Į pradžią
05.26. Naujausios žinios
Lietuva remia Sakartvelo kelią į Europą
Darbo vizito į Sakartvelą atvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios valstybės Prezidentu Georgijumi Margvelašviliu.
Susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, šios valstybės europinė ir transatlantinė integracija, įvyko Sakartvelo pirmosios respublikos 100-mečio iškilmių išvakarėse.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šią ypatingą progą švenčia kartu su Sakartvelo žmonėmis. Prieš 100 metų abi valstybės įveikė didžiųjų jėgų Europoje pasipriešinimą ir apsisprendė kurti modernias bei demokratiškas valstybes. Šiandien Lietuvą ir Sakartvelą vienija ypatingas ryšys – tos pačios vertybės ir bendras siekis užtikrinti savo piliečių saugumą ir gerovę.
Prezidentė taip pat priminė, kad šiemet minimas ir Rusijos agresijos prieš Sakartvelą dešimtmetis, ir pakartojo, kad Lietuva remia šios šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą. Lietuva griežtai smerkia Abchazijos ir Pietų Osetijos aneksiją.
Šalies vadovės teigimu, Sakartvelas, net ir Rusijai okupavus 20 proc. teritorijos bei patiriant tiesioginį karinį spaudimą, išlaikė savo valstybinės raidos kryptį, ambicingai įgyvendina užsibrėžtas reformas ir yra vertinamas kaip Rytų partnerystės lyderis.
Pernai visa apimtimi įsigaliojusi Asociacijos sutartis ir bevizis režimas su ES dar labiau priartina Sakartvelą prie Europos. Per vienerius metus prekyba su ES išaugo daugiau nei 30 proc., o galimybe laisvai keliauti be vizų Šengeno erdvėje pasinaudojo 250 tūkst. Sakartvelo gyventojų.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad įgautą reformų pagreitį būtina išlaikyti ir toliau stiprinti teisinės sistemos bei teisėsaugos nepriklausomumą, žodžio laisvę ir kovą su korupcija.
Susitikime taip pat aptartas pasirengimas NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Briuselyje. Lietuva tvirtai remia Sakartvelo siekį tapti Aljanso nariu ir labai vertina šios šalies indėlį NATO. Beveik 1000 Sakartvelo karių dalyvauja Aljanso operacijose Afganistane ir Viduržemio jūroje, prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų.
Prezidentė aktualius dvišalius bendradarbiavimo su ES ir NATO klausimus vakar taip pat aptarė su Sakartvelo Ministru Pirmininku Georgijumi Kvirikašviliu. Šiandien šalies vadovė dalyvaus iškilmingoje pirmosios Sakartvelo Respublikos 100-mečio minėjimo ceremonijoje.
Spaudos leidinių parodos "Lietuvių ir ukrainiečių bendradarbiavimas tarpukario Lietuvoje "atidarymas Kaune
gegužės 25 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje vyko spaudos leidinių parodos "Lietuviųir ukrainiečių bendradarbiavimas tarpukario Lietuvoje" atidarymas, kuri skiriama paminėti Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado, Lietuvos piliečio, plk. E. Konovaleco (1891-1938) žūties 80-ąsias metines.
Kelionė po Baltijos dvarus prasidėjo
gegužės 24 d. Baltijos šalių pilių ir dvarų šimtmečio projektas prasidėjo nuo Alantos dvaro Molėtų rajone.Pirmajam keliautojui buvo perduotas simbolinis „raktas“, kuris atveria visų pilių ir dvarų ne tik vartus ir duris, bet ir paslaptis.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas „raktą“ atvežė iš prieš savaitę Rygoje vykusio Baltijos projekto pristatymo žiniasklaidai ir visuomenei.
Pažinimo ir kelionių projekto simbolis – raktas – užuomina į atveriamas pilies ar dvaro duris. Lankytojai rinks simbolinius pilių ir dvarų raktus (lipdukus iš aplankytų dvarų) kaip patirčių ir įspūdžių prisiminimą.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas pažymėjo, kad „Baltijos šalių pilių ir dvarų kelio tiesimas sutelkia daugelį istorinių objektų šeimininkų atverti savo duris visuomenei, atliekant dvaro, kaip kultūrinio židinio funkciją. Kita vertus, keliautojas gali pamatyti vienoje vietoje Baltijos pilių ir dvarų įvairovę ir skirtumus, pasirinkti dominančius objektus.
