Į pradžią
05.16. Naujausios žinios
R. Kalantos žūties metinių minėjimas Kaune
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas
dr. Raimundas Kaminskas
2018-05-14 Kaune prie Romo Kalantos (1953-1972) skirto paminklo „Aukos laukas“ Laisvės alėjoje vyko minėjimas skirtas paminėti kovą už Lietuvos laisvę sovietų okupacijos metais. Sugiedojus Lietuvos himną minėjime pasisakė Kovo 11-osios Akto signataras dr. Leonas Milčius, buv. LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos Kauno Apskrities skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, miesto metraštininkas Jonas Ivaškevičius, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotoja Raminta Baltuškienė, LR Seimo narių Kauno biuro vadovė Vaida Pranarauskaitė bei nuo miesto savivaldybės sveikinimo žodį tarė Orinta Leiputė. Renginį organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba.
1972 m. gegužės 14 dieną devyniolikmetis jaunuolis R.Kalanta Kauno sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė. Vėliau R. Kalanta ligoninėje mirė. Jo susideginimas sukėlė Komunistų partijos, komjaunimo (Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (LLKJS) bei KGB pareigūnų paniką, todėl sovietinis sovietų saugumas paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves kauniečiai pasipiktino sovietinės valdžios savivale ir todėl prasidėjo masinės eitynės, kuriose buvo skanduojami patriotiniai šūkiai. Kaune masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko keletą dienų. Neramumai nuslopinti tik 1972 gegužės 19 dieną. Iš daugiau kaip 3 tūkst. aktyvių protestų dalyvių buvo suimta apie 400 žmonių.
„Lėtesnė euro zonos plėtra metų pradžioje kol kas negąsdina“
Šių metų pradžioje išsivysčiusių pasaulio valstybių ūkio plėtra buvo lėtesnė, negu tikėtasi, tačiau dar per anksti daryti neigiamas išvadas apie ateitį, nes darbo rinkoje padėtis ir toliau gerėja, investicijos auga, tad gana sparti plėtra turėtų išlikti ir 2018, ir 2019 metais. Žinoma, jeigu neįvyks nenumatyti politiniai sprendimai, o įmonės ir valdžios sektorius neatidės investicinių planų. Vis dar išliekanti maža infliacija euro zonoje neskubina Europos Centrinio Banko (ECB) kelti palūkanų normų, tad pirmą kartą pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą 0,25 proc. punkto bankas padidins tik 2019 metų rugsėjį. Nors prognozuojamas mažesnis negu anksčiau Latvijos ekonomikos augimas, Lietuva vis vien šiemet pagal ūkio plėtrą nusileis mūsų Baltijos sesėms daugiausia dėl lėtesnio vartojimo masto augimo. Tai atskleidė trečiadienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.
„Palikome tas pačias Lietuvos ir Estijos ekonomikų plėtros 2018 metų prognozes (atitinkamai 3,2 ir 3,5 proc.), tačiau sumažinome šių metų Latvijos BVP prognozę nuo 4,1 iki 3,7 proc., o 2019 metais – nuo 3,7 iki 3,5 procento. Pagrindinės kuklesnio tikėtino augimo priežastys – pradėtas trečio didžiausio Latvijoje banko „ABLV bank“ likvidavimas ir kitų bankų mažinama paslaugų nerezidentams apimtis, dėl ko mažės finansų sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė. Be to, Latvija vis dar jaučia mažesnių Rusijos krovinių srautų per uostus pasekmes. Tiesa, vartojimas sparčiai auga ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje dėl mažėjančio nedarbo ir nuo šių metų įsigaliojusių mokesčių pokyčių. Lietuvoje ekonomikos augimas yra daugmaž subalansuotas. Daugiausia jį skatins didesnės privataus kapitalo ir valstybės bendrovių investicijos“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
