VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

06.04. Naujausios žinios

Premjeras S. Skvernelis susitiko su Estijos Respublikos Ministru Pirmininku Jüri Ratas ir dalyvavo Regioniniame vyriausybių vadovų susitikime 

Seime bus paminėtas Sąjūdžio 30-metis

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyks iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

Prieš tai 10.30–10.50 val. Skambės Atgimimo dainų įrašai, o  10.50–11.50 val. Seimo Vitražo galerijoje įvyks ansamblio „Volungė“ (vadovė Lilijana Ablėnaitė-Miškinienė) koncertas „Vainikas Lietuvai“ ir Sąjūdžio dainiaus Vytauto Babravičiaus-Simo koncertas.

Iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas prasidės 12 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Sąjūdžio pradininkus pasveikins Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, vaizdo įrašu savo sveikinimus perduos Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.  Minėjime kalbės svečiai iš Latvijos ir Estijos: antrasis Latvijos tautos fronto pirmininkas Romualdas Ražukas ir tuometinis Estijos liaudies fronto atstovas ryšiams su Lietuva Martas Tarmakas. Sąjūdininkų vardu kalbės: Vytautas Landsbergis, Romas Pakalnis, Algirdas Kaušpėdas, Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas, Iren Vasinauskaitė. Jaunosios kartos vardu pasisakys Vilniaus Universiteto studentas Vytautas Vyšniauskas.

Pasibaigus iškilmingam minėjimui vyks  meninių kolektyvų pasirodymai Seimo Vitražo galerijoje, o Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje bus pasirašoma Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje knygoje „Pasižadėjimas Lietuvai“ ir  bendravimas prie kavos puodelio.

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje veiks paroda „Kelias į Laisvę“, o Seimo vitražų galerijoje Alkas.lt redakcinės kolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į Laisvę“. Seimo I rūmų Didžiajame kieme galima bus apžiūrėti Zino Kazėno fotografijų parodą „Lietuva 1988–1991“.

Lietuviai sparčiai plečia eksportą į naujas tolimas rinkas - eksporto faktoringas augs iki 6 kartų

Šių metų sausio-gegužės mėnesių analizė parodė, kad Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) sparčiai augina eksportą, sėkmingai atranda naujų rinkų, o nuo pasaulio ekonomikos sukrėtimų ir kainų svyravimų vis aktyviau ginasi pasitelkdamas pasaulyje įprastus finansinius įrankius. Vienas iš jų – prekinio kredito draudimas – mūsų šalies įmonėms padeda konkuruoti globaliu mastu. Ši finansinė priemonė užtikrina įmonėms finansinį stabilumą, pagreitina bendradarbiavimą su partneriais, leidžia be užstato gauti finansavimą.

Draudimo bendrovės „Coface“ ir nebankinio faktoringo įmonės „SME Finance“ finansų eokspertai pastebi, kad net ir nedidelės Lietuvos įmonės vis drąsiau peržengia Europos rinkos ribas ir aktyviau prekiauja su Kinija, Honkongu ar Pietų Afrikos Respublika, taip pat atranda mažiau pažįstamas Serbijos ar Libano rinkas.  

Prognozuoja, kad eksporto faktoringas augs iki 6 kartų

Aktyvesnį eksportą liudija faktas, kad šių metų sausį-gegužę naujų draudimo sutarčių Baltijos šalyse „Coface“ pasirašė kone dvigubai (92 proc.) daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Dažniausiai prekinio kredito draudimu naudojasi statybų ir transporto bendrovės, taip pat – plastiko gamintojai. Pastarųjų dalis pagal naujai sudaromų sutarčių skaičių įmonėje jau siekia 40 proc.“, – komentuoja Mantvydas Štareika, „Coface“ vadovas Baltijos šalims.  

Turint draudimą, įmonėms atsiveria daugiau galimybių gauti finansavimą verslo plėtrai. Pavyzdžiui, faktoringo įmonėje „SME Finance“ draudimo sumos ribose galima per dieną atgauti į žaliavas ar pagamintas prekes investuotas lėšas. 

