Į pradžią
03.07. Naujausios žinios
100 žmonių, buriančių lietuvius pasaulyje, bus įamžinti pašto ženkluose
Lietuvos paštas kviečia tapti unikalaus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto šešių pašto ženklų bloko, pavadinimu „Pasaulio Lietuva“, dalimi.
Pirmą kartą pašto ženklus papuoš ne istorinės asmenybės ir praeities herojai, bet šimto dabarties žmonių, kurie telkia ir buria lietuvius visame pasaulyje, atvaizdai. Patekti į šią pašto ženklų mozaiką šansą turės kiekvienas konkurso dalyvis.
Norintieji dalyvauti konkurse ir patekti ant šio unikalaus pašto ženklo turi registruotis iniciatyvos svetainėje www.4000000.ltir siųsti kvietimus pažįstamiems lietuviams ar jų palikuonims visame pasaulyje jungtis prie 4 milijonų choro. Už kiekvieną patvirtintą kvietimą bus skiriami virtualieji „gintariukai“. Daugiausiai jų surinkusieji taps pretendentais į atvaizdą pašto ženkle.
Konkurso būdu įsiamžinti pašto ženkle bus atrinkta 80 žmonių – tų, kurie per iniciatyvos platformą giedoti himno pakvies daugiausiai lietuvių iš visų pasaulio kontinentų.
Dar 20 žmonių, kurie labiausiai nusipelnė savo kasdieniu darbu vienijant lietuvius pasaulyje, išrinks speciali pašto ženklų bloko leidybai surinkta komisija. Komisiją sudaro atstovai iš pagrindinių lietuvius pasaulyje jungiančių organizacijų:
1.Marijus Gudynas, LR užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius
2.Kotryna Stankutė, „Global Lithuanian Leaders“ vadovė
3.Dalia Henkė, „Pasaulio lietuvių bendruomenės“ pirmininkė
4.Vladas Oleinikovas, „Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungos“ pirmininkas
5.Ričardas Degutis, LR susisiekimo viceministras, Pašto mokos ženklų leidybos komisijos pirmininkas
6.Asta Sungailienė, AB Lietuvos pašto generalinė direktorė
7.Ieva Davydenko, iniciatyvos „Lietuva 4.000.000“ atstovė
Konkursas vyks iki balandžio 15d.
Pašto ženklų blokas „Pasaulio Lietuva“ bus išleistas birželio 29 dieną. Jame išvysime žmones, kurie giedoti „Tautišką giesmę“ bus pakvietę daugiausia pasaulio lietuvių.
Konkursą organizuoja iniciatyva „Lietuva 4.000.000“ ir akcinė bendrovė Lietuvos paštas, turinti plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje.
Daugiau informacijos apie konkursą, jo taisykles ir iniciatorius rasite tinklalapyje www.4000000.lt.
Lietuvos bankas išleis pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą
Lietuvos bankas šiemet ketina išleisti pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą. Planuojama, kad ji bus išleista blokų grandinės (angl. „blokchain“) ar kitos panašios technologijos pagrindu.
„Taip išskirtinai paminėtume šiemet švenčiamą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, parodydami pasauliui, kad esame veržli, inovacijas ir naujausias technologijas skatinanti šalis, pirmoji numizmatikoje atverianti kelią skaitmeninėms kolekcinėms monetoms“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Monetos išleidimo technologiją ir įgyvendinimo sprendimus bus siekiama išsiaiškinti LB rengiamame programinės įrangos kūrėjų maratone (angl. „hackathon“), į kurį dalyvauti bus kviečiami viso pasaulio IT specialistai ir technologijų kompanijos. Po to ketinama apsispręsti dėl monetos išleidimo datos, tiražo, nominalo, kainos, technologijos bei platinimo būdo.
Kolekcinės monetos išleidžiamos siekiant įamžinti svarbius įvykius, reiškinius, asmenis. Šiomis monetomis neskatinama atsiskaityti. Kaip ir įprastines kolekcines monetas, kolekcines skaitmenines monetas Lietuvos bankui būtų galima grąžinti už nominaliąją jų vertę kaip mokėjimo priemonę.
Vilniaus knygyne – Lietuvos šimtamečių istorijos
Lietuvos šimtamečius ir jų gyvenimo istorijas įamžinusio projekto „100 metų kartu“ kūrėjai kovo 8 d. kviečia į susitikimą Vilniaus VAGOS knygyne, kur pristatys ką tik išleistą fotografijų albumą bei netrukus kino teatrus pasieksiantį dokumentinį filmą „100 metų kartu“.
