.
1941 m. įkurta Lietuvos TSR mokslų akademija.
1991 m. Vilniuje buvo laidojamos Sausio 13-osios įvykių aukos.
1991 m. Sankt Peterburge paskelbta gedulo diena žuvusiųjų prie Vilniaus televizijos bokšto atminimui.
1998 m. Vašingtone pasirašyta JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos partnerystės ir bendradarbiavimo chartija, skelbianti, kad trijų Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas bei saugumas yra "tikras, didelis ir nuolatinis JAV interesas".
2009 m. Vilniuje, prie Seimo rūmų, per profesinių sąjungų surengtą mitingą kilusias riaušes sulaikyti 82 asmenys.
2009 m. 100 metų jubiliejaus proga nepriklausomos Lietuvos karininkui dimisijos majorui Augustinui Bernadišiui kariuomenės vado vardu įteikta dovana - suvenyrinis durklas.
2009 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, specialioje nišoje Raudonojoje fojė, atidengtas skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurtas ilgamečio teatro dirigento Jono Aleksos skulptūrinis portretas. Sausį dirigentas būtų šventęs 70-metį.
2011 m. prie Seimo I rūmų pastato atidengta Lietuvos valstybės gynėjams skirta atminimo lenta.
2013 m. eidama 86-uosius metus Čikagos priemiestyje Lemonte mirė poetė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema).
2013 m. po sunkios ligos Vilniuje mirė kunigas, sovietmečio laisvės kovotojas Algimantas Keina. Žinomam dvasininkui buvo 75-eri.
Pradedami didelės apimties darbai Malkų įlankoje
Netrukus prasidės vienų iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių, kurias naudoja UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, rekonstrukcija. Iš esmės sutvarkius numatytas krantines bei investavus į naujus kokybinius parametrus Malkų įlankoje, čia veikiančios įmonės taps dar konkurencingesnės.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su konkursą laimėjusiais rangovais AS „Latvijas tilti" ir UAB „Borta", veikiančiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasirašė sutartį dėl 127 ir 128 krantinių rekonstrukcijos, 127 A ir 129 A krantinių sutvirtinimo, taip pat komunikacijų sutvarkymo. Rangos darbų vertė - 23,99 mln. eurų su PVM.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tai labai reikšmingi darbai, kurie padės Malkų įlankoje veikiančioms bendrovėms tapti dar konkurencingesnėms.
"UAB Klaipėdos konteinerių terminalas - viena produktyviausiai dirbančių uosto kompanijų, mus ypač džiugina jų veikla. Ši bendrovė pati daug investavo į savo teritorijos išvystymą, sėkmingai plėtojo naujus žemės plotus. Tikimės, kad atlikus šiuos darbus įmonė galės priimti didesnius laivus, didinti krovos apimtį, mat pirsas bus ne tik iš esmės atnaujintas, bet ir gerokai pailgintas", - sako A. Vaitkus.
Jo teigimu, atlikus rekonstrukciją bus galima priimti iki 100 tūkst. tonų vandentalpos laivus. Planuojama, kad vėliau, po rekonstrukcijos, II etape prie naujų krantinių bus išgilinta iki 14 metrų.
„Tai vienos seniausių Klaipėdos uoste krantinių su labai ribotomis infrastruktūros galimybėmis (maksimali laivų grimzlė yra 8,5-7,2 m). Nepaisant to, prieš 24 metus prie šių krantinių mums pavyko išvystyti konteinerių krovą ir pritraukti į Klaipėdą naujų ro-ro linijų. Esame tikri, kad rekonstravus krantines ir atlikus Malkų įlankos gilinimo darbus mums pavyks padidinti terminalo konkurencingumą ir pritraukti naujų krovinių srautų", - sako UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Anot jo, jau dabar įmonė yra nemažai investavusi į suprastruktūros vystymą, naujų sandėlių statybą, o rekonstravus krantinę atsiras ir nauja moderni krovos technika, galinti priimti Panamax tipo laivus.
NATO vadovybė ir šalių kariuomenių vadai Briuselyje rinksis į NATO karinio komiteto konferenciją
Sausio 16-17 d. NATO būstinėje Briuselyje vyks 178-oji NATO karinio komiteto konferencija, kurioje Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas drauge su NATO šalių kariuomenių vadais ir NATO vadovybe aptars aktualius NATO bei tarptautinio saugumo klausimus.
Konferencijos pradžioje NATO šalių kariuomenių vadai bus supažindinti su saugumo situacija Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, diskutuos apie Aljanso indėlį į jos stabilizavimą. Be to, bus aptariamas Stabilumo iniciatyvų projektavimas (angl. Projecting Stability Initiatives), kova su terorizmu, Globalios koalicijos kova prieš ISIS bei NATO vykdomas mokymas ir pajėgumų stiprinimas Irake.
Nemažai dėmesio planuojama skirti misijai „Tvirta parama“ Afganistane. Šios misijos vadovybė konferencijos dalyvius supažindins su šios misijos politinio, strateginio ir operacinio lygmens padėtimi, bus sprendžiama dėl misijos perspektyvų.
