VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.08. Naujausios žinios

2018-ieji - A. Ramanausko -Vanago atminimo metai

Vyriausybė patvirtino pokario rezistencijos didvyrio, Lietuvos Laisvės Kovos  Sąjūdžio deklaracijos signataro, ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Jį parengė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis.


 Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais. 
 A. Ramanausko-Vanago atminimui pagerbti parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti šią iškilią asmenybę, parodys kovos kelią už Lietuvos laisvę. Bus organizuojamos parodos, edukacinės programos, patriotinių ir partizanų dainų konkursai, poezijos vakarai, mokslinės konferencijos, įvyks nacionalinis moksleivių žygis partizanų atminimo keliais. Taip pat numatoma leidybinė programa,  bus  rengiamos radijo ir televizijos laidos.
Legendinio rezistencijos vado 100-osios gimimo metinės bus paminėtos ir JAV.  Adolfas  Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene  (JAV) lietuvių šeimoje, kuri vėliau grįžo į Lietuvą. Niu Britene bus įrengtas memorialinis ženklas, o Niujorke  vyks atminimo vakaras.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas,  sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais  septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją  Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.
A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, o 1957 lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.

Renginys „Lietuvos 100-mečio inovacijų DNR: kaip auginsime inovatorių kartą?“

Ketvirtadienį, kovo 8 d., Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje vyks svarbiausia 2018 metų verslo ir mokslo inovacijų konferencija „Lietuvos 100-mečio inovacijų DNR: kaip auginsime inovatorių kartą?“, kurią organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). 

Renginyje Lietuvos mokslo ir verslo lyderiai aptars šalies mokslo ir verslo galimybes skatinti inovacijas bei išlaikyti ir motyvuoti jaunąją kartą kurti Lietuvoje. Konferencijos dalyviai turės galimybę susipažinti su pagrindinėmis inovacijomis, sukurtomis Lietuvoje per paskutinį 100-metį.

Konferencijoje bus atkurta Lietuvos inovacijų istorija, įvardinti reikšmingiausi įvykiai, aptartos šalies galimybes skatinti inovacijas. Konferencijoje iš istorinės perspektyvos bus pažvelgta į labiausiai inovatyvius sektorius – lazerių, informacinių ir ryšių technologijų, biotechnologijų, medicinos, aviacijos ir kitų. Kokios prielaidos leido šioms sritims vystytis ir ką turėtume daryti, kad inovacijų diegimo pagreitis Lietuvoje nesloptų bei įgautų naują impulsą?

Pranešimus skaitys istorikas Gediminas Kulikauskas, lietuviško palydovo kūrėjas Vytenis Buzas iš UAB „Nanoavionika“, išradėjas prof. dr. Arminas Ragauskas iš Kauno technologijos universiteto. Apie biotechnologijų pramonės istoriją ir proveržį kalbės Algimantas Markauskas „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, taip pat prof. habil. dr. Vladas Bumelis, Lietuvos chemikas, biotechnologas, „Biotechpharma“ generalinis direktorius. Įkvepiančia Lietuvos lazerių istorija pasidalins dr. Petras Balkevičius iš Lietuvos lazerių asociacijos, taip pat apie šviesos technologijų svarbą kalbės prof. habil. dr. Gintaras Valušis iš Fizinių ir technologijos mokslų centro. Apie informacinių ir ryšių technologijų reikšmę bei robotizaciją pasakos prof. habil. dr. Adolfas Ramutis Telknys, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas. Į klausimą, kada Lietuva taps Silicio slėniu, atsakys Ilja Laurs, rizikos kapitalo fondo „Nextury Venture“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas.

ES investicijos kultūros paveldo objektus atvers kultūrinei, edukacinei veiklai 

Atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas, kultūros objektams paskirstyta daugiau kaip 2,38 mln. Eurų ES struktūrinių investicijų.

Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, didelė Europos Sąjungos investicijų dalis nukreipta regionams, kad būtų plėtojamos kultūros paslaugos, išsaugotas ir visuomenės poreikiams pritaikytas nacionalinis kultūros paveldas, modernizuoti pasenę, nesaugūs ir visuomenės poreikių nebeatitinkantys kultūros objektai.

„Atnaujinti dvarų ir kiti istoriniu architektūriniu požiūriu vertingi pastatai bus naudojami visuomeniniams, kultūriniams renginiams, juose įsikurs muziejai, kultūros erdvės, atviros ir bendruomenių veiklai, ir turistams“, – pažymėjo kultūros ministrė.

Konkurso būdu atrinkti šie projektai:

-          Lentvario dvaro rūmų (Trakų r.) atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms. Čia planuojama įrengti muziejų su nuolat veikiančia ekspozicija.

-          Abromiškių dvaro sodybos rūmų (Elektrėnų sav.) pritaikymas visuomenės reikmėms.

-          Kaltanėnų dvaro sodybos (Šilalės r.) svirno pritaikymas kultūrinėms reikmėms. Planuojama, kad dvare įsikurs Lietuvos gamtos muziejaus ekspozicijos, informacinis turizmo centras.

-          Ohel Jaakov choralinės sinagogos (Kaunas) vertingųjų savybių išsaugojimas. Joje planuojama rengti koncertus, parodas, edukacinius užsiėmimus,ekskursijas.