„Šešėliais neužmaskuoti, skaidrūs veidai yra tarsi žinutė, kad dažniau pažiūrėtume savo artimam žmogui į akis, jį išklausytume“, – savo fotoprojektą „100 metų kartu“ pristato fotografė Monika Požerskytė.
Moteris aplankė daugybę Lietuvos vietų, kur susitiko su šimto ir daugiau metų sulaukusiais Lietuvos piliečiais, išklausė jų pasakojimų, išgyvenimų, neįtikėtinų istorijos vingių. Visa tai sugulė į albumą „100 metų kartu“, kuris Lietuvos skaitytojams buvo pristatytas Vilniaus knygų mugėje. Taip pat yra ruošiama ir fotoportretų paroda, kurią jau balandžio mėnesį pirmiejį galės aplankyti Kauno gyventojai.
„Man Lietuva yra jos žmonės, todėl norėjau fotografijose išsaugoti tuos, kurie matė ir patyrė daug daugiau, nei mes galimeįsivaizduoti. Per jų istorijas, veidus, akis norėjau papasakoti ir Lietuvos šimtmečio istoriją, dar tokią gyvą ir jautrią“, – kalba fotografė.
Tačiau fotografijos albumas ir paroda – tik dalis Lietuvos valstybės šimtmečiui skirto projekto. Ilgaamžių senolių gyvenimo receptus, istorinius pasakojimus užfiksavo ir režisierė Edita Kabaraitė, perkėlusi visą tai į dokumentinį filmą „100 metų kartu“.
Filme herojų istorijos, jų veido raukšlėse bei akyse užrašyti pasakojimai, atsiveriančios ilgo gyvenimo patirtys, vis dar negyjančiosžaizdos ir paslaptys atskleidžia, kaip Lietuvos valstybei svarbūs įvykiai paveikė jos žmonių likimus. Filmą pirmieji pamatyti galės Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ lankytojai. Jiems žadama net 15 seansų 10-tyje Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje ir kt.
„100 metų kartu“ yra gyvas pastarojo Lietuvos šimtmečio liudijimas. Juo įamžinome dalį tikros, gyvos, žmogaus išjaustos Lietuvos istorijos. Ateikite, pasidalinsime ja ir su Jumis“, – ragina prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.
Projekto kūrybinė komanda kviečia į „100 metų kartu“ pristatymą, kuris vyks kovo 8 d. 18.30 val. PPC „Ozas“ įsikūrusiame knygyne VAGA. Čia žada pasidalyti tuo, ką išgirdo ir pamatė, ko išmoko ir sužinojo, žiūrėdami į šimto metų žmogų, pasakojantį savo istoriją.
Pristatyme dalyvaus projekto fotografė M. Požerskytė, režisierė E. Kabaraitė ir kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?
Projekto „100 metų kartu“ iniciatorius – M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkūrėjas bei nemokamos draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslaugos garbaus amžiaus žmonėms „Sidabrinė linija“ įgyvendintojas Marius Čiuželis (www.mcwealth.lt; www.facebook.com/sidabrinelini
Buvęs Estijos premjeras politikas Taavi Roivas tapo „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos nariu
Vilniaus rotušėje – nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į nacionalinį sąvadą iškilmės
Kovo 9 d. 18 val. iškilmingame renginyje Rotušėje bus pristatoma 2017 metais patvirtintų dešimt pirmųjų nacionalinio sąvado vertybių ir teikiami sertifikatai jų saugotojams.
Nematerialus kultūros paveldas sutelkia ir atveria tai, kas ir kokie mes esame, kaip gyvename, kas mums svarbu, kuo skiriamės nuo kitų. Tai išraiškos ir veikimo būdai, įgūdžiai, vaizdiniai, žinios, nuostatos ar kiti mentaliniai tautai, bendruomenei, net asmeniui reikšmingi, tapatybę įtvirtinantys šio paveldo pasireiškimai.Iškilmingoje ceremonijoje Rotušėje bus paskelbtos pirmosios į mūsų šalies Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos tradicijos: Jūžintų krašto keptinis alus, Kurtuvėnų Užgavėnės, kupiškėnų vestuvės, šiaudiniai sodai, lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos, senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą sukant bobas Mindūnų kaime ant Baltųjų Lakajų ežero, pietinių (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, kryžių lankymas Griškabūdžio apylinkėse, polka Lietuvoje ir Kūčios. Visas jas nuoširdžiai, neformaliai, išradingai pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, valstybės ir savivaldybių institucijos.