Lietuvoje lankėsi Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas generolas Mikhailas Kostarakosas
Gegužės 24-25 d. Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kvietimu Lietuvoje lankėsi Europos Sąjungos karinio komiteto (ESKK) pirmininkas generolas Mikhailas Kostarakosas (Mikhail Kostarakos). Šiandien po oficialios sutikimo ceremonijos svečias Krašto apsaugos ministerijoje susitiko krašto apsaugos viceministru Vytautu Umbrasu ir Lietuvos kariuomenės vadu.
Nuotr. aut. Alfredas Pliadis
Susitikimo metu viceministras Vytautas Umbrasas pabrėžė Lietuvos įsipareigojimus vystant ES nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (angl. PESCO) ir pristatė pagrindinius Lietuvos prioritetus šiame procese t.y. karinį mobilumą ir Lietuvos inicijuotą greitojo reagavimo kibernetinio saugumo komandų projektą. Taip pat viceministras pabrėžė Lietuvos įsipareigojimus vykdant ES karines operacijas ir mokymo misijas.
Gen. ltn. J. V. Žukas susitikimo metu supažindino ESKK pirmininką su Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymu, NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimu šalyje ir Lietuvos indėliu į ES karines operacijas bei mokymo misijas. Generolai taip pat apsikeitė įžvalgomis apie regiono saugumo situaciją, ES ir NATO bendradarbiavimą užtikrinant sąjungininkų pajėgų mobilumą Europoje.
Vėliau gen. M. Kostarakosas vyko į Lietuvos kariuomenės Gynybos štabą, kur susitiko su šio štabo viršininku generolu majoru Vitalijumi Vaikšnoru, susipažino su kariniu saugumo situacijos vertinimu, informacinės erdvės analize, įgyvendinama gynybos ir resursų planavimo reforma, kariuomenės pajėgumų vystymu, priimančiosios šalies paramos organizavimu ir Lietuvos karių dalyvavimu tarptautinėse operacijose bei misijose. Be to, svečias lankėsi ir čia pat įsikūrusiame NATO pajėgų integravimo vienete, susipažino su jo veikla.
Vizitą Lietuvoje ESKK pirmininkas užbaigs apsilankymu LR Seime, kur aptarti aktualių Lietuvos gynybos politikos klausimų susitiks su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku, bei vizitu į NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą.
Generolas M. Kostarakosas ESKK pirmininkauja nuo 2015 m. lapkričio. Planuojama, šių metų lapkritį jį pakeis dabartinis Italijos kariuomenės vadas generolas Claudio Graziano.
Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Jis vadovauja visai ES karinei veiklai, visų pirma bendros saugumo ir gynybos politikos srityje vykdomų karinių misijų ir operacijų planavimui bei vykdymui ir karinių pajėgumų plėtojimui. Be to, ESKK teikia rekomendacijas kariniais klausimais ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. ESKK nuolatinį pirmininką renka komiteto nariai, o paskiria Europos Taryba.
Dėl SGD terminalo valdžia privalo kalbėtis ir su verslu
Verslininkai kviečia pradėti išsamią diskusiją su politikais, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“, didžiausia dujų vartotoja šalyje „Achema“ ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei drauge ieškoti optimalaus SGD terminalo veiklos ir finansavimo modelio. Apie tai politikos, verslo ir visuomenės lyderiai diskutavo naujoje „Lietuvos žinių“ konferencijų salėje vykusioje konferencijoje „SGD terminalas: valstybės ir verslo interesai”.
Skelbiami 1988–1990 m. KGB dokumentai apie Sąjūdį
Artėjant Sąjūdžio 30-ečiui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo internetinėje svetainėjewww.kgbveikla.lt paskelbė KGB dokumentus apie Sąjūdį.
Sąjūdis 1988-2018 | Rengėjų nuotr.