Popietinėje sesijoje vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Curtis M. Scaparrotti ir vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas transformacijai generolas Denis Mercier karinio komiteto nariams pristatys rekomendacijas dėl NATO vadovavimo struktūros adaptacijos, bus aptariamas adaptacijos įgyvendinimo procesas.
Antrąją dieną konferencijos dalyviai susitiks su partneriais iš Gruzijos ir Ukrainos. Ukrainai skirtos sesijos metu bus aptariama saugumo situacija Ukrainoje ir aplink ją, šalies saugumo ir gynybos sektoriaus reformos. Partneriai iš Gruzijos pristatys dalyviams šalies gynybos sistemos reformų statusą ir perspektyvas, bus diskutuojama apie tolimesnį NATO-Gruzijos bendradarbiavimo paketo įgyvendinimą.
Paskutinė karinio komiteto konferencijos sesija bus skirta Aljanso adaptacijai, procesams ir perspektyvoms aptarti.
NATO karinis komitetas yra aukščiausio lygmens NATO karinis vadovavimo padalinys, pavaldus Šiaurės Atlanto Tarybai, Gynybos planavimo ir Branduolinio planavimo komitetams. Jame priimami strateginiai kariniai sprendimai ir teikiami kariniai patarimai Šiaurės Atlanto Tarybai, priimančiai politinius sprendimus.
Aukščiausiu lygiu komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, kasdienėje komiteto veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai. Karinio komiteto konferencijos, kuriose dalyvauja kariuomenių vadai, paprastai vyksta tris kartus metuose. Du iš jų rengiami Briuselyje, vienas – rotacijos principu kurioje nors NATO valstybėje. Pastaroji konferencija vyko pernai rugsėjį Albanijoje.
„Via Baltica": pradedami magistralės nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesimo parengiamieji darbai
Susisiekimo ministerijos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį su UAB „Kelprojektas", kuris įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 56,83-97,06 km (tarp Marijampolės iki Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos) ruožo rekonstravimo specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (specialusis planas) ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.
Specialiajame plane bus numatyta esamą kelio ruožą išplatinti iki 4 eismo juostų, vietoj buvusių vieno lygio sankryžų įrengti dviejų lygių sankryžas, tunelinius pravažiavimus, sankirtas, viadukus, taip pat - triukšmo slopinimo priemones. Planuojama teritorija Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse gali siekti 2 tūkst. 880 ha.
Rengiant specialųjį planą bus įvertinti du galimi trasos variantai ir suformuluotos ne mažiau kaip dvi numatomos teritorijos plėtros koncepcijos alternatyvos. Pastarosios bus įvertintos ekonominio naudingumo rodikliu, atlikti eismo modeliavimo bei kiti tyrimai, reikalingi sprendiniams pagrįsti, taip pat bus įvertinti preliminarūs alternatyvių sprendinių įgyvendinimo terminai.
Pasirinkta tinkamiausia plano sprendinių alternatyva turės būti pagrįsta ir skaidri, pristatyta viešiems svarstymams. Projekto rengėjas privalės nustatyti ir plėtrai reikalingų teritorijų ribas.
Parengtas specialusis planas turės būti teikiamas Vyriausybei. Pagal Ministrų Kabineto patvirtinto specialiojo plano sprendinius bus parengtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, pagal kurį bus pradėtos žemės išpirkimo procedūros, t. y. bus išperkami savininkų ir/ar valdytojų žemės sklypai, reikalingi projektui įgyvendinti.
Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą gali būti įtraukta iki 700 žemės sklypų (apie 300 ha žemės), kurių tikslus mastas bus nustatytas specialiajame plane, priklausomai nuo jame patvirtintų sprendinių. Be to, rengiant kelio ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos rekonstravimo sprendinius reikės priimti novatoriškus, techniniu ir saugaus eismo požiūriu įvertintus aplinkai draugiškus sprendimus pagal naujausią ir geriausią inžinerinio projektavimo ir eismo saugumo inžinerijos srityje patirtį.
Statybos darbus 40,23 km ilgio atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos pagal UAB „Kelprojektas" parengtą specialųjį planą planuojama pradėti iki 2020 m., o iki 2022 m. šis kelio ruožas turėtų atitikti automagistralės reikalavimus.
Tarptautinės magistralės „Via Baltica" kelio A5 dalies tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcijos darbai turėtų būti baigti dar šių metų pabaigoje.
Lietuvoje tinkamai sutvarkoma 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų
Gamintojai ir importuotojai skaičiuoja, kad Europos Sąjungos (ES) padangų rinkos vertė nuo šių metų iki 2022-ųjų padidės beveik penktadaliu. Į Lietuvą įvežamų padangų kiekis irgi kasmet auga, o nesutvarkytos padangų atliekos sudaro apie trečdalį visų rinkai patiekiamų padangų.
Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (European tyre & rubber manufactors association, ETRMA) prognozuoja, kad kasmet augant ES parduodamų padangų kiekiui, nuo 2018 metų iki 2022-ųjų padangų rinkos vertė ūgtels 19,6 proc., iki 39,5 mlrd. eurų.
Naujausiais Aplinkos ministerijos duomenimis, registruoti padangų importuotojai į Lietuvos rinką 2016 metais įvežė 25,3 tūkst. tonų padangų, o surinko 20,5 tūkst. tonų padangų atliekų. Rinkai patiektas padangų kiekis, palyginti su 2015-aisiais, išaugo beveik dešimtadaliu.