Mažųjų polka
Šiaudinių sodų tradicija. Aut. Marija Liugienė. LNKC nuotraukos
Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, šventės organizatoriaus Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, sąvado komisijos pirmininkė Irena Seliukaitė. Renginyje dalyvaus sutartinių giedotojos „Trys keturiose“, vyrų dainininkų grupė „Ugniavijas“. Iškilmes ves Marijus Žiedas.
Vykdant valstybės, pasirašiusios UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, įsipareigojimus ir sekant šios organizacijos pavyzdžiu skelbti tokio pobūdžio sąrašus, Lietuvos visuomenei atveriamas ne tik formalus nematerialaus kultūros paveldo, arba, kaip Lietuvoje įvardijama, tradicinės kultūros, reiškinių sąrašas, bet ir kuriamos prielaidos geriau pažinti savąją kultūrą, ją saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms. Tai – ir atsakomybė, ir galimybė mums, Lietuvos žmonėms, apie save su pasididžiavimu kalbėti pasauliui.
Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir tvarkytojas Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbs kiekvienais metais, tad savo tradicijas saugančios ir tęsiančios bendruomenės turės galimybę jas išryškinti ir parodyti kitiems.
JT: Mianmaro rohinjų etninis valymas tęsiasi
Mianmaras Rachinų valstijoje ir toliau tęsia rohinjų mažumos „etninį valymą“, antradienį teigė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių įgaliotinis. Tai jis pareiškė praėjus pusmečiui nuo karinės kampanijos, paskatinusios masinį šios musulmonų mažumos pasitraukimą iš Mianmaro, pradžios.
Nuo smurto proveržio pradžios rugpjūčio mėnesį iš Mianmaro į kaimyninį Bangladešą pabėgo apie 700 tūkst. rohinjų. Pabėgėliai pasakojo apie
Mianmare matytas žudynes, prievartavimus ir padeginėjimus, kuriuos vykdė kariai bei civilių patrulių gaujos.
Finansų ministrų laiške – kreipimasis dėl ES ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo
Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka kartu su Danijos, Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos, Olandijos ir Švedijos finansų ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi dėl ES ekonominės ir pinigų sąjungos ateities. Bendroje šalių pozicijoje akcentuojama, kad svarbiausi prioritetai – fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis ir struktūrinių reformų vykdymas, Bankų sąjungos užbaigimas ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) stiprinimas.
„Ekonominė ir pinigų sąjunga kartu su bendra valiuta užtikrina ekonominį stabilumą bei atsparumą finansinėms krizėms, didesnį ekonomikos augimą ir užimtumą, padeda geriau veikti bendrai rinkai. Tai yra priemonė, padedanti siekti Europos Sąjungos tikslų ir pagerinti ES šalyse gyvenančių piliečių gerovę“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Bendrame laiške ES institucijų ir valstybių narių atstovams teigiama, kad ES ekonominės ir pinigų sąjungos užbaigimo kontekste svarstomi klausimai yra aktualūs visoms ES valstybėms, todėl į diskusijas šiuo klausimu reikia įtraukti ne tik euro zonos šalis. Tai svarbu ir ES-27 vienybės išsaugojimui.
Kreipimesi akcentuojama, kad, siekiant stiprios Ekonominės ir pinigų sąjungos, šalys turi imtis reikalingų struktūrinių reformų nacionaliniu lygmeniu bei laikytis Stabilumo ir augimo pakte numatytų fiskalinių taisyklių. Taip pat reiškiamas pritarimas ESM stiprinimui jį transformuojant į Europos valiutos fondą ir įsipareigojimas siekti Bankų Sąjungos užbaigimo.
Prie Kultūros ministerijos – protestas prieš vandališką Vilniaus Misionierių ir Lukiškių dominikonų vienuolynų ansamblių darkymą
apie 70 žmonių, 2018 m. kovo 6 d. susirinkę į piketą prie Kultūros ministerijos, pareiškė protestą dėl šiuo metu vykdomų daugiabučių namų statybų buvusiame Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje bei planų užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia.
„Vertiname šių Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypatingai svarbių ansamblių skaidymą ir užstatymą kaip neskaidriais metodais vykdomą ir įteisinamą vandalizmą. Šis vandalizmas turi būti sustabdytas, o už tai atsakingi asmenys – susilaukti savo veiksmams adekvačių sankcijų“, – rašoma kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonsson adresuotoje piketo rezoliucijoje.