-          Pastato – kultūros paveldo objekto, esančio Žvejų g. 18 (Klaipėda), įveiklinimas. Šiame pastate įsikurs viešbutis, kavinė ir muziejaus ekspozicija, kurioje bus pristatoma statinio istorija ir su ja susiję istoriniai kontekstai.

-          Pacų rūmų (Vilnius) pritaikymas visuomenės poreikiams. Po pertvarkos darbų rūmuose įsikurs Gintaro papuošalų ir dirbinių parduotuvė bei galerija.

-          Pauliaus Lindenau statyklos (Klaipėda) statinių komplekso valčių ir jachtų dirbtuvių atnaujinimas ir pritaikymas muziejinei ir edukacinei veiklai.

-          Kultūros paveldo objekto, esančio K. Donelaičio g. 19 (Kaunas), sutvarkymas.

 Šiuo metu pasirašyta projektų finansavimo sutarčių už beveik 102,67 mln. eurų.

Kultūros ministerija 2014–2020 m. periode administruoja 199 mln. Eurų bendros Lietuvos ES fondų dalies.

n/poska

Ignalinoje atidaryta paroda skirta keliautojui Antanui Poškai

Ignalinos krašto muziejus pakvietė prisiminti ir pagerbti vieną iš ryškių Lietuvos šimtmečio asmenybių. Didysis keliautojas, mokslininkas, geografas, antropologas, esperantininkas  ir savo šalies patriotas Antanas Poška (1903-1992) paliko ryškaus, spalvingo, nuolat ieškančio ir atrandančio, gal dažnai nesuprasto ir savo laiku neįvertinto, didelio ir labai kuklaus gyvenimo pavyzdį. Kovo 6 dieną muziejuje pristatyta šiai asmenybei, jo gyvenimui ir kelionėms skirta paroda.

Parodoje galima pamatyti nuotraukų iš Antano Poškos ekspedicijų „Lietuva – Kaukazas“, „Aplink Baltiją“, tolimosios kelionės į Indiją, atskiri stendai skirti jo asmeninio gyvenimo faktams, išgyventai tremčiai, apdovanojimams. Pamėgęs keliauti A. Poška 1929 m. išvyko į didžiąją savo kelionę – Indiją. Kartu su juo, tuomet dar nė trisdešimties neturinčiu vaikinu, kelionėn išsiruošė ir žinomas žurnalistas, tautinio atgimimo dalyvis Matas Šalčius. Tačiau bendražygiai kelionėje susipyko ir išsiskyrė. M. Šalčius, savarankiškai pasiekęs Indiją, 1933 m. grįžo į Lietuvą, o A. Poška Indijoje pradėjo lankyti Bombėjaus universitetą. Studijuodamas antropologiją, dalyvavo Oksfordo universiteto profesoriaus A. Steino ekspedicijoje po Takla Makanos dykumą, kur profesorius vykdė archeologinius kasinėjimus.

L. Linkevičius „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“ apdovanojo JAV lietuvių bendruomenę

Trečiadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ministerijos garbės ženklu – „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“ už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kultūros sklaidą apdovanojo JAV lietuvių bendruomenę, rašoma pranešime spaudai.

Apdovanojimą ministras įteikė bendruomenės pirmininkei Sigitai Šimkuvienei-Rosen Vašingtone surengto iškilmingo Lietuvos valstybės šimtmečiui skirto priėmimo metu.

„Šiandien švenčiame Lietuvos laisvę ir Lietuvos–Amerikos partnerystę dideliame draugų būryje. Norėtųsi padėkoti kiekvienam asmeniškai, tačiau ypatingą padėką reiškiu JAV lietuvių bendruomenei, kuri visuomet dirbo ir visuomet kovojo už Lietuvos laisvę, už mūsų tradicijų ir kultūros išlaikymą. Reiškiu padėką iš visos širdies“, – sakė L. Linkevičius.

Politologai: M. Majauskas ir T. Langaitis rodo konservatorių spragas atsirenkant politikus

Palankiausius visuomenės vertinimus turinčių konservatorių paskutinės savaitės nėra pačios geriausios.

Vasario 23 d. dėliodamas ne tiek įtikinančius, kiek visuomenę piktinančius sprendimo argumentus, iš Seimo savo noru pasitraukė Tadas Langaitis.

Netruko visuomenės dėmesio centre atsidurti kitas konservatorius – Mykolas Majauskas. Tiesa, jei iš Seimo jam ir teks pasitraukti, tai priežastys bus ne nekonstruktyvi opozicija, bet neetiškas ir galbūt net nusikalstamas bendravimas su jaunomis merginomis.

Žvelgiant į abu šiuos atvejus, kuomet, galima sakyti, partijos modernizacijos simboliai privertė partiją aiškintis prieš visuomenę ir paskutiniu atveju – prieš teisėsaugą, kelia nemažai klausimų dėl tolesnių partijos perspektyvų, išlaikant palankius pasitikėjimo reitingus.

Kita vertus, ne paslaptis yra tai, kad partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio nešama konservatorių modernizacijos vėliava ne visiems partijos nariams, ypač konservatyviajam jos sparnui, patinka. Todėl nemalonias situacijas partijai sukėlę su konservatorių atsinaujinimu siejami politikai gali būti rimtas įrodymas, kad modernizacija ne tik neveikia, bet ir yra žalinga.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigė, kad paskutiniai nemalonūs įvykiai konservatorių partijoje rodo, kad akivaizdu, jog konservatorių atsinaujinimo procese nebuvo iki galo rimtai įvertinta kadrų atrankos procedūra.