„Specialistų vertinimu, dar mažiausiai apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai. Įvertinus aplinkoje vis dar randamų bešeimininkių padangų kiekius, neapskaitytos padangos gali sudaryti trečdalį visų į šalį įvežamų padangų. Dėl to dešimtys tūkstančių tonų senų padangų, besimėtančių prie pastatų, pakelėse ar pamiškėse, lieka nesutvarkytos ir teršia aplinką", - sako stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak A. Skinulio, teisės aktai ir kontrolė turėtų užtikrinti, kad visi gamintojai ir importuotojai realiai finansuotų visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą.
Pernai lapkritį audito duomenis paviešinusios Valstybės kontrolės teigimu, gamintojai ir importuotojai turėtų finansuoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios priima ir netinkamas naudojimui padangas. Šiuo metu gyventojai į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles gali nemokamai pristatyti iki 4-5 padangų per metus, tačiau gamintojams ir importuotojams neskiriant lėšų šių aikštelių eksploatavimui, gyventojai turi sumokėti ir už šių atliekų sutvarkymą.
Keičiant padangas automobilių remonto įmonėje, senosios turi būti priimamos nemokamai. Prekybininkai privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Juridiniai asmenys padangų atliekas paprastai atiduoda jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. Gyventojai ir įmonės daugiau informacijos apie atliekų pridavimo vietas ir atliekų tvarkytojus gali rasti www.atliekos.lt.
ES direktyva ir Lietuvos teisės aktai numato, kad gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. viso rinkai patiekto padangų kiekio. 2016 metais Lietuva tinkamai sutvarkė 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų, neskaičiuojant realizuotų nelegaliai.
Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.
Daugėja sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje didėja.
2-ąją šių metų savaitę (sausio 8-14 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau - 96,2 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias - Vilniaus ir Alytaus administracinėse teritorijose.
2-ąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 35 asmenys. Iš jų: 3 vaikai iki 2 metų, 16 vaikų, kuriems 2-17 metų, kiti - suaugusieji (iš jų viena nėščioji).
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
ULAC primena, kad skiepytis gripo vakcina dar nevėlu. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Skiepytis kiekvieną gripo sezoną rekomenduojama 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Per Pjongčango žiemos olimpines žaidynes Pietų Korėjoje koncertuos Šiaurės Korėjos orkestras
140 narių Šiaurės Korėjos orkestras gros Pietų Korėjoje kitą mėnesį vyksiančių žiemos olimpinių žaidynių metu, pirmadienį pranešė abi šalys. Tai - dar vienas ženklas, kad po kelis mėnesius trukusios įtampos dėl Pchenjano branduolinės programos šalių santykiai šyla.
Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja sutiko į Pjongčango mieste vyksiančias žaidynes atsiųsti savo atletus, aukštus pareigūnus ir kitus atstovus.
Šalys, be kita ko, susitarė, kad delegacijoje bus ir meno trupė, kurios vizito detalės pirmadienį buvo aptartos per pasienio kaimelyje Panmundžome vykusias derybas.
Samdžiono (Samjiyon) orkestras koncertuos Pietų Korėjos sostinėje Seule ir netoli Pjongčango esančiame Gangningo mieste, teigiama po pirmadienio derybų išplatintame pranešime.
Jei šie koncertai įvyks, tai bus pirmasis Šiaurės Korėjos meno trupės pasirodymas kaimyninėje šalyje nuo 2002-ųjų, per ankstesnįjį santykių atšilimo laikotarpį.
Abi šalys pirmadienį susitarė, kad trečiadienį Panmundžome susitiks dar kartą ir aptars Šiaurės Korėjos atletų vykimo į Pietų Korėją detales.
Tuo tarpu šeštadienį abiejų Korėjų delegatai Lozanoje (Šveicarija) turėtų susitikti su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) atstovais ir nuspręsti, kiek Šiaurės Korėjos atletų dalyvaus žaidynėse.
"Eurostat": euro zonos prekybos perteklius lapkritį išaugo iki 26,3 mlrd. eurų
Pirminiais Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro "Eurostat" skaičiavimais, euro zonos eksportas į likusią pasaulio dalį praėjusių metų lapkričio mėnesį, lyginant su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, išaugo 7,7 proc., iki 197,5 mlrd. eurų. Importo apimčių augimas analogišku laikotarpiu siekė 7,3 proc., iki 171,2 mlrd. eurų.
Tai reiškia, kad euro zonos prekybos perteklius vienuoliktąjį praėjusių metų mėnesį, lyginant su 2016 m. lapkričiu, išaugo nuo 23,8 iki 26,3 mlrd. eurų.
Prekybos pertekliaus prieaugis euro zonoje fiksuotas nepaisant to, kad šiuo laikotarpiu brango euras. Brangesnė valiuta paprastai pabrangina prekes užsienyje, mažindama jų paklausą.
Tuo tarpu euro zonos viduje prekybos apimtys lapkritį, lyginant su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, išaugo 6,9 proc. ir pasiekė 165,5 mlrd. eurų.