Ryte įvykusio susitikimo metu piketo rengėjai pristatė šią rezoliuciją kultūros ministrei, paragindami ją prisiimti asmeninę atsakomybę už kultūros paveldo apsaugą, nes tokią atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, ir imtis konkrečių veiksmų.
Baigta atranka į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktoriaus poziciją
Baigta Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus atranka, kurioje daugiausiai konkursinių balų surinko kibernetinio saugumo ekspertas dr. Rytis Rainys.
Atrinktas kandidatas dr. R. Rainys turi ilgametę patirtį kibernetinio saugumo srityje - nuo 2010 m. ėjo vadovaujančias pareigas Ryšių reguliavimo tarnyboje, kurioje kūrė kibernetinių incidentų valdymo padalinį CERT-LT ir koordinavo ES „Saugesnio Interneto“ programą, nuo 2011 m. dalyvauja ES ekspertinėje veikloje atliekant Europos Komisijos misijas Ukrainoje, Kosove ir Gruzijoje, taip pat nuo 2012 m. iki 2016 m. pirmininkavo tarptautinei „IRG WG on NIS“ kibernetinio saugumo darbo grupei.
Lietuvoje konsolidavus kibernetinių incidentų valdymo pajėgumus ir nuo 2018 m. pradžios NKSC pradėjus „vieno langelio“ principu teikti pagalbą valstybės institucijoms, verslui ir gyventojams, dr. R. Rainys iki paskyrimo į naująsias pareigas ėjo NKSC Kibernetinės gynybos departamento direktoriaus pareigas.
„Iškelti uždaviniai naujajam vadovui yra aukšti ir itin svarbūs – įgyvendinti efektyvius sprendimus susijusius su nacionaline kibernetinio saugumo politika ir kibernetinių incidentų valdymu bei prevencija Lietuvoje“, – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Pasak E. Kerzos, atrinktas kandidatas dr. R. Rainys ankstesnėse pozicijose, realizuojant ilgalaikius kibernetinio saugumo projektus ar sprendžiant sudėtingas technologines informacinių technologijų problemas, yra pademonstravęs gerus organizavimo gebėjimus ir lyderystę dirbant su komanda.
Konkursą laimėjęs dr. R. Rainys taip pat aktyviai dalyvauja akademinėje veikloje – nuo 2014 m. iki 2017 m. pab. buvo Kazimiero Simonaičio universiteto Interneto inžinerijos katedros vedėjas bei Lietuvos mokslų tarybos finansuojamo mokslinio tyrimų projekto „Ankstyvoji kibernetiniųincidentųidentifikacija kritinėse infrastruktūrose“ vadovas. Naujasis NKSC vadovas turi mokslų daktaro laipsnį ir yra baigęs Technologijos mokslų srities studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, yra skaitęs pranešimus kibernetinio saugumo politikos ir incidentų, interneto saugumo klausimais tarptautinėse konferencijose.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius darbą pradės po to, kai įsakymą dėl jo paskyrimo į pareigas pasirašys krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, gavęs atitinkamų tarnybų išvadas dėl kandidato tinkamumo eiti pareigas, kaip numato teisės aktai.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos – vieninga kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę bei akreditavimo funkcijas vykdanti valstybės institucija. Nuo 2018 m. pradžios konsoliduotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vieno langelio principu pagalbą teikia tiek valstybės institucijoms, tiek verslui ir gyventojams.
Nors didžioji dalis šių pabėgėlių iš Mianmaro pasitraukė pernai, iki šiol šalį kas savaitę palieka po kelis šimtus rohinjų mažumos atstovų.
„Mianmare tęsiasi rohinjų etninis valymas. Nemanau, kad iš to, ką mačiau ir girdėjau Koks Bazare, galima daryti kitokią išvadą“, – po pokalbio su neseniai į Bangladešą atvykusiais rohinjų pabėgėliais sakė JT generalinio sekretoriaus specialusis atstovas žmogaus teisių klausimais Andrew Gilmouras.
„Pasikeitė smurto pobūdis: nuo tūžmingo kraujo liejimo ir masinių prievartavimų pernai pereita prie ne tokios intensyvios teroro ir sąmoningo marinimo badu kampanijos, kuria, atrodo, siekiama priversti likusius rohinjus palikti namus ir pasitraukti į Bangladešą“, – teigiama A. Gilmouro pareiškime ir priduriama, kad nauji pabėgėliai į Bangladešą atvyksta iš Rachinų valstijos gilumoje esančių miestelių.
.jpg)