SEB grupės ekonomistai 0,1 proc. punkto (iki 2,4 proc.) sumažino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę. Kitąmet tikimasi 2,3 proc. ūkio plėtros. Šių metų pradžios ekonominiai rodikliai nuvylė, tačiau nemažą įtaką lėtesniam augimui darė vienkartiniai veiksniai, tokie kaip nepalankūs šalti orai vasarį ir kovą. Be to, dėl metų pradžioje sustiprėjusio euro ir atsiradusio nerimo dėl įsiplieskiančių prekybos karų sumenko eksportuotojų lūkesčiai. Visgi nedarbas regione ir toliau mažėja: 2018 metais euro zonoje vidutinis nedarbas bus 8,4 proc., o 2019 metais – 7,9 procento. Su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi susiduria beveik visos euro zonos valstybės. Tą rodo ir verslo atstovų apklausos, nes darbuotojų trūkumas pagal aktualumą pirmą kartą apklausų istorijoje prilygsta nepakankamos prekių ir paslaugų paklausos problemai. Tačiau darbuotojų atlyginimų augimas euro zonoje vis dar neįsibėgėja, tad ir infliacija regione yra gana nedidelė. Lėtesnis, negu tikėtasi, pajamų didėjimas lemia tai, kad ir euro zonos gyventojų vartojimo mastas didėja saikingai. Beje, euro zonos valstybės aštuntus iš eilės metus mažino biudžetų deficitą, bet daugėja požymių, kad šalys gali imti vėl labiau išlaidauti, o tai bent trumpuoju laikotarpiu skatintų ekonomikų plėtrą.
Maža infliacija euro zonoje yra ECB galvos skausmas, verčiantis neskubėti atitraukti skatinamosios pinigų politikos priemonių. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad ECB sumažins išplėstinės turto pirkimo programos apimtį iki 15 mlrd. eurų per mėnesį ir ją galutinai nutrauks paskutinį šių metų mėnesį. Palūkanų norma už ECB laikomus indėlius bus padidinta iki -0,25 proc. ateinančių metų birželį, o bazinė palūkanų norma veikiausiai bus pakelta iki 0,25 proc. tik kitų metų rugsėjį. SEB valiutų analitikai sumažino euro ir JAV dolerio santykio prognozę ir tikisi, kad euras kainuos 1,2 JAV dolerio 2018 metų pabaigoje. Santykio prognozė pabloginta dėl lėtesnio negu anksčiau prognozuojamo ECB palūkanų normų didinimo.
Šiemet tikimasi dar trijų palūkanų normų didinimo etapų
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) šiais metais dar didins bazinę palūkanų normą tris kartus – iki 2,5 procento, o kitąmet – du kartus – iki 3 procentų. Priešingai negu euro zonoje, infliacija JAV yra daug didesnė (vidutinė bazinė infliacija 2018 metais bus 2 proc., o 2019 metais – 2,2 procento) ir sudaro sąlygas FED pateisinti ryžtingus veiksmus, juolab kad prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiemet mažės iki 3,8 proc., tad darbo rinkoje darbuotojų vis labiau trūks. Tai turėtų skatinti algų didėjimą.
JAV ekonomika pirmą ketvirtį augo lėčiau, negu planuota, tačiau SEB ekonomistai paliko nepakeistą 2,8 proc. šiemet ir 2,5 proc. kitąmet ūkio plėtros prognozę. Mažėjantis bedarbių skaičius, mokesčių reforma ir augančios investicijos bus pagrindiniai veiksniai, darantys didžiausią įtaką gana sparčiam ekonomikos augimui. Dėl mokesčių reformos JAV BVP augs 0,3–0,4 proc. punkto sparčiau negu iki jos, tačiau dėl to sparčiai didės šalies biudžeto deficitas ir skola. Galima priminti, kad šis ekonomikos augimas pagal trukmę JAV jau yra antras pokario istorijoje, tad išlaidavimas tokiu ekonominio ciklo metu atneš daugiau žalos negu naudos. Pastaraisiais mėnesiais JAV prezidentas D. Trumpas savo dėmesį nukreipė nuo vidaus į išorės politikos reikalus ir sukėlė griausmingą reakciją tarptautiniu mastu dėl protekcionizmo skatinimo. Visgi tikimasi, kad JAV gali išvengti akivaizdžių prekybos karų su pagrindinėmis prekybos partnerėmis visiems sušvelninus savo pozicijas.
