VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

06.13. Naujausios žinios

Vilniuje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama trečiadienį pasveikino Lietuvos žmones su valstybės atkūrimo šimtmečiu, ir paragino mėgautis laisve

Minimos Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienos

Birželio 14-16 d. vyks Okupacijos ir genocido dienos 78-ųjų bei Gedulo ir vilties dienos 77-ųjų metinių minėjimo rengininiai. Lietuvos gyventojų masinių žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti skirtuose renginiuose dalyvaus Krašto apsaugos sistemos vadovybė, kariai.

Nuotraukos aut. A. Pliadis

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas dalyvaus  birželio 14 d. 10.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vysiančiame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Pagerbiant netektis ir visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleis per trečdalį stiebo.

 

Taip pat, likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val. visi kviečiami tylos minute pagerbti okupacijos aukų kančias ir atminimą. 12.00 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje bus iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

 

Vėliau, 12.30 val., prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje prasidės Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija. Čia 13.00 val. taip pat prasidės ir projekto „Misija Sibiras“ organizatorių jau trečius metus inicijuojama istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kai nepertraukiamai skaitomi ištremtųjų vardai, pavardės bei likimai.

 

Šiemet akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ skaitymai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje Kaune, prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ Klaipėdoje, šalia Šiaulių turizmo ir informacijos centro Šiauliuose, Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje, prie memorialo „Nurimęs varpas“ Alytuje, prie paminklo tremčiai atminti Marijampolėje, prie Jonavos kultūros centro Jonavoje, šalia Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios Mažeikiuose ir prie Utenos kultūros centro Utenoje. Akcijos pabaiga numatoma birželio 15 d. 11.00 val.

 

Atminimo valanda vyks ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio memorialo – 14.00 val. bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje. Čia rengiama atminimo valanda–koncertas – 16.00 val.Šv. Mišios už okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas bus laikomos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 17.30 val.

 

Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas ir gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras padėsgėlių prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėsebirželio 15 d. 9.00 val. Čia 2015 m. birželio 15-ąją, Antakalnio kapinių kalnelis pasipildė dar vienu paminklu, skirtu priminti gūdžiuosius Lietuvos okupacijos metus ir įprasminti visų žuvusiųjų ir nukankintų tolimose tremties vietose, kai sovietai okupavo Lietuvą, atminimą.

 

Birželio 15 d. 10.00 val. bus laikomos Šv. Mišios Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Varėnoje, pagerbiant pirmąją sovietų okupacijos ir invazijos auką – Ūtos pasienio baro viršininką Aleksandrą Barauską. Jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone 11.30 val. rengiama atminimo ceremonija.

 

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai vyks visoje Lietuvoje.


1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1952 m. buvo vykdomi masiniai partizanų ir jų šeimų, rėmėjų trėmimai siekiant suduoti galutinį smūgį partizaniniam pasipriešinimui Lietuvoje.

 

Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus – pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija. (Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.)

 

1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjunga okupavo Lietuvą – Okupacijos ir genocido diena. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių.  

 

Lietuvos gyventojų netektys okupacijų metais:

 

1940 m. birželio 15 – 1941 m. birželio 22 dienomis:

 

Įkalinta, nužudyta ir ištremta 23 tūkstančiai Lietuvos gyventojų;

 

1944-1953 metais:

 

Suimta ir įkalinta 186 tūkstančiai Lietuvos žmonių;

Ištremta 118 tūkstančių;

Žuvo 20 500 partizanų ir jų rėmėjų;

Lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 tūkstančiai;

Tremtyje žuvo 28 tūkstančiai žmonių;

 

1954–1986 metais:

 

Suimta ir įkalinta dėl politinių motyvų tūkstantis žmonių;

Nacių Vokietijos okupacijos metais: 1941 birželio 22-1944 metų liepą:

Įkalinta, išvežta į koncentracijos stovyklas – 29 tūkstančiai 500 žmonių;

Nužudyta 240 tūkstančių, iš jų apie 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių;

Išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją 60 tūkstančių žmonių;

 

1940–1941, 1944–1947 ir 1957–1960 metais buvo priversti išvykti ir repatrijuoti:

 

496 tūkstančiai lietuvių, lenkų, vokiečių ir Klaipėdos krašto žmonių.

 

1991 metais ginant Lietuvos nepriklausomybę žuvo:

 

Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, Krakūnų, Medininkų pasienio postuose ir prie Aukščiausiosios Tarybos – 23 žmonės;

 

Sužeista ar kitaip nukentėjo 900 asmenų.

 

(LGGRTC inf.)