Popiežius sako nerimaujantis, kad pasaulį nuo branduolinio karo skiria vos vienas incidentas
Popiežius Pranciškus pirmadienį pasidalijo nuogąstavimais, kad pasaulis yra ant branduolinio karo slenksčio, ir prisipažino, kad situacija jį gąsdina.
Pontifikas kalbėjo popiežiškajame lėktuve, skrydžio į Lotynų Ameriką, kur aplankys Peru ir Čilę, metu. Tą jis padarė praėjus vos dienai po to, kai melagingas pranešimas apie artėjančią raketą sukėlė paniką Havajuose, kur ir taip tvyro įtampa dėl galimos Šiaurės Korėjos atakos.
Paklaustas apie branduolinio karo grėsmę po to, kai Šiaurės Korėja pernai atliko seriją branduolinių ir raketų bandymų, popiežius atsakė: "Manau, kad esame ant ribos."
"Labai to bijau. Užtenka vos vieno incidento, kad viską išjudintų", - žurnalistams sakė Šventasis Tėvas.
Jau ne kartą apie branduolinių ginklų keliamą pavojų viešai kalbėjęs 81-erių popiežius Pranciškus kartu su juo skridusiems žiniasklaidos atstovams parodė jautrią 1945-aisiais metais darytą fotografiją, kurioje įamžintas japonų berniukas, nešantis mirusį savo broliuką.
Vaikas, kurį brolis nešasi ant nugaros, žuvo JAV ant Nagasakio numetus atominę bombą.
Kitoje nuotraukos pusėje popiežius Pranciškus užrašė žodžius: "Karo rezultatas."
"Norėjau atspausdinti ir padalinti šią nuotrauką, nes tokie vaizdai gali sujaudinti žymiai labiau nei tūkstančiai žodžių. Todėl norėjau ja su jumis pasidalyti", - sakė Pranciškus.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi sausio 16-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1547 m. Rusijos pirmuoju caru karūnuotas Ivanas IV Rūstusis. Jis įdiegė nemažai reformų, tačiau į istoriją įėjo kaip despotas, kurio valdymo metais buvo susidorota su daugiau kaip 3 tūkst. oponentų.
1749 m. gimė italų poetas, žymiausias klasicistinės italų tragedijos kūrėjas grafas Vittorio'as Alfieris, kuris parašė 19 tragedijų meilės, šeimos ir politinių kovų temomis.
1794 m. mirė anglų istorikas ir veikalo "Romos imperijos smukimo ir žlugimo istorija" autorius Edwardas Gibbonas.
1853 m. gimė prancūzų padangų gamintojas Andrė Michelinas, kuris kartu su broliu Edouard'u įkūrė "Michelin Tyre Company".
1920 m. Paryžiuje be JAV delegacijos įvyko pirmasis Tautų Sąjungos Tarybos posėdis.
1920 m. JAV įsigaliojo "sausasis įstatymas". Šalyje buvo uždrausta prekiauti ir gaminti alkoholį.
1944 m. JAV generolas Dwightas Eisenhoweris buvo paskirtas vyriausiuoju sąjungininkų ekspedicinio korpuso vadu. Jam pavesta rengtis antrojo fronto Vakarų Europoje atidarymui.
1947 m. Prancūzijos prezidentu, pirmuoju Ketvirtosios respublikos prezidentu, išrinktas Vincentas Auriolas.
1957 m. mirė "La Scala" ir "Metropolitan" operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas Arturas Toscaninis.
1969 m. protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją Prahoje viešai susidegino studentas Janas Palachas.
1969 m. kosmose susijungė sovietų laivai "Sojuz-4" ir "Sojuz-5" - tokia operacija kosmose buvo atlikta pirmą kartą.
1974 m. gimė Anglijos supermodelis ir drabužių dizainerė Katherine'a Moss. Ji yra pasirodžiusi ant daugiau nei 300 žurnalų viršelių.
2002 m. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vienbalsiai įvedė sankcijas "Al Qaeda" tinklui ir Afganistane arba už jo ribų išsibarsčiusiems Talibano judėjimo likučiams.
2003 m. su JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Columbia" į kosmosą pakilo pirmasis Izraelio astronautas. Erdvėlaiviui vasario 1 dieną leidžiantis ir pasinėrus į atmosferą jis subyrėjo. Žuvo visi septyni astronautai.
2005 m. Elvis Presley'is dar kartą pasižymėjo muzikos istorijoje, kuomet iš naujo išleistas jo 1959 metų hitas "One Night" tapo tūkstantąja daina, užkopusia į britų popmuzikos populiariausių dainų viršūnę.
2005 m. George'as W. Bushas inauguruotas antrajai JAV prezidento kadencijai.
2006 m. pirmą kartą Afrikos žemyno istorijoje Liberijoje išrinktąja prezidente prisaikdinta moteris. 67 metų ekonomikos ekspertė Ellena Johnson-Sirleaf per ceremoniją Monrovijoje pažadėjo siekti šalies susitaikymo ir atstatymo.
2007 m. Europos Parlamento pirmininku išrinktas vokietis Hansas Gertas Poetteringas.