Švedijoje būstų kainos stabilizavosi
Gyvenamojo būsto kainų smukimas Švedijoje sustojo ir dabar vidutinė kaina yra maždaug 7 proc. mažesnė, palyginti su kainų piku praėjusių metų rugpjūtį. Pastaruoju metu taip pat truputį pagerėjo ir gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Švedijoje, todėl galima prognozuoti, kad bent šiais metais kainos liks panašios ar net truputį paaugs. Dėl sumažėjusių būsto kainų ir neaiškios nekilnojamojo turto rinkos ateities šiemet šalyje bus pradėta statyti maždaug ketvirtadaliu mažiau būstų negu praėjusiais metais. Beje, Švedijos gyventojai susidūrė ir su kita problema – Švedijos krona smarkiai susilpnėjo kitų valiutų atžvilgiu, todėl pabrangino prekes iš užsienio ir sulėtėjo vartojimo augimas. Tiesa, tikimasi, kad Švedijos krona po gegužės pradžioje pasiekto dugno turėtų stiprėti euro atžvilgiu.
Prognozuojama kukli Rusijos ekonomikos plėtra
SEB ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,8, o kitąmet – 2,2 procento. Tai gana kukli plėtra, palyginti su didžiausiomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Žinoma, sparčiai brangstanti nafta (SEB žaliavų analitikai tikisi, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina 2018 metais bus 75, o 2019 metais 85 JAV doleriai už barelį) atveria duris didesniam išlaidavimui ir ekonomikos skatinimui. Ekonomikos plėtra artimiausiu metu priklausys nuo to, ar perrinktas Rusijos prezidentas V. Putinas, jausdamasis saugus dėl savo ateities šešerius metus, imsis aktyvesnių veiksmų, norėdamas reformuoti vis labiau nuo kitų šalių pagal plėtrą atsiliekančią šalį.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje – trijų Baltijos šalių karinių orkestrų muzikinis sveikinimas
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje Alytuje gegužės 19 d. miestiečiai ir svečiai galės pamatyti ir išgirsti Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenių orkestrų pasirodymus bei Garbės sargybos kuopos parodomąją programą ir salves.
„Simboliška ir labai džiugu, kad Baltijos šalių karinių orkestrų turas, prasidėjęs Taline, vykęs Veru, Cesyje, Rygoje, Liepojoje, Klaipėdoje, Palangoje, atkeliauja į Alytų. Estiška, latviška ir lietuviška muzika bus pagerbtas kovotojų už laisvę atminimas“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas. Kartu jis tikisi, kad visų trijų orkestrų muzika džiugins kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės metu.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos orkestrai atliks Baltijos valstybių Nepriklausomybių atkūrimo šimtmečiui dedikuotą programą. Atėjusieji į šventę išgirs Boriso Rezniko „Bunda jau Baltija“, Broniaus Jonušo „Gaudžia Trimitai“, Eino Eller ir Edvardo Elgaro „Grand Finale“, fanfarą „Pūt Vėjini“ ir kt. kūrinius.
500 daug ar mažai?
Dar neseniai nykstančių rūšių kategorijai priskirto vieno mažiausių Lietuvoje perinčių sakalų – paprastojo pelėsakalio (Falco tininculus) perinti populiacija, šiuo metu atsigauna. Šie paskutinių metų pokyčiai vyksta dėka Lietuvos ornitologų draugijos kartu su AB „Litgrid“ vykdomo projekto „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (Nr. LIFE13 BIO/LT/001303), kurį finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Per kelis metus šių sakalų populiacija pagausėjo daugiau nei 500 individų!
Pėdsakalis. Juliaus Morkūno nuotr.
Praėjusio amžiaus viduryje paprastasis pelėsakalis buvusi ganėtinai įprasta paukščių rūšis. Tačiau, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, prieš kelis dešimtmečius jų skaitlingumas mūsų šalyje ženkliai sumažėjo. Manoma kad viena iš priežasčių buvo intensyvus pesticidų naudojimas žemės ūkyje. To pasėkoje, Lietuvoje 2010-2014 metais perėjo tik 150 iki 300 pelėsakalių porų.