Kaip teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas, per pirmuosius šių metų mėnesius įmonė suteikė finansavimo dvigubai (100 proc.) daugiau, nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai, o sparčiausiai – 150 proc. – augo paklausa būtent eksporto faktoringui. M. Mikalajūno vertinimu, auganti tendencija išsilaikys ir toliau, o metinis augimas gali siekti net 200-300 proc. Tai – iki 6 kartų daugiau nei buvo prognozuota šį balandį, apibendrinant  praėjusius metus ir šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus.

Draudimas atveria užsienio rinkas ir padeda gauti finansavimą

Spartesnį naujų eksporto rinkų užkariavimą finansų ekspertai aiškina didėjančiu Lietuvos verslininkų finansiniu išprusimu – jie vis dažniau pasitelkia pasaulyje patikrintas ir pripažintas finansavimo priemones.

„Visame pasaulyje žinomos draudikės „Coface“ polisas ne tik stiprina įmonių finansinį stabilumą, bet ir atveria duris iki tol nepažįstamiems partneriams, taip pat palengvina finansavimą be užstato, pavyzdžiui, faktoringo gavimą“, – komentuoja M. Mikalajūnas.  

Jo teigimu, su užsienio partneriais prekiaujantys verslininkai daugelyje šalių „Coface“ draudimą pripažįsta kaip patikimumo garantą. Šiuo metu tarp Lietuvos nebankinių faktoringo bendrovių tik „SME Finance“ turi partnerystės sutartį su „Coface“, o finansavimą draudimo sumos ribose suteikia įmonėms per dieną ir nereikalaudama užstato.

„Brexit“ pakenkė verslo stabilumui, daugėjo draudimo išmokų

Augant draudimo sutarčių skaičiui, šiemet užfiksuotos net  560 proc. išaugusios draudimo išmokos. Kaip aiškina M. Štareika, taip atsitiko dėl kelių priežasčių, o labiausiai išmokos augo statybų, žemės ūkio ir IT sektoriuose.

„Pastebime gerokai didesnį nei prognozuota neigiamą „Brexit“ poveikį verslui – nemaža dalis Jungtinėje Karalystėje veikiančių bendrovių staiga neteko planuotų investicijų, todėl  pakriko jų finansinis stabilumas, joms vis sunkiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, – pasakoja „Coface“ atstovas.  –  Tai – viena iš priežasčių, dėl ko 160 proc. išaugo draudiminių įvykių skaičius palyginti su praėjusiais metais.“

Kaip rodo analizė, vidutinė išmoka šiemet išaugo 155 proc. – nuo 6000 Eur pernai iki 15300 Eur šiais metais. Tai turėjo įtakos ir draudimo įmokų augimui. Pirmą kartą nuo 2012 m. vidutinė draudimo įmoka Baltijos šalyse augo – nuo 12200 Eur praėjusiais metais iki 18500 Eur šiais metais. Tačiau finansų ekspertai įžvelgia augantį eksportą ir prognozuoja dar sparčiau didėsiantį finansinių paslaugų poreikį.

„Nepaisant kainų augimo, kurį nulėmė ryškūs pokyčiai tarptautinėje rinkoje, poreikis drausti prekinius kreditus toliau auga, kartu su juo didėja tiek išmokų skaičius, tiek vidutinis išmokos dydis“,  – teigia „Coface“ vadovas Baltijos šalims M. Štareika.

Apdraudžia ir nuo žaliavų kainų svyravimo įtakos verslui

Dar viena padažnėjusių išmokų priežastis – žaliavų kainų svyravimai tarptautinėje rinkoje. Pavyzdžiui, neseniai  dėl smarkiai išaugusios lašišos pardavimo kainos didelių nuostolių patyrė jos perdirbėjai.

Kitas pavyzdys yra priešingas – pasaulio biržose nukritus biodyzelino kainai, smarkiai išaugo šios žaliavos importas iš kitų rinkų, todėl šio produkto pardavimai ES šalyse sumenko kone dvigubai. Tačiau prekinio kredito draudimo išmokos abiem atvejais padėjo įmonėms išlaikyti finansinį stabilumą.  