2008 m. Kazachstano Almatos rajono teismas nuteisė šalies prezidento Nursultano Nazarbajevo dukros buvusį vyrą Rachatą Alijevą 20 metų laisvės atėmimo bausme. Jis pripažintas kaltu dėl dviejų bankininkų pagrobimo 2007 metų pradžioje, nusikaltėlių grupuotės organizavimo, svetimo turto pasisavinimo ir kelių kitų nusikaltimų.
2009 m. eidamas 78 metus mirė Amerikos džiazo muzikantas ir televizijos prodiuseris Gordonas Mitchellas. Jis dirbo su tokiais televizijos projektais kaip "Džefersonai" ir "Ieškokit gudručio".
2010 m. Kubos sostinėje Havanoje esančioje psichiatrijos ligoninėje nuo šalčio mirė 26 pacientai. Pacientai mirė, kai Kuboje lauko temperatūra siekė 3,6 laipsnio Celsijaus.
2012 m. protestuojant prieš naujus intelektinės apsaugos ir piratavimo įstatymus JAV, vienai dienai buvo išjungta didžiausia pasaulyje virtuali enciklopedija "Wikipedia".
Tyrimas: Jungtinei Karalystei palikus ES be susitarimo, Škotijos BVP susitrauktų 8,5 proc.
Škotijos ekonomika susitrauktų 8,5 proc., jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos Sąjungos be susitarimo, pirmadienį pareiškė Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) lyderė Nicola Sturgeon, pristačiusi ekonominio poveikio tyrimą.
Kaip rodo naujausia analizė, Škotijos bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2030 metų susitrauktų 8,5 proc., jeigu tarp Briuselio ir Jungtinės Karalystės nebūtų pasiektas susitarimas ir šaliai tektų vėl remtis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis. Palyginimui, jeigu su Bendrija būtų pasirašyta laisvosios prekybos susitarimas, Škotijos BVP susitrauktų 6,1 proc., o jeigu JK prisijungtų prie Europos ekonominės erdvės (EEE), šis rodiklis siektų 2,7 procento.
N. Sturgeon pažymi, kad toks tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė turėtų likti bendrosios rinkos dalimi, jeigu jau neįmanoma likti ES nare, kaip to norėtų Škotijos nacionalinė partija. Jos nuomone, dauguma britų įstatymų leidėjų palaikytų bendrosios rinkos narystę.
N. Sturgeon apkaltino britų vyriausybę dėl "neapgalvoto ir neatsakingo požiūrio" ligšiolinėse derybose, tvirtindama, kad Londonas pradėjo derybas iškeldamas "nepasiekiamus tikslus", ir paragino vyriausybę grąžinti į derybų darbotvarkę bendrosios rinkos narsytės klausimą.
ŠNP lyderė anksčiau ragino surengti antrą referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės, tačiau vėliau įšaldė tokius planus tol, kol atsiras aiškumo dėl susitarimo su Bendrija.
Rumunija reikalaus, kad Vengrija užtikrintų jos ambasados Budapešte saugumą
Bukareštas reikalaus, kad Vengrijos valdžia užtikrintų Rumunijos ambasados Budapešte saugumą po sausio 13-osios incidento, kai Vengrijos grupuotės "64 komitatų jaunimo judėjimas" nariai uždengė herbą ant diplomatinės atstovybės pastato seklerų (Rumunijoje gyvenančios vengrams artimos tautinės mažumos) vėliava.
Atitinkamą pareiškimą pirmadienį paskelbė Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu.
"Mes sutinkame su visų ES šalių gyventojų teise reikšti savo nuomonę. Bet mes reikalausime imtis saugumo priemonių pagal 1961 metų Vienos konvenciją, kad ambasadų veikla nebūtų trikdoma", - cituoja ministrą Rumunijos radijas.
Anksčiau Rumunijos URM pasmerkė incidentą prie ambasados Budapešte.
Vengrijos kraštutinis dešinysis "64 komitatų jaunimo judėjimas" ragina suvienyti visus etninius vengrus ir peržiūrėti 1920 metų Trianono taikos sutartį, pagal kurią Vengrija neteko daugelio teritorijų.
Seklerai - vengrams artima tautinė mažuma, gyvenanti Rumunijos Transilvanijoje. Seklerai reikalauja autonomijos, bet Rumunijos valdžia laiko šiuos reikalavimus separatistiniais.
UNWTO: 2017 metais Ispanija, kaip turizmo objektas, greičiausiai aplenkė JAV
Ispanija, manoma, 2017 metais aplenkė Jungtines Valstijas ir tapo antra labiausiai turistų lankoma pasaulyje šalimi po Prancūzijos, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (JT PTO).
"Tikėtina", kad Ispanija, kurią pernai aplankė 82 mln. žmonių, užims antrąją poziciją reitinge, sakė žurnalistams organizacijos generalinis sekretorius Zurabas Polokašvilis, pridurdamas, kad galutiniai skaičiai bus paskelbti pavasarį.
Jis nepateikė informacijos apie Jungtines Valstijas, kaip ir nepaaiškino, kodėl Ispanija užima antrąją vietą, nepaisant rugpjūtį įvykdyto teroro išpuolio ir politinės krizės turistų pamėgtoje Katalonijoje.