„Tai, kad su tavimi eina kažkoks asmuo į politiką, – nereiškia, kad tas asmuo tos pačios politikos ir nesužlugdys“, – kalbėjo profesorius.

Anot L. Bielinio, dabar sunku pasakyti, kokie konkretūs motyvai lėmė tai, kad tiek vienas, tiek kitas politikas atsidūrė konservatorių partijoje, aišku tik tai, jog politikų atrankos motyvus turi pakeisti kriterijai. „Jeigu tų kriterijų nėra arba jų nesilaikoma, tai visada atsiras tų, kurie sukels problemų netikėtu laiku ir nereikalingoje vietoje“, – apibendrino profesorius.

Vertindamas konservatorių padėtį, L. Bielinis teigė manąs, kad aptariami įvykiai turės neigiamą poveikį reitingams.

„Dalis rinkėjų yra labai jautrūs tokiems dalykams ir jie iš tikrųjų gali nusisukti nuo partijos. Ar ilgam taip bus – nežinau. Viskas priklausys nuo to, kokia bus reakcija, kaip rimtai bus sureaguota į viską ir kaip rimtai bus išspręstos šios problemos“, – kalbėjo politologas.

L. Bielinis taip pat neatmetė galimybės, kad tiek T. Langaičio, tiek M. Majausko sukurtos problemos gali turėti reikšmingos įtakos tiek partijos stabilumui, tiek partijos keliamiems atsinaujinimo tikslams. Anot jo, partijoje esanti opozicija gali išsakyti reikšmingų priekaištų ir reikalavimų partijos pirmininkui.

„Aš manau, kad bet kokia problema šiuo metu partijoje bus primetama Gabrieliui Landsbergiui ir tam partijos atnaujinimo procesui, kurį jis pradėjo. Tad čia gali kilti problemų dėl partijos viduje susiformavusios opozicijos. Tad žiūrėsime, ar jaunas lyderis sugebės išspręsti šias problemas“, – teigė L. Bielinis.

Galiausiai profesorius apibendrino, kad, jo manymu, partijos lygiu bent jau M. Majausko situacija sprendžiama gerai.

„Mes matome, kad yra neslepiama problema, problemos išryškinamos, jos netgi užaštrinamos. M. Majausko atveju kreiptasi ir į teisines struktūras. Tad šiuo atveju partija į situaciją reaguoja teisingai, na, o kad atsiranda daug žmonių, kurie vienaip ar kitaip nesugeba pritapti politikoje arba ateina į politiką iki galo nesuvokdami savo silpnybių ir savo pažeidžiamumo, tai būdinga visoms partijoms“, – kalbėjo L. Bielinis.

Panašius argumentus dėliojo ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Jos teigimu, T. Langaitis ir M. Majauskas, reprezentuoti kaip naujieji partijos lyderiai, diskreditavo partijos atsinaujinimo idėją.

„Iš šių nemalonių situacijų galime spręsti, kad atsinaujinimas buvo ganėtinai dirbtinis ir neišgrynintas. Galbūt tie žmonės atėjo be geros filtravimo sistemos. Reikia priminti, kad vienu laikotarpiu daug kalbų buvo apie tai, kad partijos buvo pernelyg „užpelkėjusios“. Matyt, į šią kritiką sureaguota pernelyg greitai ir neatsakingai“, – svarstė politologė. 

„Partijos nesunkiai „pasimauna“ ant to, kad renkasi personas, pamiršdamos jų asmenybes perfiltruoti per politinį spektrą. Pavyzdžiui, į sąrašus įtraukiant visuomenės mylimus sportininkus. Trumpoje perspektyvoje tai gal ir gali būti „pelninga“, tačiau ilgoje – sukelti nemalonių pasekmių“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Aiškindama situaciją, į kurią pakliuvo konservatorių politikai, R. Urbonaitė samprotavo, kad tokių klaidų priežastys dažniausiai yra politinis nepatyrimas.

Taigi šiuo atžvilgiu, tiek M. Majauskas, tiek T. Langaitis partijai sukėlė rūpesčių vien dėl savo politinio nepatyrimo. Vienas dėl to, kad ateidamas į politiką nesuvokė, jog ne mažiau svarbi politika yra daroma ir opozicijoje, kitas – aiškiai nesusigyveno su savo, kaip viešo veikėjo, asmenybe.

MRU politologė visgi pabrėžė, kad galimas nusivylimas jaunąja konservatorių karta neturėtų turėti didesnės įtakos konservatorių reitingams. R. Urbonaitės nuomone, konservatorių pirmavimą kol kas sėkmingai stiprina ir palaiko silpna „valstiečių“ politika.

Vilniuje atšaukiama gripo epidemija

Geros žinios vilniečiams – sostinėje nuo kovo 8 d. skelbiama gripo epidemijos pabaiga. Epidemija Vilniuje buvo paskelbta vasario 9 d. ir tęsėsi beveik mėnesį. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumas gripu Vilniaus mieste ir apskrityje pastarosiomis savaitėmis mažėjo: per praėjusią savaitę (vasario 26 d.–kovo 2 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mieste buvo 107,3 atvejai 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudarė 8,9 proc. bendro sergamumo, rašoma LRT.lt siųstame pranešime. 