Apie „SME Finance”:
2016 m. veiklą pradėjusi „SME Finance“ šiuo metu yra didžiausia Baltijos šalyse nebankinio faktoringo (sąskaitų finansavimo) bendrovė, suteikusi finansavimą už daugiau kaip 55 mln. eurų. Šiuo metu įmonė valdo 10 mln. eurų paskolų portfelį. „SME Finance“ yra vienintelė nebankinio faktoringo bendrovė Lietuvoje, turinti išskirtinį bendradarbiavimą su tarptautine kreditų draudimo bendrove „Coface“.

Apie „Coface“:
Daugiau kaip 12 metų Lietuvoje veikianti verslo rizikos valdymo bendrovė „Coface“ yra to paties pavadinimo grupės dalis. „Coface“ grupė – tai tarptautinė prekių kredito lyderė, 50 tūkst. įmonių visame pasaulyje teikianti savo sprendimus, padedančius apsisaugoti nuo klientų finansinių įsipareigojimų nevykdymo tiek šalies vidaus, tiek eksporto rinkose. „Coface“ grupė, siekianti tapti pačia dinamiškiausia prekių kredito draudimo partnere, veikia 100 pasaulio valstybių, joje dirba 4100 žmonių. 2017 m. ji pasiekė 1,354 mlrd. EUR apyvartą. „Coface“ skelbia ketvirtinius šalių ir ūkio šakų rizikos vertinimus, paremtus žiniomis apie įmonių atsiskaitymų elgseną ir 660 analitikų ekspertize.

Istoriniame programuotojų maratone – Lietuvos šimtmečiui paminėti skirtos skaitmeninės kolekcinės monetos prototipai

Vilniuje Lietuvos banko surengtą programuotojų maratoną (angl.hackathon) laimėjo programuotojų komanda „DLTeam“ iš Ukrainos. Šis maratonas buvo pirmasis žingsnis kuriant pirmąją skaitmeninę kolekcinę monetą.

„Programuotojų maratono rezultatai parodė, kad drąsios idėjos, inovacijų ir tradicijų derinys gali nutiesti kelius išskirtinei naujovei – pirmai skaitmeninei kolekcinei monetai, ji būtų skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti. Dabar vertinsime geriausius pasiūlytus prototipus ir spręsime dėl tolesnių žingsnių kuriant šią monetą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Pasak jo, programuotojų maratone konkurencija buvo itin didelė – dauguma komandų pasiūlė įgyvendinimo vertus prototipus. Tačiau ukrainiečiams sėkmę lėmė tai, kad jų pasiūlytas sprendimas geriausiai atitiko Lietuvos banko lūkesčius dėl skaitmeninės monetos saugumo ir pardavimo platformos universalumo.

„Skaitmeninės kolekcinės monetos taps vis geidžiamesnės ir netrukus joms atsiras pasaulinė rinka. Įdomu tai, kad pavyko atskirti nedalomą žetoną į atskiras dalis, kurias galima pardavinėti atskirai. Kai kolekcininkai įsigis jas visas, galės atsiimti fizinę monetą, jei to pageidaus“, – sako „DLTeam“ komandos vadovas Pavelas Kravchenko (Pavel Kravchenko).

Lietuvos bankas svarsto galimybę valstybės atkūrimo 100-mečio proga išleisti skaitmeninę kolekcinę monetą. Moneta būtų kuriama blokų grandinės (angl. blokchain) ar kitos panašios technologijos pagrindu. Programuotojų maratone buvo sukurti šios monetos prototipai. Lietuvos bankas juos vertins ir spręs dėl tolesnio skaitmeninės kolekcinės monetos idėjos įgyvendinimo.

Programuotojų maratonas vyko birželio 1-–2 d. sostinės Rise Vilnius. Renginyje dalyvavo aštuonios komandos iš Lietuvos, Kipro ir Ukrainos. Maratono metu sukurtus prototipus bei jų aprašymus nagrinėjo ir vertino komisija bei pasitelkti informacinių technologijų ir kolekcionavimo ekspertai. Trijų pirmų prizinių vietų laimėtojai apdovanoti piniginiais prizais.