Jungtinių Tautų agentūros turizmo tendencijų vadovas Johnas Kesteris pridūrė, kad "viskas rodo", kad Prancūzija išlaikys savo aukščiausią poziciją 2017 metais, kurie turizmo pramonei buvo itin sėkmingi: pasaulyje turistų skaičius išaugo 7 proc., iki 1,32 mlrd., ir tai buvo didžiausias augimas per septynerius metus. Labiausiai lankomas pasaulio regionas ir 2017-aisiais buvo Europa - čia apsilankė 671 mln. turistų, arba 8 proc. daugiau nei 2016 metais.
"Matome, kad Europos krypčių paklausa yra labai stipri, taip pat matome, kad sektorius Prancūzijoje atsigauna", - sakė J. Kesteris, nepateikdamas išsamesnės informacijos apie šalį, kuri, kaip ir Ispanija, smarkiai nukentėjo nuo ekstremistų išpuolių.
2016 metais Ispaniją aplankė 75,3 mln. turistų, kiek mažiau nei Jungtines Valstijas - 75,6 mln. turistų, tuo tarpu Prancūzija tais metais išliko lyderė - 82,6 mln. lankytojų, rodo Pasaulio turizmo organizacijos duomenys.
Izraelio prezidentas kritikuoja M. Abbaso kalbą, kurioje jis pareiškė, kad Izraelis - "Vakarų sąmokslo rezultatas"
Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pasmerkė savaitgalį Palestinos savivaldos lyderio Mahmoudo Abbaso pasakytą kalbą, kurioje jis pareiškė, kad Izraelis nėra susijęs su judaizmu.
"Jis pamiršo daug dalykų ir pasakė būtent tai, dėl ko prieš daugelį metų buvo kaltinamas antisemitizmu ir Holokausto neigimu", - pirmadienį susitikime su proizraelietiškos JAV lobistinės organizacijos AIPAC nariais sakė R. Rivlinas.
Sekmadienį per ugningą, pustrečios valandos trukusią kalbą M. Abbasas pateikė savo Holokausto ir sionizmo istorijos versiją, pareikšdamas, kad Izraelio valstybė "yra kolonijinis projektas, neturintis nieko bendra su judaizmu, ir kuriame žydai veikiau pasitelkiami kaip įrankis."
M. Abbasas daktaro disertaciją rašė sionizmo ir Holojausto temomis. Kritikų teigimu, kaltindamas sionistų lyderius bendradarbiavus su naciais ir sumažindamas Holokausto aukų skaičių, M. Abbasas nukrypo į Holokausto neigimą.
Pats Palestinos savivaldos prezidentas tokius kaltinimus neigia.
"Tai, ką vakar išgirdome iš Mahmoudo Abbaso lūpų - siaubinga, - pareiškė R. Rivlinas. - Jis grįžo prie idėjų, kurias skelbė prieš kelis dešimtmečius - tuomet jos buvo tokios pat siaubingos. Tvirtinti, kad Izraelis yra Vakarų sąmokslo įkurdinti žydus arabų tautoms priklausančiose žemėse rezultatas? Sakyti, kad žydų tauta neturi jokių sąsajų su Izraelio žeme?"
"Jeruzalė yra vieta, kur stovėjo Pirmoji ir Antroji šventyklos. Tai - švenčiausia vieta judaizmo išpažinėjams. Tai vieta, kuri buvo garbinama žydų liturgijoje, jiems meldžiantis, kad
Danijos gynybos ministras C. H. Frederiksenas: Lietuvos ir Danijos išorinių grėsmių vertinimas sutampa
Aktyvių Rusijos veiksmų akivaizdoje stiprinti kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemones sutarė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Danijos gynybos ministras Clausas Hjortas Frederiksenas. Jie pirmadienį susitiko Šiauliuose, kur Danija šiuo metu vadovauja NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.
„Aktyvūs Rusijos veiksmai prie Baltijos šalių ir Arktyje reikalauja adaptuoti NATO valdymo struktūrą bei stiprinti kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemones", - sutarė ministrai.
„NATO priešakinių pajėgų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra puiki atgrasymo priemonė”, - susitikime pabrėžė krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Jis taip pat padėkojo Danijai už jos ilgametę partnerystę su Lietuva gynybos srityje, ypač - už vadovavimą NATO oro policijos misijai.
Danijos kariai dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalione Estijoje, tačiau Danija jau šeštą kartą vadovauja NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.
Danijos gynybos ministras C. H. Frederiksenas pažymėjo, kad Lietuvos ir Danijos išorinių grėsmių vertinimas sutampa: Rusija - ilgalaikė grėsmė, įvairiomis priemonėmis siekiant suskaldyti Vakarų Europą.
Pasak ministro C. H. Frederikseno, Danija svarsto artimiausiu metu patvirtinti nacionalinį gynybos susitarimą, kuriuo numatoma stiprinti Danijos karinius pajėgumus: jie esant poreikiui galėtų būti naudojami NATO gynybos ir atgrasymo priemonėms stiprinti.