Tikimybė užsikrėsti ir susirgti gripu žymiai sumažėjo, tačiau neišnyko, todėl vilniečiams ir toliau rekomenduojama nepamiršti laikytis elementarių profilaktikos priemonių: dažnai plauti rankas, ypač po apsilankymų viešose vietose, vengti čiaudinčių, kosinčių ir kt.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis trečiadienį pasirašė įsakymą, skelbiantį gripo epidemijos pabaigą Vilniuje nuo kovo 8 d.

Prezidentė pasirašė dekretą dėl teisingumo ministrės atsistatydinimo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į ministro pirmininko teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė teisingumo ministrės Mildos Vainiutės atsistatydinimą.

ES moterys vidutiniškai uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai

2016 metais moterys Europos Sąjungoje (ES) uždirbo vidutiniškai 16 proc. mažiau nei jų kolegos vyrai, trečiadienį skelbė ES statistikos tarnyba „Eurostat“.

Remiantis prieš Tarptautinę moters dieną statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtu pranešimu, pasauliniu mastu moterys uždirba vidutiniškai 23 proc. mažiau nei vyrai. Anot Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), prireiks 70 metų, kad būtų panaikintas uždarbio skirtumas.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas Europoje šiek tiek mažesnis nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur moterims mokama 20 proc. mažiau nei jų kolegoms vyrams. Kalbant apie Europą, darbo užmokesčio skirtumas itin didelis Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, jis šiuo metu siekia 21 proc.

Tuo tarpu Rumunijoje, Italijoje ir Liuksemburge padėtis geriausia, skirtumas siekia tik 5 proc. Prancūzijoje moterų uždarbis 14 proc. mažesnis nei vyrų.

Tokie duomenys skelbiami likus dienai iki Tarptautinės moters dienos, pasaulį tebedrebinant #MeToo judėjimui prieš seksualinį priekabiavimą ir seksualinę prievartą prieš moteris bei atsinaujinus diskusijoms dėl moterų teisių visame pasaulyje.

Tarptautinė moters diena minima kovo 8-ąją.

Įteisinta galimybė pradėti vykdyti angliavandenilių žvalgybą ir gavybą

Vyriausybė pritarė Žemės gelmių įstatymo redakcijos projektui, kuriame sistemiškai įtvirtinti aiškūs žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo principai. Šiame įstatyme, taikant griežtus aplinkosaugos reikalavimus, įteisinta galimybė pradėti angliavandenilių žvalgybą ir gavybą Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje.   

Manoma, kad įsigaliojus įstatymui žemės gelmių ištekliai  bus naudojami racionaliau, žymiai atsakingiau laikantis itin griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Į nacionalinę teisę įtraukiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos, reglamentuojančios leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimą, naftos ir dujų operacijų jūroje saugą ir tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimą.

Siūloma, kad leidimo požeminiam vandeniui būtų reikalaujama, jeigu vidutiniškai per parą iš vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau. Išimtis taikoma žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą), kai iš vandenvietės per parą išgauna 100 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens.

Leidimai naudoti plačiai paplitusius išteklius (tokius kaip smėlis, žvyras, požeminis vanduo) išduodami ne konkurso tvarka, o retus, ypač vertingus (pvz., kvarcinis smėlis, gintaras, angliavandeniliai) – konkurso tvarka. Leidimai ne konkurso tvarka bus išduodami pradžioje atlikus teritorijų planavimo procedūras. 

Siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą, siūloma įtvirtinti, kad atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, įveisti mišką ar sodą, įrengti dirbtinius vandens telkinius, keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo būdą, numatyti kiti apribojimai.

Seime vyks tradicinė gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija

 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, kovo 10 d., 14 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) vyks tradicinė gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija, bus pagerbtas Anapilin išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų – šviesus atminimas.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perduos gėles ir įgalios Joniškio, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Palangos, Plungės, Ukmergės savivaldybių atstovus ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karius aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapus ir padėti ant jų gėles nuo Lietuvos Respublikos Seimo ir visų Lietuvos žmonių. Ant Vilniuje palaidotų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų gėles padės Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Renginyje dalyvaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – Aukščiausiosios Tarybos deputatai, jų artimieji, savivaldybių atstovai, jaunimas ir kiti garbūs svečiai.

Gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija vyksta jau nuo 2010 metų. Šiais metais gėlės bus padėtos ant 35 kapų.

ŽTK pirmininkas V. Simulikas: būtina stiprinti Migracijos departamento pajėgumus

Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė Lietuvos migracijos sistema, kuri, kaip teigiama,  nesusidoroja su prašymų nagrinėjimo srautais išduoti vizas ir leidimus gyventi Lietuvoje, viešoje erdvėje girdime nusiskundimų dėl klientų aptarnavimo. Susidaro įspūdis, kad Migracijos departamentas tampa nepajėgus tinkamai ir kokybiškai atlikti savo funkcijas, todėl iškilo būtinybė reformuoti visą migracijos sistemą. ,,Tik keista ir gaila, kad nesigilinama ir nežiūrima objektyviai kokios priežastys lemia tuos trukdžius“, – teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas V. Simulikas susitikime su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite.