 

RENGINIŲ, SKIRTŲ GEDULO IR VILTIES, OKUPACIJOS IR GENOCIDO DIENŲ

TRAGIŠKOMS NETEKTIMS IR PASIPRIEŠINIMUI ATMINTI, PROGRAMA

 

Birželio 14 d., ketvirtadienis

 

10 val.

 

Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

* Įėjimas  su kvietimais

 

11.59 val.

 

Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti:

Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą.

Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti.

Likus minutei iki vidurdienio, TYLOS MINUTE  pagerbk jų kančią.

 

12 val.

 

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje

 

12.30 val.

 

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje

 

13 val.

 

„Misijos Sibiras“ istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ Aukų gatvėje, Vilniuje

Akcijos pabaiga – birželio 15 d. 11 val.

 

14 val.

 

Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo

 

 

16 val.

 

Atminimo valanda-koncertas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje (Didžioji g. 17/1)

 

17.30 val.

 

Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

 

Birželio 15 d., penktadienis

 

9 val.

Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse

 

10 val.

 

Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje

 

11.30 val.

Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone

 

 

n/maciulis - Nerijus Mačiulis

n/pranesimas

 

Prezidentės kalboje – džiaugsmas ekonomika, bet du aspektai – keisti

Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime ne veltui džiaugėsi šalies ekonomikos pasiekimais, tačiau sprendimas krašto gynybai skirti daugiau, nei reikalauja įsipareigojimai NATO, kelia abejonių, o vyriausybės vykdoma kova su šešėline ekonomika nepagrįstai nuvertinta, sako banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomistas sakė, kad šalies vadovė ne veltui savo metiniame pranešime akcentavo, jog jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms – aukštas, be to, neseniai Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.
„Žiūrint į ekonominius valstybės vystymosi rodiklius yra sunku paneigti progresą ir sunku nesidžiaugti tuo keliu, kuriuo dabar eina Lietuvos ekonomika“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, prezidentės pranešime ir nereikėtų tikėtis daug dėmesio ekonominiams aspektams – Lietuvoje tai nėra prezidento, bet vyriausybės ir Seimo funkcija.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį į prezidentės pranešime minėtą faktą, kad jos vadovaujama Valstybės gynimo taryba jau patvirtino apsisprendimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, gali kilti daug diskusijų, ar tai šiuo metu yra optimalus tikslas Lietuvai.
„Tai yra daugiau, nei reikalauja NATO, ir tai priimama kaip vienareikšmė vertybė, kuri neturi alternatyviųjų kaštų. Tačiau toks sprendimas tikrai turi alternatyviuosius kaštus. Finansavimo padidinimas krašto apsaugai reiškia, kad arba kur nors kitur finansavimas sumažės – infrastruktūros vystymui, švietimui, sveikatos apsaugai ar kitose srityse, arba turės didėti mokesčiai ir perskirstymas per nacionalinį biudžetą“, – komentavo N. Mačiulis.
Ekonomistas pasidalijo idėja, kad didinant nacionalinį saugumą tvaresnis sprendimas būtų didesnį finansavimą skirti švietimui, nes labiau išsilavinusi visuomenė yra atsparesnė propagandai, sukuria didesnį BVP, kas ilguoju periodu užtikrina ir didesnes galimas išlaidas krašto apsaugai.
„Dėl to šio sprendimo nevadinčiau pergale, nes tai nemažus alternatyviuosius kaštus turintis sprendimas“, – teigė ekonomistas.
Antras dalykas, kurį išskyrė N. Mačiulis, tai, kad prezidentė esą ne visai objektyviai įvardijo priemones, kuriomis ši Vyriausybė kovoja prieš šešėlinę ekonomiką.
Metiniame pranešime šalies vadovė sakė, kad „juridinių asmenų milijonams jau septyneri metai uždrausta rungtis rinkimuose. Valstybė partijoms kasmet iš biudžeto atseikėja pusšešto milijono eurų, bet nostalgija verslo piniginėms injekcijoms neblėsta. Vis girdime kvietimus vėl legalizuoti partijų pirkimą“.
„Gal todėl stringa pasiūlymai dėl grynųjų ribojimo, su šešėliu kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų“, – kalbėjo prezidentė.
„Įvardyta tik čekių loterija, nors tai turbūt smulkiausia ir viena mažiausiai reikšmingų vykdomų priemonių, yra daugybė kitų priemonių, kurias vykdo ir „Sodra“, ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Statistika vis dėlto rodo, kad kova su šešėline ekonomika yra labai sėkminga“, – sakė N. Mačiulis. 
Antradienį Seime prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė metinį pranešimą. Tai – jau devintas D. Grybauskaitės metinis pranešimas, antrajai šalies vadovės kadencijai einant į pabaigą. 
D. Grybauskaitė kitais metais dar skaitys dešimtąjį metinį pranešimą, o prezidento rinkimai Lietuvoje numatomi 2019 metų gegužę.