Danijos karinių oro pajėgų kontingentas, patruliuojantis su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon" iš Vojens Skrydstrupo aviacijos bazės į Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazę Šiauliuose atvyko sausio 5 d. ir oficialios ceremonijos metu sausio 8-ąją perėmė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų, primena Krašto apsaugos ministerija. Prieš tai jie šią misiją atliko 2004, 2009, 2011, 2013 iš Aviacijos bazės Šiauliuose ir 2014 iš Amario oro pajėgų bazės Estijoje. Taip pat Danija buvo skyrusi šešis naikintuvus Baltijos oro policijos misijai sustiprinti 2014 metais.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių. Prieš trejus metus, Rusijai aneksavus Krymą, NATO oro policijos misija Baltijos regione buvo sustiprinta.
2015 m. Danija su Lietuva atnaujino susitarimo memorandumą, pakeitusį nuo 1994 m. veikusius susitarimus gynybos srityje. Nuo 1994 m., kai Lietuvos kariai pradėjo dalyvauti taikos palaikymo operacijose, daugiau kaip tūkstantis jų buvo parengti tarptautinėms misijoms padedant Danijos kariuomenei. Lietuvos kariai Danijos kontingento sudėtyje tarnavo tarptautinėse operacijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Irake. Danijos kariai yra tarnavę Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės sudėtyje.
Danija padėjo parengti ir apginkluoti Lietuvos kariuomenės Artilerijos batalioną, nuolat teikia paramą mokant Lietuvos karius, rengia bendras karines pratybas, siunčia savo karius dalyvauti įvairiose pratybose Lietuvoje. Jau ilgą laiką Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" yra priskirta Danijos kariuomenės Sausumos pajėgų divizijai ir reguliariai dalyvauja bendrose pratybose. Tai didina abiejų šalių gebėjimą vykdyti bendras operacijas, taip pat suteikia galimybę Lietuvos kariams dalyvauti NATO pratybose ir mokymuose divizijos sudėtyje.
Danijos karininkas pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas
Ministras: Prancūzijos ekonomika 2017 metais greičiausiai išaugo 2 proc.
Prancūzijos ekonomika pernai galėjo augti maždaug dviem procentais, sparčiau nei skelbė oficialios vyriausybės prognozės, pirmadienį pranešė šalies finansų ministras Bruno'as Le Maire'as.
"Augimas tvirtas. Per 2017 metus jis galėjo priartėti prie 2 proc., - pirmą kartą nuo 2011 metų, - sakė verslo lyderiams šalies finansų ministras.
2018-aisiais "augimas turėtų taip pat būtų spartesnis nei prognozuota", pridūrė B. Le Maire'as.
Oficialiomis vyriausybės prognozėmis, šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas tiek 2017, tiek 2018 metais gali siekti 1,7 proc. Tačiau, atsižvelgus į pagerėjusias vartotojų ir verslo nuotaikas, galutinis 2017 metų BVP prieaugis gali būti didesnis nei prognozuota.
Praėjusią savaitę Prancūzijos centrinis bankas padidino 2017 m. augimo prognozę iki 1,9 proc., remdamasis stipriais ketvirtojo ketvirčio ekonominiais duomenimis. Nacionalinė statistikos agentūra INSEE priėmė analogišką sprendimą gruodį.
"Verslo pasitikėjimas yra aukščiausias per 10 metų. Investicijų apimčių augimas vėl paspartėjo, - sakė B. Le Maire'as. - Mažmeniniame sektoriuje buvo sukurta per 250 tūkst. darbo vietų".
Vis dėlto B. Le Maire'as perspėjo dėl nepamatuoto optimizmo.
"Turime pripažinti, kad kasdienis gyvenimas išlieka sunkus milijonams prancūzų, kenčiančių nedarbą ir skurdą", - sakė ministras. Jis taip pat pabrėžė savo įsipareigojimus "paspartinti ekonominį Prancūzijos transformavimą".
Nuskendus Irano tanklaiviui, Rytų Kinijos jūroje susidarė didelė naftos dėmė
Rytų Kinijos jūroje nuskendus Irano tanklaiviui, didėja nerimas dėl žuvies ir paukščių turtingos ekosistemos, informuoja agentūra "Reuters".
Susidarė 10 jūrmylių ilgio ir iki keturių jūrmylių pločio naftos dėmė, pirmadienį pranešė valstybinė Kinijos stotis CCTV. Specialistai pradėjo rinkti naftą nuo vandens paviršiaus. Tanklaivio įgulos narių paieška nutraukta. Pasak Japonijos pakrančių apsaugos, virš nelaimės vietos ir toliau kyla juodi dūmai.
Tanklaivis nuskendo po susidūrimo su Kinijos krovininiu laivu prieš savaitę. Iki šiol rasti trys kūnai. Ir likę 29 asmenys, buvę laivę, Irano duomenimis, veikiausiai yra žuvę.
Tanklaivis gabeno 136 000 tonų naftos kondensato - skysto ir degaus naftos produkto. Be to, laive dar buvo 1 000 tonų mazuto, kuris laikomas ypač nuodingu ir kenksmingu aplinkai. Nelaimė įvyko už 300 km nuo Kinijos krantų. Po susidūrimo tanklaivis buvo nublokštas į teritoriją, priklausančią Japonijai. Tai yra didžiausia tanklaivio katastrofa nuo 1991-ųjų, kai prie Angolos krantų išsiliejo 260 000 tonų naftos.