Pastarųjų metų migracijos tendencijos rodo, kad atvykstančiųjų srautai nemažėja. Senieji kariniai konfliktai nėra išspręsti ar suvaldyti, be to kyla vis nauji konfliktai, didėja nestabilumas ir skurdas daugelyje pasaulio vietų. Todėl tiek Europos Sąjungos, tiek ir pasauliniu mastu migracijos keliamiems iššūkiams teikiamas vis didesnis dėmesys.

Europos migracijos darbotvarkėje siūlomos neatidėliotinos priemonės, skirtos 2015 m. krizei įveikti, veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad esamos ES taisyklės būtų taikomos teisingai ir visapusiškai. Be to ES pasiūlė visapusišką bendros Europos prieglobsčio sistemos reformą.

Pažymėtina, kad, turbūt pirmą kartą, migracijos klausimas pateko ir į Jungtinių Tautų organizacijos darbotvarkę. 2016-09-19 Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priėmė Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų – siekiant saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos vystymo tikslų. Pasaulio lyderiai pripažino humaniško, apgalvoto ir visapusiško požiūrio būtinybę sprendžiant migrantų perkėlimą. Niujorko deklaracijos dviejuose prieduose numatytos būsimos derybos konsultuojantis su valstybėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Šių derybų ir konsultacijų tikslas – 2018 m. sudaryti du pasaulinius susitarimus:

·       Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių, kurio tikslas – tolygiau pasidalyti naštą ir atsakomybę priimant pasaulio pabėgėlius ir padedant jiems;

·       Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, kuriuo siekiama nustatyti principus, įsipareigojimus ir gaires dėl elgesio su pažeidžiamoje padėtyje esančiais migrantais.

Vasario 27 d. surengtame EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto tarpparlamentiniame susitikime buvo plačiai diskutuojama su ES šalimis narėmis, kokių priemonių reikia imtis migracijos problemai spręsti pasauliniu mastu.

Šie procesai rodo, kad pasaulinis dėmesys migracijos problemoms ir ateityje nemažės, todėl būtina imtis veiksmingų ir koordinuotų veiksmų problemoms spręsti. Pažymėtina, kad migracijos procesai susiję ne tik su saugumu, bet ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu, asmens duomenų apsauga, tarptautiniais įsipareigojimais.

Susitikime su Migracijos departamento direktore, buvo aptartos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Migracijos departamentas: žmogiškųjų išteklių trūkumas, kadrų kaita, dvigubas teritorinių migracijos skyrių pavaldumas.

Žvelgiant į pasaulinį kontekstą, būtina kad pagrindinė institucija Lietuvoje, atsakinga už migracijos politikos įgyvendinimą, būtų pajėgi laiku, operatyviai, veiksmingai įgyvendinti jai iškeltus uždavinius. Migracijos klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į daugybę faktorių – žmogaus teises, valstybės ir visuomenės saugumo interesus, valstybės ekonominius bei socialinius interesus, todėl, pasak ŽTK komiteto pirmininko, ,,svarbu, kad Migracijos departamentas būtų centrinė įstaiga, įgyvendinanti migracijos ir prieglobsčio politikos uždavinius, tinkamai vykdanti tarptautinius įsipareigojimus, turinti tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius“.

S. Skvernelis: prezidentės kritika dar nereiškia kad ji netiki vyriausybės potencialu

Premjeras Saulius Skvernelis išskyrė pagrindinius siekius, į kuriuos vyriausybė orientuosis artimiausiu metu, bei teigė manąs, kad prezidentės išsakyti kritiški teiginiai apie miglotas, visuomenę skaldančias valdančiųjų reformas nereiškia to, kad Dalia Grybauskaitė netiki vyriausybės potencialu.

Premjeras akcentavo, kad praėję metai buvo skirti gerinti mažiausias pajamas gaunančių žmonių situaciją. Tuo tarpu per ateinančius metus, kalbėjo S. Skvernelis, vyriausybė orientuosis ir į vidurinės klasės stiprinimą.

Premjeras pabrėžė, kad sieks skatinti tolesnį šalies ekonominį augimą, pritraukiant užsienio investicijas. Dėl to, akcentavo S. Skvernelis, bus siekiama mažinti darbo santykių apmokėjimo mokestinę naštą, taip pat mažinti ir konsoliduoti tam tikrus darbdavio ir darbuotojo mokesčius.

Galiausiai premjeras tarp tikslų įvardijo mokesčių progresyvumą. Tačiau davė suprasti, kad kalbama tik apie tam tikro lygio progresyvumą.

„Galiausiai tikrai nėra atsisakyta pirminiame etape išsakytų diskusijų dėl tam tikro, pabrėžiu, tam tikro, progresyvumo. Didesnio galbūt progresyvumo“, – kalbėjo premjeras.

S. Skvernelis išsakytos prezidentės D. Grybauskaitės kritikos dėl, jos nuomone, miglotos ir neparuoštos mokesčių reformos pernelyg nesureikšmino.

S. Skvernelis sakė nemanąs, kad prezidentė netiki vyriausybės galimybėmis įgyvendinti mokesčių reformą.

Prezidentė D. Grybauskaitė, susitikusi su Seimo valdyba, ne tik įvertino, bet ir sukritikavo valdančių pradėtus darbus. Pristatant prezidentūroje klausimus, kuriuos šalies vadovė aptarė su Seimo valdyba, D. Grybauskaitei kilo nemažai klausimų dėl „valstiečių“ inicijuojamų reformų kokybės ir tikslų. Pasak prezidentės, kai kurie valdančiųjų sprendimai ne tik turi neigiamą šalutinį poveikį, bet ir skaldo visuomenę.