Lietuvos bankas skaitmeninę kolekcinę monetą tikisi išleisti dar šiemet. Išleidžiamų numizmatinių vertybių paskirtis yra kolekcionavimas. Kolekcinės monetos išleidžiamos siekiant įamžinti svarbius įvykius, reiškinius, asmenis. Šiomis monetomis neskatinama atsiskaityti.

Skaitmeninė kolekcinė moneta būtų dar vienas žingsnis įgyvendinant Lietuvos banko inovacijų ir finansinių technologijų (angl. FinTech) strateginę veiklos kryptį. Metų pradžioje centrinis bankas pranešė, kad sieks sukurti blokų grandinės technologija pagrįstą bandomosios aplinkos (angl. sandbox) platformą „LBChain“. Jos tikslas – padėti Lietuvos ir užsienio įmonėms įgyti naujų žinių, vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus, pritaikant ir išbandant šia technologija pagrįstas paslaugas finansų įstaigų veikloje.

Lietuva galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais

Lietuvos mokslas ir verslas galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais didelės apimties skaičiavimams atlikti tokiose srityse kaip sveikata, klimato kaita, pramonė, kibernetinis saugumas, energetika, dirbtinio intelekto kūrimas, ekonominės prognozės.

„Lietuva suinteresuota prisijungti prie Europos didelio našumo skaičiavimų iniciatyvos (EuroHPC). Tai leis mūsų šaliai naudotis aukščiausio pajėgumo duomenų skaičiavimo galimybėmis“, – sako švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas.

Įvertinusi didelio našumo skaičiavimų svarbą ir ribotas galimybes Europos Sąjungos valstybėms narėms sukurti atskiras pasaulinio lygio didelio našumo skaičiavimų sistemas, Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis, tarp kurių bus ir Lietuva, kuria Europos didelės spartos kompiuterių bendrą įmonę šios iniciatyvos įgyvendinimui. 2019 m. šiai įmonei pradėjus veiklą, bus perkami superkompiuteriai, kuriais galės naudotis ES valstybės narės.

Lietuvos tyrėjai ir verslas taip pat galės dalyvauti EuroHPC mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos kvietimuose.  Lietuva taps EuroHPC nare atverdama dalį prieigos laiko išorės vartotojams iš kitų Europos valstybių prie Vilniaus universitete veikiančios našiųjų skaičiavimų infrastruktūros.

Didelio našumo skaičiavimai daro vis didesnę įtaką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, pramonės konkurencingumui. Superkompiuteriai pasitelkiami sprendžiant mokslines ir technologines problemas, kurių modeliavimui nepakanka įprastinio našumo kompiuterių.

Didelio našumo skaičiavimai reikalingi sprendžiant tokius socialinius iššūkius, kaip ankstyvas ligų diagnozavimas, klimato kaitos prognozės. Jie taikomi įvairiose mokslinių tyrimų srityse, pavyzdžiui, nustatant DNR sekas, pramonėje, saugumo ir gynybos srityse.

Kinija įspėjo Vašingtoną

Susitarimai, pasiekti dvišalėse derybose dėl prekybos ginčo sureguliavimo, neįsigalios, jeigu bus nustatytos sankcijos, įskaitant padidintus muitus, kuriais grasina Jungtinės Valstijos, įspėjo Kinija Vašingtoną.

Šį pareiškimą Pekinas paskelbė, kai delegacijos vėl buvo susitikusios derybų dėl Kinijos pažado sumažinti šalies prekybos su JAV perteklių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad Pekinas sumažintų savo milžinišką prekybos su JAV perteklių, grasina priešingu atveju padidinti muitus, taikomus iš Kinijos importuojamoms prekėms, kurių bendra vertė gali sudaryti iki 150 mlrd. JAV dolerių (128,5 mlrd. eurų) per metus.