Sugedo elektros jungtis su Švedija
Elektros jungtis su Švedija "NordBalt", per kurią į Lietuvą tiekiama pigi skandinaviška elektra, neveikia.
Elektros perdavimo operatorės "Litgrid" atstovas Giedrius Karsokas ELTA informavo, kad jungtis sugedo pirmadienį, apie 11.24 val.
"Specialistai aiškinasi sutrikimo priežastis", - teigė G. Karsokas.
Per 2017 metų 9 mėnesius "NordBalt" prieinamumas rinkai buvo 81 proc. Ekspertų skaičiavimais dėl „Nord Balt" jungties Lietuvos gyventojai ir verslas per metus sutaupo apie 31 mln. eurų.
Šiemet nuo liepos 30 dienos iki spalio 10 dienos "NordBalt" jungtis neveiks, nes bus keičiamos jos sausumos movos. Specialistų vertinimu, būtent dėl netinkamai veikiančių sausumos movų elektros jungtis dažnai genda.
Madridas įspėja Kataloniją dėl C. Puigdemont'o
Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rajoy'us pirmadienį įspėjo Kataloniją, kad išlaikys regione tiesioginį valdymą, jei atstatydintas regiono vadovas Carlesas Puigdemont'as bandys būti prisaikdintas nuotoliniu būdu ir valdyti iš Belgijos.
M. Rajoy'us savo partijos nariams sakė, kad C. Puigdemon'tas "turi fiziškai būti Katalonijoje", kad galėtų būti prisaikdintas, o jei tai nebus įvykdyta, centrinė vyriausybė Madride išlaikys po nepriklausomybės paskelbimo spalį regione įvestą tiesioginį valdymą.
Pagrindinės Katalonijos separatistinės partijos anksčiau šį mėnesį susitarė Katalonijos regiono prezidentu perrinkti į Briuselį pabėgusį C. Puigdemont'ą, kuris nori, kad separatistinės partijos naujajame regiono parlamente išrinktų jį regiono prezidentu, nepaisant jo nebuvimo. Jis būtų nedelsiant suimtas, jei sugrįžtų į Ispaniją.
Pirmalaikiai Katalonijos parlamento rinkimai buvo sušaukti po Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo. Juose pergalę šventė separatistinės partijos.
Apie 200 migrantų mėgino patekti į Ispanijos teritoriją
Sekmadienį apie 200 migrantų mėgino patekti į Ispanijos teritoriją Seutoje (anklavas Afrikos šiaurėje prie Maroko sienos). Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra EFE.
Jos duomenimis, Maroko pareigūnai sutrukdė migrantams įvykdyti savo ketinimus.
Pasak EFE, susidarius spūsčiai viename iš pasienio punktų tarp Seutos ir Maroko pirmadienį anksti rytą žuvo dvi moterys, dar kelios nukentėjo. Incidentas įvyko Maroko teritorijoje, aukomis tapo šios šalies pilietės.
Seuta yra šiaurinėje Maroko pakrantėje, ji turi Ispanijos autonominio miesto statusą. Dėl geografinės padėties migracijos problema čia yra viena opiausių. Pabėgėlių srautui iš Afrikos kontroliuoti palei sieną su Maroku pastatyta šešių metrų aukščio spygliuotosios vielos tvora. Vis dėlto nelegaliems migrantams kartais pavyksta ją perlipti.
UNWTO: pernai pasaulyje turistų skaičius išaugo 7 proc.
2017 metais pasaulyje toliau didėjo turistų skaičius. Jis išaugo 7 proc., iki 1,32 mlrd., - tai buvo didžiausias augimas per septynerius metus, pirmadienį paskelbė Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO), pabrėžusi, kad tokiam žymiam augimui daugiausia įtakos turėjo ekonominis atsigavimas viso pasaulio mastu.
2016 metais užsienio keliautojų skaičius pasaulio mastu siekė 1,23 mlrd. žmonių. Organizacijos prognozėmis, turizmo augimo tendencija išliks ir šiais metais, prieaugis turėtų siekti 4-5 proc. Kaip pabrėžė organizacijos generalinis sekretorius Zurabas Polokašvilis, "užsienio kelionės toliau sparčiai auga, stiprindamos turizmo sektoriaus, kaip pagrindinio ekonominės plėtros variklio, pozicijas".
Labiausiai lankomas pasaulio regionas ir 2017-aisiais buvo Europa - čia apsilankė 671 mln. turistų, arba 8 proc. daugiau nei 2016 metais. Azijos-Ramiojo vandenyno regione apsilankiusių užsienio turistų skaičius išaugo 6 proc. (324 mln.), Afrikoje - 8 proc. (62 mln.). JAV minėtas rodiklis išaugo 3 proc. ir siekė 207 mln. turistų. Artimuosius Rytus aplankiusių turistų skaičius išaugo 5 proc. ir siekė 58 mln. keliautojų.
Organizacija paskelbė naujausius rezultatus, likus dviem dienoms iki Madride prasidedant vienai iš didžiausių tarptautinių turizmo parodų FITUR.
Atgal
.jpg)
(1).png)