Prezidentė teigė atkreipusi Seimo valdybos dėmesį dėl mokesčių atliktų reformų, kurios, anot jos, kartais miglotos ir neparuoštos. 

„Todėl tokios reformos, ypač miglota mokesčių reforma, trikdo tiek gyventojus, tiek užsienio investuotojus. Ir todėl mano pozicija yra labai aiški – kad nereikia gadinti to, kas veikia, ir kelti lūkesčius, kurių vėliau neįmanoma realizuoti arba tiesiog jie nerealizuojami“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Apskaičiavo, kiek Lietuvoje per metus pakilo kainos

Kainos Lietuvoje vasarį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, pakilo 3,5 proc. 

Statistikos departamentas skelbia, kad paslaugos per metus pabrango 5,1 proc., o prekės – 2,9 proc.

„Labiausiai metinį augimą lėmė alaus, kietojo kuro, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, vyno ir vyno produkcijos, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas bei daržovių, farmacijos gaminių kainų sumažėjimas“, – teigiama pranešime.

Alkoholis ir tabakas per metus pabrango 11,3 proc., būstas, vanduo, kitos komunalinės paslaugos – 5,6 proc., poilsis ir kultūra – 4,1 proc., viešbučiai ir restoranai – 7,4 proc. Tuo metu ryšių paslaugos atpigo 2 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 1,1 proc., o rinkos kainos – 3,8 proc.

Vidutinė metinė infliacija siekė 3,9 proc.

Per mėnesį, vasarį palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,4 proc., o paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos beveik nepasikeitė, rinkos kainos sumažėjo 0,2 proc.

Dėl sezoninių nuolaidų taikymo atpigo drabužiai ir avalynė – 1,3 proc. Aprangos gaminių ir aprangos reikmenų kainos sumažėjo 5,3 proc., avalynės – 4,5 proc. Iš daržovių per mėnesį labiausiai pigo gūžinės salotos (17,5 proc.), pomidorai (16,1 proc.), žiediniai kopūstai (8,1 proc.). Tačiau mandarinai brango 12,9 proc., ilgavaisiai agurkai – 10,6 proc., bananai – 9,8 proc.

Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas padėkojo Vokietijos  kariuomenės vadui už indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą 

Kovo 7 d. su vienos dienos vizitu Lietuvoje  lankosi Vokietijos kariuomenės vadas generolas Volkeris Wiekeris (Volker Wieker).  Vilniuje aptarti regiono saugumo situacijos ir karinio bendradarbiavimo klausimų su generolu susitiko Lietuvos Respublikos  Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame susitikime viceministras Vytautas Umbrasas padėkojo Vokietijos kariuomenės vadui generolui Volkeriui Wiekeriui (Volker Wieker) už  asmeninį indėlį  stiprinant  Baltijos regiono saugumo ir gynybą. „Vokietija yra Lietuvos strateginė partnerė NATO ir ES. Šiandien mūsų šalių ryšiai yra kaip niekada stiprūs, o Lietuvos ir Vokietijos  gynybos  ministerijų ir kariuomenių  bendradarbiavimas yra puikus to pavyzdys, – sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas.  – Esame ypač dėkingi Vokietijai  už parodytą lyderystę formuojant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje.  Tai itin  sustiprino atgrasymą ir gynybos pajėgumus regione“.

Susitikimuose aptarta saugumo situacija regione, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos srityje klausimai. Kalbėta apie šiuo metu su Vokietija vykdomus Lietuvos kariuomenės modernizavimo – ratinių pėstininkų kovos mašinų, savaeigės artilerijos sistemų ir kitų įsigijimų –  projektus,  aptarta Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ afiliacija su Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų divizija. Taip pat kalbėta apie  bendrą dalyvavimą tarptautinėse operacijose.  Vokietija šiandien  yra Lietuvos pagrindinė partnerė tarptautinėse operacijose:  2017 m.  Lietuvos ir Vokietijos  kariai   dalyvavo ES misijoje SOPHIA(Lietuvos kariuomenės  laivų apžiūros grupės Vokietijos laive), o nuo 2017 m. spalio  mėn. Lietuvos kariuomenės apsaugos būrys dalyvauja  JT misijoje MINUSMA Malyje Vokietijos kontingento sudėtyje.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijos kariuomenės vadą gen. V. Wiekerį už ypatingus nuopelnus, paramą ir asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir dvišalį karinį bendradarbiavimą apdovanojo  ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Po susitikimų Vilniuje  Vokietijos kariuomenės  vadas vyks į Ruklą, kur susitiks su Vokietijos vadovaujamos priešakinių NATO pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe ir kariais.  NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, siekiant stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą regione, Lietuvoje dislokuota nuo 2017 m. vasario. Ji integruota į Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, jai vadovauja Vokietija. Šiuo metu joje tarnauja trečia pamaina – apie 1400 karių iš Belgijos, Kroatijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos. Apie pusė vieneto karių ir vadovybė yra iš Vokietijos.