2021–2027 m. ES biudžete Europos Komisija siūlo skirti 6,14 mlrd. EUR Europos žuvininkystei ir jūrų ekonomikai

Kitame ilgalaikiame ES biudžete (2021–2027 m.) Europos Komisija siūlo skirti 6,14 mlrd. EUR paprastesniam ir lankstesniam fondui, kuriuo skatinama Europos žuvininkystė ir jūrų ekonomika.

Naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis toliau bus remiama tausesnė žvejyba Europos žuvininkystės sektoriuje ir ypatingas dėmesys bus skiriamas paramai smulkiesiems žvejams. Jis taip pat padės išnaudoti tvarios mėlynosios ekonomikos augimo galimybes, kad pakrančių bendruomenės ateityje būtų labiau pasiturinčios. Pirmą kartą jo lėšomis bus padedama stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą, kad jūros ir vandenynai būtų saugesni, švaresni ir valdomi tvariau. Galiausiai Europos Komisija stiprina fondo poveikį aplinkai: dėmesys telkiamas į jūrų ekosistemų apsaugą ir tikimasi, kad 30 % jo biudžeto bus skiriama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, laikantis pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.

Tyrimas: į ES finansuojamų projektų aptarimus įsitrauktų daugiau nei pusė piliečių

Nors daugelis Lietuvoje mato tiesioginę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau tik 13 proc. gyventojų yra dalyvavę viešuose ES investicinių projektų svarstymuose bei aptarimuose. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, tai daryti ir savo nuomonę pareikšti norėtų daugiau kaip pusė (55 proc.) šalies piliečių.

Apklausa taip pat atskleidė, kad ES finansuojamų projektų vykdytojai bendruomenes vangiai įtraukia į aptarimus ir nesistengia ieškodami gyventojų palaikymo: 25 proc. respondentų teigė, kad visiškai nėra informuoti apie jų regione vykdomus ES projektus, o 21 proc. pažymėjo, jog nieko nėra girdėję ir apie viešus šių projektų svarstymus.

„Šiandien žmonės daug aktyvesni ir drąsesni reikšdami savo nuomonę, tad nori vis labiau prisidėti prie bendrųjų sprendimų priėmimo. Susiformavusi piliečių dauguma kuria sprendimus, kurie turėtų būti apsvarstyti su projektų rengėjais, kad būsimi rezultatai neštų maksimalią naudą visiems bendruomenių nariams“, – pastebi viešojo administravimo specialistas, Klaipėdos universiteto (KU) docentas Jaroslav Dvorak.

Tyrimo duomenimis, skirtingose savivaldybėse gyventojų įsitraukimas į ES finansuojamus projektus yra nevienodas. Alytaus, Mažeikių, Šalčininkų, Šakių, Plungės rajonų bei Alytaus miestų savivaldybėse ES projektų rengėjai į vykdomų projektų aptarimus yra įtraukę nuo 19 iki 24 proc. vietos gyventojų – kone dvigubai daugiau už bendrą šalies vidurkį. Elektrėnuose net 36 proc. apklaustų respondentų teigė dalyvavę tokiuose aptarimuose.

Mažiausiai ES investicinių projektų svarstymuose dalyvavusių gyventojų yra Raseinių, Rietavo, Kėdainių, Telšių ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Tuo tarpu tyrimo duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse į ES projektų aptarimus įsitrauktų nuo 46 iki 65 proc. vietos gyventojų.

Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba pastebi, kad didesnės gyventojų dalies įtraukimas visuose ES finansuojamų projektų vykdymo etapuose padidina projekto sėkmę.

„Apklausa aiškiai atskleidė, kad žmonės nori žinoti, diskutuoti, reikšti savo nuomonę apie planuojamus ir vykdomus ES investicinius projektus. Be to, glaudus projektų vykdytojų bei piliečių bendradarbiavimas skatina ne tik pasitikėjimą, skaidrumą ar aktyvesnį sprendimų priėmimą, bet ir išryškėjus skirtingiems požiūriams, gimsta naujų idėjų projektų įgyvendinimui“, – teigia R. Dilba.

Apklausos rezultatai rodo, kad aktyviausiai į ES projektų svarstymus įsitrauktų bei viešuosiuose aptarimuose dalyvautų 26 – 55 m. miestų, miestelių ar kaimo vietovių gyventojai, turintys aukštąjį bei vidurinį išsilavinimą.