Visuomenei pateikiami sovietų saugumo dokumentai atspindi Sąjūdžio gimimą 1988 m. birželio 3 d. ir jo veiklą: keliamos tautinio atgimimo idėjos, istorijos baltosios dėmės, ekologijos, biurokratijos piktnaudžiavimo, lietuvių kalbos diskriminavimo ir kt. problemos, o galiausiai – ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tačiau svarbiausia – KGB dokumentai parodo jo požiūrį į šį politinį sambūrį bei Lietuvoje vykstančius procesus.
Pateikiami dokumentai atskleidžia, kad KGB centro padaliniai ir rajonų skyriai, pasitelkę agentus ir viešus duomenis, rinko medžiagą apie besikuriančias Sąjūdžio grupes ir jų veiklą (mitingai, susirinkimai, kalbos ir pan.), Sąjūdžio aktyvistus.
Labai daug dėmesio buvo skiriama Sąjūdžio spaudai: KGB vadovybė ragino savo padalinius rinkti informaciją apie Sąjūdžio leidybą (kas leidėjai ir kur leidžiama), siekdama užkirsti kelią pačiam leidybos procesui, leidinių platinimui. Taip pat buvo duotas nurodymas analizuoti Sąjūdžio spaudą, kad KGB galėtų reaguoti į joje pateikiamą informaciją, imtis kontrpropagandinių priemonių tiek respublikinėje, tiek rajoninėje spaudoje, pateikti savą istorinių įvykių versiją apie pokario represijas ir partizaninį judėjimą, skelbti kompromituojančius, šmeižikiškus straipsnius apie disidentus, pertvarkos metu susikūrusias organizacijas ir jų rengiamas akcijas. Sąjūdžio atstovus šmeižiančių straipsnių pagausėdavo prieš rinkimus, prieš svarbius renginius ar iškart po jų.
Prieš spaudos darbuotojus, viešų renginių, mitingų organizatorius buvo pasitelkiamos bauginimo, profilaktikos priemonės.
Paskutiniais sovietų režimo metais pasikeitusios sąlygos neleido KGB imtis tokių jam įprastų radikalių represinių priemonių kaip atleidimas iš darbo, suėmimas ir pan. KGB savo veiklą perkėlė į kovą dėl viešosios nuomonės. Sąjūdžio kompromitavimo akcijos turėjo padėti KGB kovoti su didėjančia Sąjūdžio įtaka visuomenei. Pavyzdžiui, išrinkus Sąjūdžio Seimo tarybą buvo įsakyta rinkti jos narius kompromituojančius duomenis. Kaip ir per visą sovietmetį, taip ir dabar sovietų saugumas prieš režimą nukreipto naujojo judėjimo kilmę siejo su užsieniu (tai buvo laikoma užsienio kišimusi į SSRS vidaus reikalus): neva Vakarų institucijos, atskiri veikėjai inspiravo Sąjūdžio ir kitų visuomeninių judėjimų atsiradimą, padėjo jiems finansiškai ir politiškai.
KGB taip pat buvo svarbu skaldyti Sąjūdį, eskaluoti jo, kaip naujo judėjimo, ir seniai veikiančios Lietuvos laisvės lygos prieštaravimus.