JAV Holokausto muziejus atšaukia Aung San Suu Kyi suteiktą žmogaus teisių apdovanojimą 

JAV Holokausto muziejus atšaukia prestižinį žmogaus teisių apdovanojimą Mianmaro civilinei lyderei, Nobelio taikos premijos laureatei Aung San Suu Kyi ir nurodo, kad ji adekvačiai nesureagavo į masinį Mianmaro musulmonų rohinjų žudymą. Muziejus trečiadienį paskelbė, kad Elie Wieselio apdovanojimas, 2012 metais paskirtas Aung San Suu Kyi, bus anuliuotas. Tai dar vienas smūgis Aung San Suu Kyi tarptautinei reputacijai, kurią smarkiai sugadino rohinjų žudymas.


2015 metais jos partija pasiekė triuškinamą rinkimų pergalę ir ji užėmė naujai įsteigtą valstybės patarėjo postą, nors kariškiai išlaikė reikšmingą politinę ir ekonominę galią.
Trečiadienį paskelbtame laiške Mianmaro civilinei lyderei muziejus kaltina jos vyriausybę trukdant Jungtinių Tautų tyrėjams ir propaguojant „neapykantos retoriką“ rohinjų mažumos atžvilgiu, nors pripažino, kad ji nelabai gali paveikti kariuomenę. Muziejus tikėjosi, kad Aung San Suu Kyi „ką nors padarys, kad pasmerktų ir sustabdytų kariškių brutalią kampaniją, ir išreikš solidarumą su ... rohinjais“, sakoma laiške.

Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis nedirbs naujoje vyriausybėje 
Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis ketvirtadienį paskelbė nedirbsiantis naujoje koalicinėje kanclerės Angelos Merkel vyriausybėje. REKLAMA S.Gabrielis savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad apie šį sprendimą jį informavo Socialdemokratų partijos (SPD) lyderiai ir kad jis esąs labai dėkingas turėjęs galimybę daug metų dirbti savo šaliai ir partijai aukšto rango postuose.


A.Merkel atkurtos konservatorių ir SPD „didžiosios koalicijos“ vyriausybės vadove turėtų būti formaliai perrinkta ateinantį trečiadienį.

Paulius VI bus paskelbtas šventuoju

Popiežius Paulius VI, kuris 7-ajame dešimtmetyje prižiūrėjo dideles II Vatikano susirinkimo reformas, netrukus bus paskelbtas šventuoju, trečiadienį paskelbė Vatikanas. REKLAMA Taip pat bus kanonizuotas San Salvadoro arkivyskupas Oscaras Romero, 1980 metais nužudytas dėl pasisakymų prieš represijas ir socialinę neteisybę Salvadore. Popiežius Pranciškus antradienį pasirašė dekretus, kuriais leidžiama kanonizuoti šiuos asmenis remiantis jiems priskiriamais stebuklais, sakoma Vatikano pareiškime. Pranciškus Paulių VI palaimintuoju paskelbė 2014 metų spalį, o O. Romero – 2015 metų gegužę. II Vatikano susirinkimas priėmė plačias Katalikų Bažnyčios reformas ir smarkiai pakeitė tikinčiųjų ir kunigų santykius. Mišios, kurios vykdavo lotyniškai, buvo išverstos į vietos kalbas, o kunigai į bendruomenę ėmė kreiptis atsisukę į žmones, o ne į altorių.
 

TVF vadovė apie reakciją į JAV planus: prekybos kare nelaimėtų niekas

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde trečiadienį teigė, kad prekybos kare nelaimėtų niekas, ir perspėjo dėl neigiamos makroekonominės įtakos importui, kuri gali būti labai rimta, jei likęs pasaulis ims atsakinėti JAV planams pritaikyti muito tarifus plienui ir aliuminiui. Apie tai rašo „Reuters“.

„Makroekonominė įtaka būtų rimta ne tik dėl to, kad JAV žada imtis veiksmų, bet ir todėl, jog kitos šalys žada atsikirsti, ypač tos, kurios būtų labiausiai paveiktos JAV tarifų, pavyzdžiui, Kanada ar Vokietija“, - Prancūzijos radijo stočiai RTL sakė C. Lagarde.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakartojo savo planus taikyti padidintus tarifus plienui ir aliuminiui. Be to, prezidentas perspėjo Europos Sąjungą (ES), kad ši gali sulaukti „didelių mokesčių“, jei nuspręs „nesielgti gerai“ su Jungtinėmis Valstijomis.
D. Trumpo veiksmai sukėlė kritikos bangą tarp JAV partnerių ir net prezidento partiečių respublikonų.
Atstovų rūmų spikeris respublikonas Paulas Ryanas pastarosiomis dienomis įnirtingai ragina D. Trumpą pergalvoti savo sprendimą, o antradienį, kaip manoma, protestuodamas prieš tarifų pritaikymą, iš savo posto pasitraukė Baltųjų rūmų patarėjas ekonomikos klausimais Gary Cohnas. 

Užsienio reikalų komitetas: Serbija turi pilnai laikytis bendros ES užsienio politikos

Kovo 7 d. Užsienio reikalų komitetas, posėdyje dalyvaujant užsienio reikalų viceministrui Dariui Skusevičiui, vieningai išreiškė apgailestavimą, kad Serbija vis mažiau derina savo užsienio ir saugumo politiką su ES Bendrąja užsienio ir saugumo politika.