Ne ką mažiau aktyviais visuomenės piliečiais savo bendruomenėje norėtų būti moksleiviai, studentai bei senjorai.

Bendrovės „Spinter tyrimai“, LR finansų ministerijos užsakymu, atlikti visose Lietuvos savivaldybėse. Apklausoje dalyvavo 4541 respondentai, kurių amžius 18 – 75 m.

Po JAV ir Š. Korėjos lyderių susitikimo – ir akcijų rinkų reakcija

Svarbiausios Azijos ir Europos akcijų rinkos antradienį auga po istorinio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimo, tuo tarpu investuotojai laukia svarbių JAV federalinio atsargų banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) posėdžių, vyksiančių šią savaitę.

JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai antradienį pasirašė baigiamąjį dokumentą. Per ceremoniją Šiaurės Korėjos vadovas pavadino pasirašytą dokumentą istoriniu. Pasak Kim Jong Uno, jo pasirašymas „skelbia naują startą“. Nors jokių greitų rezultatų nebuvo tikimasi, vis dėlto šis istorinis susitikimas suteikė viltį, kad Korėjos pusiasalyje pagaliau įsivyraus taika.

 Reuters/Scanpix nuotr.
Tačiau investuotojai vis dar nerimauja dėl galimo pasaulinio prekybos karo po savaitgalį Kanadoje vykusio Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo, per kurį lyderiams nepavyko išspręsti nesutarimų dėl JAV nustatytų tarifų. D. Trumpas apkaltino Kanadą nesąžiningumu ir atsisakė paremti susitikimo pabaigoje paskelbtą bendrą oficialų visų susitikimo dalyvių pranešimą, kuriame žadama kovoti su protekcionizmu. JAV prezidentas neseniai sukėlė prekybos ginčą, nustatydamas tarifus Šiaurės Amerikos ir Europos partnerių plieno bei aliuminio eksportui ir šeštadienį pakartojo grasinimą nustatyti tarifus automobilių importui.
Tokijo akcijų indeksas antradienio prekybos pabaigoje pakilo 0,3 proc., o Šanchajaus indeksas prekybos sesiją baigė 0,9 proc. augimu. Honkongo akcijų indeksas išaugo 0,4 proc. Tačiau Seulo indeksas, kaip ir Velingtono, Kvala Lumpūro bei Taibėjaus indeksai, nežymiai smuko.
Ankstyvoje antradienio prekyboje Londono ir Paryžiaus indeksai pakilo po 0,3 proc., tuo tarpu Frankfurto akcijų indeksas sustiprėjo 0,8 proc.
Rinkų dalyviai nekantriai laukia FED ir ECB posėdžių. JAV centrinis bankas, kaip prognozuoja analitikai, trečiadienį turėtų padidinti palūkanų normas, tačiau dar didesnis dėmesys bus skiriamas posėdžio protokolui, iš kurio tikimasi suprasti tolesnės banko politikos planus.
Ketvirtadienį Europos bankų pareigūnai greičiausiai aptars savo skatinimo programos ribojimo galimybes.
Euro kursas pirmadienį kilo po Italijos finansų ministro Giovannio Tria komentarų, esą Italija neatsisakys euro. Tokie komentarai sušvelnino susirūpinimą dėl šalies populistinės, euroskeptiškos vyriausybės ketinimų, susijusių su valiutos bloku.
Tačiau antradienio Azijos prekyboje euras kiek atpigo.

Kinijos diplomatas Lietuvai: matau daug erdvės bendradarbiavimui energetikos srityje

Kinija su Lietuva turi daug erdvės bendradarbiavimui, nes šiai, kaip ir Kinijai, rūpi atsinaujinanti ir saugi energija, antradienį energetikos simpoziume „One mind and one goal for win-win through our co-building“ sakė Kinijos ekonomikos ir energetikos konsulas Lietuvoje Chen Lin.

Jis taip pat sakė, kad Kinija norėtų glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, kurios įgyvendina „viena juosta – vienas kelias“ programą, nes ši leistų pasiūlyti aukštos kokybės infrastruktūrą ir saugesnę energetiką. „Labai tikiu, kad, jei pasitikėsime vieni kitais, galėsime vieni kitiems padėti, ir nauda bus abipusė“, – tikino C. Lin.
Jo teigimu, Lietuvos priimta nacionalinė energetikos srities strategija nuteikia pozityviai ir skatina bendradarbiavimą su Lietuva, taip pat ir su kitomis Rytų bei Vakarų Europos šalimis.