Kinija nurodo, kad dvi šalys padarė „teigiamą ir konkrečią pažangą“, tačiau nė viena iš šalių nepateikė išsamesnės informacijos.

 

Baltijos šalių energetikos atjungimas nuo Rusijos – nacionalinio saugumo reikalas

Estijos premjeras Juris Ratas:  Baltijos šalių atsijungimas nuo Rusijos energetikos sistemos yra jų nacionalinio saugumo reikalas.

„Estijos, o kartu ir Baltijos šalių energetikos atsijungimas Rusijos ir sinchronizavimasis su Europa suteiks jų vartotojams pasitikėjimo, kad jiems visada bus tiekiama elektra. Tai – labai svarbu energetinio saugumo požiūriu“, – sakė Estijos vyriausybės vadovas sekmadienį Taline susitikęs su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Pasak J. Rato, šiuo metu Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimui su Europa yra trys galimybės: dvi kintamos srovės linijos per Lenkiją, viena linija, viena kintamosios srovės linija su nuolatinės srovės jungtimi. Sprendimas dėl tinkamiausio pasirinkimo bus priimtas birželį, remiantis specialaus tyrimo rezultatais.

„Estijai tinkamiausias sprendimas yra tas, kuris nesukeltų nuolatinių papildomų išlaidų ir suteiktų ilgalaikio stabilumo garantijas“, – sakė J. Ratas.

Makedonijos gyventojai priešinasi savo šalies pavadinimo keitimui
Tūkstančiai žmonių šeštadienį Makedonijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš šios buvusios Jugoslavijos respublikos pervadinimą. Dešiniosios opozicinės VMRO-DPMNE partijos šalininkai susirinko sostinėje Skopjėje.

scanpix
Partijos lyderis Hristijanas Mickoskis sakė, kad VMRO-DPMNE atmeta konstitucijos pataisą dėl Makedonijos pervadinimo. Vaizdo žinute demonstrantų reikalavimus parėmė ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Jis gyrė „drąsius ir išmintingus“ politikus, „kurie nepasiduoda užsienio valstybių spaudimui“. Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zaevas trečiadienį paskelbė, kad šalies gyventojai referendume turi balsuoti dėl naujo pavadinimo. Anot jo, daug metų trunkančiame ginče su kaimyne Graikija dėl pavadinimo pasiektas „principinis susitarimas“. Jo derybos su Graikijos premjeru Alexiu Tsipru esą netrukus bus baigtos.
Ginčas dėl Makedonijos pavadinimo jau daugiau kaip 25 metus temdo santykius tarp Graikijos ir jos šiaurinės kaimynės. Konfliktas siekia 1991-uosius, kai tuometinė Jugoslavijos respublika paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino Makedonija. 1993 metais šalis JT nare tapo laikinai vadindamasi Buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM). Dėl neišspręsto pavadinimo klausimo Graikija blokuoja Makedonijos siekį prisijungti prie ES ir NATO. Graikijos požiūriu, pavadinimas Makedonija yra nacionalinio paveldo dalis. Atėnai būgštauja, kad kaimynė, vadindamasi Makedonija, gali pradėti reikšti pretenzijas į tokio pat pavadinimo Šiaurės Graikijos provinciją.
 