Priimtoje nuomonėje dėl Europos Komisijos paskelbto komunikato „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ komitetas aiškiai pasisakė, kad narystė ES nėra galima be pritarimo Sąjungos principams, vertybėms ir tikslams, o taip pat be visiško veiksmų bendros užsienio ir saugumo politikos srityje suderinimo. Dėl šios priežasties komitetas pakvietė Serbiją nedelsiant pasiekti pilno savo užsienio politikos suderinamumo su ES bendra užsienio ir saugumo politika (tuo tarpu 2017 m. Serbijos prisijungimo prie ES pozicijų ir Tarybos sprendimų rodiklis yra vos 48 proc., 2016 m. jis siekė 63 proc., 2015 m. – 64 proc.).

Komitetas taip pat pritarė Europos Komisijos nuomonei, kad tvirta, pasiekimais grindžiama narystės ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims atitinka pačios Sąjungos politinius, saugumo ir ekonominius interesus. Tai geostrateginė investicija į stabilią, stiprią, vieningą, bendromis vertybėmis grįstą Europą, todėl ES turi tęsti savo atvirų durų politiką.

Kartu komitetas laikosi nuomonės, kad ES turi taip pat aktyviai veikti ir ES Rytų kaimynystės kryptimi – tų valstybių, kurios savo ateitį sieja su euroatlantine integracija, atžvilgiu. Komitetas pabrėžia būtinybę išlaikyti ES, jos valstybių narių ir Rytų partnerių įsitraukimą į Rytų partnerystės politiką ir kviečia toliau tęsti diskusijas dėl narystės ES perspektyvos suteikimo to siekiančioms ES Rytų partnerystės valstybėms.

Nuomonė bus perduota Europos Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamentui, ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms.

Floridoje ketinama sugriežtinti prekybą ginklais

Floridos atstovų rūmai priėmė įstatymą, pagal kurį ginklus būtų galima įsigyti nebe nuo 18 metų, o 21-erių. 

Pagal naująjį įstatymą taip pat turėtų būti leista apginkluoti mokytojus ir dalį mokyklų personalo.

Įstatymą dar turės pasirašyti respublikonų gubernatorius Rickas Scottas. Anksčiau R. Scottas yra pasisakęs prieš Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo planus apginkluoti mokytojus.

Dėl ketvirtadienį planuojamo moterų streiko Ispanijoje atšaukiama šimtai traukinių reisų

Ketvirtadienį Ispanijoje atšaukta daugiau kaip 300 traukinių reisų, nes, kovo 8-ąją minint Tarptautinę moters dieną, šalies moterys ketina streikuoti.  

Ispanijos moterys ruošiasi surengti streiką visos šalies mastu, siekdamos ginti moterų teises ir norėdamos parodyti, kad „pasaulis sustos“, jei jos nevykdys savo pareigų darbo vietose ir namuose. Streikas įtakos turės ir sostinės Madrido metro.

Prie kovo 8-ąją rengiamo 24 valandų trukmės „Feministinio streiko“ ketina prisijungti ir žinomos moterys, pavyzdžiui, Madrido merė Manuela Carmena ir Barselonos merė Ada Colau.

Būsimasis streikas pastarosiomis savaitėmis sukėlė daug diskusijų ir daug žymių moterų nusprendė prisijungti prie jo, moterys taip pat raginamos neleisti pinigų ir visą dieną nedirbti namų ruošos darbų.

S. Berlusconi palaiko kraštutinių dešiniųjų lyderio kandidatūrą į premjero postą

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Lega“ („Lyga“) lyderis Matteo Salvini turėtų tapti naujuoju Italijos premjeru, trečiadienį interviu pareiškė Silvio Berlusconi.

M. Salvini prisiėmė dešiniųjų pažiūrų parlamentinio bloko lyderio vaidmenį po to, kai sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose jo partija surinko daugiau balsų nei jo partnerio S. Berlusconio vadovaujama „Forza Italia“ („Pirmyn, Italija!“).

„Ištikimai remsime M. Salvinio bandymus suformuoti vyriausybę. Esu įsitikinęs, kad man pavyks: savo ruožtu remsiu jį“, – dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė S. Berlusconi.

Remiantis negalutiniais rezultatais, dešiniųjų partijų susivienijimas surinko apie 37 proc. rinkėjų balsų. Iš jų per 17 proc. atiteko „Lega“, o apie 14 proc. – „Forza Italia“.

Tačiau šiai koalicijai iki daugumos 630-ies vietų žemuosiuose parlamento rūmuose – Deputatų Rūmuose – trūksta 49 balsų, o 315-os vietų aukštuosiuose rūmuose – Senate – 22 balsų.

Kitas didelis sekmadienį vykusių rinkimų laimėtojas – populistinis Penkių žvaigždžių judėjimas, surinkęs apie 32 proc. rinkėjų balsų. Tačiau iki daugumos Deputatų Rūmuose jam trūksta 88 vietų, o Senate – 45 vietų.

Per antskrydžius Rytų Gutoje žuvo 45 civiliai

Po naujų antskrydžių per bombardavimą trečiadienį Sirijos sukilėlių kontroliuojamame Rytų Gutos anklave žuvusių civilių skaičius išaugo iki 45.Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija (SOHR) teigė, kad mažiausiai 18 trečiadienio aukų žuvo per antskrydžius, kuriuos vykdė Rusijos karo lėktuvai. 

Sirijos vyriausybei pastarosiomis savaitėmis suintensyvinus savo puolimą, per smurtą Rytų Gutoje žuvo šimtai civilių, tarp jų daug vaikų.

Atgal