1988 m. KGB dokumentai daugiau dėmesio skiria Sąjūdžio, kitų organizacijų ir judėjimų atsiradimo ir veiklos stebėsenai, o štai 1989–1990 m. dokumentai atskleidžia jau griežtėjančią KGB poziciją: juose rašoma jau ne tik apie stebėseną, bet ir apie aktyvią veiklą prieš Sąjūdį. Dokumentai atskleidžia ir paties KGB pokyčius, rodo jo reakciją į pasikeitusias sąlygas. Suvokimas, kad procesai Lietuvoje rutuliojasi komunistų partijai ir KGB nenaudinga linkme, kėlė SSRS vadovams nerimą – tai patvirtina ir struktūriniai KGB vidaus pokyčiai. Buvo kuriamos naujos vidaus struktūros, rengiami mobilizacijos planai, taip pat planai, kaip veikti tam tikromis sąlygomis, išvežami iš Lietuvos arba vietoje naikinami dokumentai. 1989 m. pradžioje jau ruošiamasi veikti ypatingomis sąlygomis. Lietuvos SSR KGB pirmą kartą buvo paskelbti kovinės parengties mokymai, parengtas planas, nurodantis ne tik sukomplektuoti agentų smogikų grupes specialiosioms užduotims vykdyti, bet ir numatantis būdus, kaip sulaikyti „ypač pavojingus“ asmenis ir „antisovietinius elementus“. LSSR KGB pirmininko įsaku šios „ypatingos operatyvinės priemonės“ pirmiausia turėjo būti įgyvendintos Vilniuje ir Vilniaus rajone. Pagal iš anksto parengtus sąrašus sulaikyti asmenys turėjo būti pristatomi į Lukiškių kalėjimą. SSRS VRM planas „Taifūn“, LSSR VRM, bendradarbiaudama su KGB, parengė planą kodiniu pavadinimu „Metelj“ (Pūga). Šiuose planuose buvo numatyti veiksmai prieš nesankcionuotus mitingus ir pan.
Daug dėmesio buvo skiriama slaptųjų bendradarbių konspiracijai (jiems nebereikėjo rašyti pasižadėjimų), taip pat jiems ketinta daugiau mokėti, kad agentūrinis aparatas išliktų gyvybingas. Bet visos šios priemonės buvo neveiksmingos, nes agentų gretos retėjo, naujų kasmet buvo užverbuojama vis mažiau: 1988 m. – 594, 1989 m. – 358, o 1990 m. – tik 117 asmenys.
KGB dokumentai atskleidžia tam tikrus KGB veiklos, metodų pokyčius, tačiau jie nebuvo esminiai. KGB dokumentuose vartojama su Sąjūdžiu ir kitomis pertvarkos jėgomis susijusi terminija, vertinimai, planai ypatingam periodui rodo, kad KGB Sąjūdį, pertvarkos ir viešumo procesus suvokė kaip grėsmę sovietų santvarkai ir sovietų imperijai. Tad su šia grėsmė bandė susidoroti, tą kovą pridengdamas sovietinio teisėtumo širma.
Olimpinės dienos bėgime – beveik pusė tūkstančio husarų
Vasaros pradžią šiais metais tradiciškai skelbs Olimpinė diena. Birželio 2-ąją Panevėžyje vyksiančiame renginyje jėgas išbandys tūkstančiai sportą mylinčių žmonių. Minioje tikrai išsiskirs keli šimtai kariūnų.
Daugiau nei 400 Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių vilkėdami uniformą bėgs 5 km distanciją. Nuolat fizinę formą turintiems palaikyti kariams bėgimas nėra naujiena. Dukart per metus jie privalo išlaikyti fizinio pasirengimo testą, kurio sudėtyje – 3 kilometrų bėgimas.
Tomo Stasevičiaus nuotr.
„Džiaugiamės, kad tokia Olimpinė diena vyks Panevėžyje, kur įsikūręs mūsų batalionas. Savo dalyvavimu norime palaikyti šią šventę. Savo gretose turime sportininkų ir net olimpiečių, todėl smagu kartu su jais prisidėti prie šios iniciatyvos. Norėtume, kad bėgtų visi bataliono kariai, kurių yra 700. Kol kas užsiregistravo daugiau nei pusė“, - pasakoja kariškė Vilija Geldotaitė.
Karaliaus Mindaugo husarų batalione tarnauja olimpietė maratonininkė Rasa Drazdauskaitė, triatlonininkas Titas Pumputis ir regbininkas Dainius Tamoliūnas.
Olimpinė diena birželio 2 dieną vyks Panevėžio centre, Senvagėje. Čia įkurtame sporto miestelyje kiekvienas norintis galės išbandyti 83 sporto šakas ir rungtis. Olimpinės dienos bilietas – LTeam dalyvio pasas – nemokamas. Jam įsigyti registruokitės svetainėje LTeam.lt
Venesueloje paleista 14 opozicijos aktyvistų
Venesuelos valdžia paleido Sulijos valstijoje 14 žmonių, kuriuos opozicija laiko politiniais kaliniais. Tai penktadienį savo tviteryje pranešė Laura Valbuena, nevyriausybinės organizacijos „Venesuelos baudžiamasis forumas“ koordinatorė.