Kitą savaitę Kaune prasideda NATO ryšių pratybos „Steadfast Cobalt 2018“
Gegužės 21 d. prasidės kasmetinės NATO ryšių vienetų pratybos „Steadfast Cobalt 2018“ (liet. Tvirtas Kobaltas), kurios antrus metus iš eilės rengiamos Kaune. Pratybose iš viso dalyvaus apie 1 tūkst. NATO karių iš daugiau nei 44 skirtingų padalinių iš 25 Aljanso šalių narių.
„Džiaugiuosi matydamas, kokį Aljanso pasitikėjimą užsitarnavo Lietuva ir kokį didelį progresą padarė Lietuvos kariuomenė, antrus metus be pertraukos Kaune priimdama šias NATO pratybas“, - sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza gegužės 15 d. pratybų pristatyme Kaune.
Pasak viceministro, Lietuvai pratybos „Steadfast Cobalt“ reikšmingos užtikrinant Aljanso ryšių vienetų bendradarbiavimą, sudarant sąlygas ir suteikiant visas reikalingas paslaugas jose dislokuotiems sąjungininkų kariams.
„Lietuva, kaip priimančioji šalis, jau yra įrodžiusi, kad gali surengti tokio masto pratybas šalyje ir yra pasiruošusi jas priimti ir ateityje“, – patikino viceministras E. Kerza.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis susitiko su Juodkalnijos užsienio reikalų ministru
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, susitikęs su Juodkalnijos užsienio reikalų ministru Srđanu Darmanovićiumi, aptarė saugumo situaciją, bendradarbiavimo su NATO klausimus, Juodkalnijos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje.
Alfredo Pliadžio ( KAM) nuotr.
Ministras R. Karoblis pasveikino Juodkalniją 2017 m. birželį tapusią NATO nare ir pabrėžė, kad Lietuvai narystė pasaulyje galingiausiame Aljanse paspartino šalies vystymosi procesus, suteikė šaliai didesnį saugumą. „Esu tikras, kad ir Juodkalnija gaus tokias pačias saugumo garantijas, kadangi Lietuva ir Juodkalnija susiduria su tokiais pačiais saugumo iššūkiais“, – sakė R. Karoblis.
Pristatytos Žemės gelmių įstatymo pataisos
Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Kęstučio Navicko pristatytas Žemės gelmių įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-1787 ES), kuriomis siekiama įtvirtinti aiškius žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo teisinius pagrindus, užtikrinti atitiktį ES teisės aktams.
Pasak projektų iniciatorių, šiuo metu galiojantis leidimų tirti žemės gelmes, naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo reglamentavimas nėra pakankamas ir išsamus.
Teikiamu įstatymo projektu į nacionalinę teisę įtraukiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos, reglamentuojančios leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimą, naftos ir dujų operacijų jūroje saugą ir tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimą.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad leidimo požeminiam vandeniui būtų reikalaujama, jeigu vidutiniškai per parą iš vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau. Išimtis būtų taikoma žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą), kai iš vandenvietės per parą išgauna 100 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens.
Įstatymo projekte išlaikomas dualistinis modelis, kai leidimai naudoti plačiai paplitusius išteklius (tokius kaip smėlis, žvyras, požeminis vanduo) išduodami ne konkurso tvarka, o retus, ypač vertingus (pvz., kvarcinis smėlis, gintaras, angliavandeniliai) – konkurso tvarka. Tačiau keičiasi leidimų naudoti žemės gelmių išteklius, išduodamų ne konkurso tvarka, išdavimo procedūrų eiliškumas: teritorijų planavimo procedūros atliekamos prieš išduodant leidimą, o ne po to, kaip yra dabar.
Siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą siūloma įtvirtinti, kad atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, įveisti mišką ar sodą, įrengti dirbtinius vandens telkinius, keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo būdą. Naujojoje įstatymo redakcijoje taip pat atsisakoma mažųjų karjerų instituto, nustatoma teisė be leidimo naudoti geoterminę energiją.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 20 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Atgal
.jpg)
(1).png)