NATO neigia, kad bus kuriamos naujos greitojo reagavimo pajėgos
NATO paneigė pranešimus, kad Aljansas kurs naujas maždaug 30 000 karių greitojo reagavimo pajėgas, kurios bus pasirengusios veikti per 30 dienų. Apie naujų pajėgų kūrimą šeštadienį pranešė vokiečių laikraštis „Welt“, o informaciją perėmė ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Laiške redakcijoms NATO pabrėžia, kad neplanuoja naujų greitojo reagavimo pajėgų. Būsimose konsultacijose esą bus kalbama apie jau egzistuojančių dalinių pasirengimo gerinimą, įskaitant jų mobilumo gebėjimą Europoje ir už Atlanto. Tikslas, anot NATO, yra gerinti gebėjimą reaguoti nenuspėjamo puolimo atveju, rašo „spiegel.de“. Liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus kalbama apie ginkluotųjų pajėgų pasirengimą, jų stiprinimą ir vadovavimo struktūrą. Tačiau apie karių skaičių esą nebus diskutuojama. Į tai per pokalbį su „spiegel.de“ dėmesį atkreipė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Mes NATO viršūnių susitikime liepą diskutuosim apie tai, kaip toliau didinti savo pasirengimą“, - kalbėjo J. Stoltenbergas, turėdamas omenyje didėjančias problemas su Rusija. NATO, be to, esą nori su savo partnerėmis išsiaiškinti, kokius papildomus dalinius kriziniu atveju būtų galima greitai pasitelkti. Tai pasitarnaus patikimam atgrasymui, o ne Rusijai provokuoti, pažymėjo NATO vadovas.

Prisaikdinta nauja Katalonijos vyriausybė
Šeštadienį buvo prisaikdinta nauja Katalonijos vyriausybė, vadovaujama Quimo Torros, praneša „Interfax“.
Kaip pažymėjo Ispanijos televizija, pradėjus dirbti naujai regiono vyriausybei, nebebus taikomas Ispanijos konstitucijos 155-asis straipsnis, pagal kurį autonomija buvo valdoma tiesiogiai iš Madrido. Ispanijos valdžia įvedė Katalonijoje tiesioginį valdymą po referendumo dėl regiono nepriklausomybės, įvykusio praėjusio metų spalio 1 d. Kalbėdamas per ceremoniją Q. Torra paragino Ispanijos premjerą Pedrą Sanchezą tęsti Barselonos ir Madrido dialogą. „Pedrai Sanchezai, kalbėkimės, surizikuokime kartu, sėskime prie stalo ir surenkime derybas - vyriausybė su vyriausybe“, - pareiškė jis. Naujoji Katalonijos vyriausybe, kaip ir ankstesnioji, remia regiono nepriklausomybės idėją.

 JAV administracija ieško būdų, kaip Kim Jong-unui apmokėti viešbutį Singapūre 

JAV delegacija, rengianti birželio 12 d. numatytą Donaldo Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimą, ieško būdų, kaip sumokėti už viešbutį Singapūre, kuriame apsistos Šiaurės Korėjos lyderis.

AFP/Scanpix

Tai pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis dviem šaltiniais, susipažinusiais su pasirengimu deryboms. Leidinio duomenimis, Šiaurės Korėjos atstovai paprašė, kad užsienio valstybė padengtų išlaidas, susijusias su Šiaurės Korėjos delegacijos apgyvendinimu viešbutyje „Fullerton“, kur už naktį prezidento apartamentuose reikia mokėti daugiau kaip 6 tūkstančius dolerių.

Naujasis Italijos vidaus reikalų ministras paskelbė mažinsiąs lėšas migrantų išlaikymui 
Naujasis Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis migracijos ir saugumo klausimus pavadino savo darbo prioritetu. Jis visų pirma sieks mažinti lėšas, kurias Italija skiria maždaug 180 000 pabėgėlių aprūpinimui, sakė M. Salvinis penktadienį.
„5 mlrd. eurų migrantams išlaikyti yra tiesiog per daug“, - komentavo jis po to, kai buvo prisaikdintas vidaus reikalų ministru. Jis teigė nenorįs būti ministras, sėdintis už rašomojo stalo. Priešingai, jis sieks daug laiko praleisti „gatvėje“. M. Salvinis pabrėžė, kad tapęs vidaus reikalų ministru ir vicepremjeru, jis neketina atsisakyti „Lega“ partijos pirmininko pareigų, kurias eina nuo 2013 metų. M. Salvinis, kuris su Penkių žvaigždučių judėjimo lyderiu Luigiu Di Mario daug savaičių tarėsi dėl vyriausybės sudarymo, teigė neabejojantis, kad naujasis kabinetas yra patikimas. „Kiek išsilaikys vyriausybė? Dešimt metų“, - patikino jis.
 

Atgal