„Paleista 10 politinių kalinių iš 20 žmonių, kurie turi būti paleisti, sąrašo“, – parašė L. Valbuena. Iš viso iki šiol paleista 14 opozicijos atstovų, pridūrė ji.
Ketvirtadienį kalbėdamas Venesuelos konstitucinėje asamblėjoje, šalies prezidentas Nicolas Maduras pasiūlė paleisti suimtus opozicionierius.
CNN: J. Assange`as netrukus gali netekti prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone
Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as netrukus gali netekti prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, penktadienį pranešė situaciją stebintys televizijos CNN šaltiniai.
AFP/Scanpix nuotr.
Pasak jų, J. Assange'ui šiuo metu klostosi „neįprastai bloga“ padėtis, tad „artimiausiomis dienomis“ – Ekvadoro sprendimu ar savo noru, jei diplomatinė misija taikys jam pernelyg griežtų apribojimų – jis gali palikti ambasadą.
2017-ųjų gegužę išrinktas Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas anksčiau vadino „WikiLeaks“ įkūrėjo situaciją „paveldėta problema“.
Jei J. Assange`as išeis iš Ekvadoro ambasados, jis veikiausiai bus suimtas ir išduotas Jungtinėms Valstijoms, kaltinančioms jį slaptos informacijos skelbimu.
Pats J. Assange`as teigia, kad išbuvo atstovybėje 2 720 parų, įskaitant 53 dienas visiškos izoliacijos nuo išorinio pasaulio.
Jo teisininkai teigia, kad jis nepadarė jokių nusikalstamų ar smerktinų veiksmų ir „tiesiog skelbė gaunamą medžiagą, kaip tą daro įprasta žiniasklaida“.
Ekvadoro ambasadoje Londone „WikiLeaks“ įkūrėjas slapstosi nuo 2012-ųjų
Dėl pučo Turkijoje dar 160 žmonių kalės iki gyvos galvos
Praėjus 22 mėnesiams po nepavykusio perversmo Turkijoje, Stambulo teismai dviejuose procesuose kalėjimo iki gyvos galvos bausmes skyrė 160 buvusių karių. 116 jų buvo kadetai, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
160 nuteistųjų pripažinti kalti planavę perversmą ir nusižengę konstitucijai. „Anadolu“ duomenimis, dėl 2016 metų liepos pučo kalėti iki gyvos galvos jau nuteista iš viso daugiau kaip 1 400 žmonių. Dar per 120 teismo procesų vyksta.
Turkijos vyriausybė organizavus pučą kaltina JAV gyvenantį pamokslininką Fethullahą Guleną. Šis tai neigia.
Po pučo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri tęsiasi iki šiol. Nuo tada dėl tariamų ryšių su F. Gulenu įkalinta daugiau kaip 50 000 žmonių. Daugiau kaip 150 000 valstybės tarnautojų buvo suspenduoti arba atleisti iš darbo.
Belgijoje suimti du asmenys, siejami su 2015 metų Paryžiaus išpuoliais
Belgijoje suimti du asmenys, siejami su kruvinais teroristiniais išpuoliais Paryžiuje 2015 metų lapkritį. Abu vyrai įtariami dalyvavę „teroristinės grupuotės veikloje“, pranešė Belgijos prokuratūra.
Reuters/Scanpix nuotr.
Vienas įtariamųjų Ayoubas B. nuo trečiadienio yra kardomajame kalinime. Pasak belgų naujienų agentūros „Belga“, jis jau kartą buvo suimtas dėl minėtos bylos, tačiau vėliau paleistas. Antrasis įtariamasis Soufianas A. A. po suėmimo paleistas, jam skirtos kitokios kardomosios priemonės.
2015 metų lapkričio 13 dieną per seriją teroro aktų Paryžiuje žuvo 130 žmonių.
.jpg)