JAV atidarė naują „de facto“ ambasadą Taivane

Jungtinės Valstijos Taivano sostinėje Taibėjuje atidarė naują savo atstovybę. Šis žingsnis, tikėtina, padidins įtampą tarp JAV ir Kinijos, informuoja „Deutsche Welle“.

Naujo 255 mln. dolerių vertės de facto ambasados pastato atidarymas Taivane laikomas svarbiu įvykiu Taivano ir JAV draugystėje, Taivanui sulaukiant vis didesnio spaudimo iš Kinijos.
Taivanas yra jautriausias Kinijos teritorinis klausimas. Kinija laiko Taivaną savo provincija ir siekia jį prisijungti.
Nepaisydama Kinijos diplomatinių žingsnių ir karinių grasinimų, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia stiprinti ryšius su Taivanu.

Sirijoje šiais metais savo namus buvo priversti palikti 920 tūkst. žmonių

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per pirmuosius keturis šių mėtų mėnesius dėl konflikto Sirijoje savo namus buvo priversti palikti daugiau kaip 920 tūkst žmonių. Tai yra didžiausias skaičius per tokį laikotarpį nuo pilietinio karo pradžios 2011-ųjų kovą, pirmadienį Ženevoje žurnalistams sakė JT pagalbos Sirijai koordinatorius Panosas Moumtzisas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Pastaraisiais metais dešimtys tūkstančių sukilėlių ir jų šeimų narių, sutarus su vyriausybe, buvo nuvežti į Idlibą. P. Moumtzisas įspėjo, kad daugiau nebeliko sukilėlių teritorijų, į kurias sukilėliai galėtų būti išgabenti iš Idlibo. Dabartinė situacija esą yra „labai pavojinga“. Egzistuoja pavojus, kad 2,5 mln. žmonių gali būti priversti trauktis Turkijos sienos kryptimi, įspėjo jis.

Tik pusė Lietuvos gyventojų yra finansiškai pasiruošę netikėtumams

1000 eurų paprastai užtenka padengti netikėtoms išlaidoms – automobilio gedimo remontui, nenumatytiems pirkiniams, patirtos traumos ar ligos gydymui. Tačiau „Credit24” užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šią sumą netikėtoms situacijoms išspręsti turi atsidėję tik pusė Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad kas antras tautietis netikėtumams finansiškai nėra pasiruošęs, o tai, pasak žinomo psichologo V. Legkausko, turi neigiamos įtakos kasdienei psichologinei žmogaus būsenai.

Skaitmeninių finansinių paslaugų bendrovės „Credit24“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės tyrimas parodė, kad 1000 Eur nenumatytoms išlaidoms saugo vos 54 proc. lietuvių. Bendrovė, įvedusi nuolatinį finansinį rezervą suteikiančią kredito linijos paslaugą, šia apklausa siekė išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai patys turi finansinį rezervą ir susitvarkytų su netikėtai ištikusiomis bėdomis nesiskolindami.

„Iš apklausos rezultatų matyti, kad beveik pusė lietuvių susidurtų su finansiniais sunkumais, jei skubiai reikėtų  padengti netikėtas išlaidas. Deja, neturint atsidėjus tokio finansinio rezervo dar daugiau nemalonumų pridėtų rūpestis, iš kur dabar greitai pasiskolinti. Tyrimas atskleidė, kad maždaug dviem iš penkių žmonių tokioje situacijoje nuolatinis ir neapmokestinamas finansinis rezervas padėtų suvaldyti netikėtai atsiradusias išlaidas“ – teigia „Credit24“ vadovas Vygintas Domarkas.

Atsarginio rezervo turėjimas labai svarbus ir psichologinei pusiausvyrai

Finansinis rezervas svarbus daugeliu aspektų ir net turi poveikį psichologinei žmogaus būsenai. Psichologas V. Legkauskas teigia, kad žmogus, turėdamas lengvai prieinamą „atsarginį finansavimą“ netikėtumams, gali sumažinti bendrą streso lygį ir išvengti problemų virtinės.

„Finansinį rezervą galima susitaupyti, tačiau tam reikalingas įgūdis išleisti mažiau nei uždirbama. Jis nesusijęs su pajamų dydžiu, turint šį įgūdį galima sutaupyti nuo bet kurios sumos. Tačiau dažnai pajamoms augant, natūraliai auga ir vartojimas, todėl taupymo įgūdžio neturintiems žmonėms svarbu turėti bet kokį patikimą finansinį rezervą. Šis saugumo jausmas lemia geresnę žmogaus psichologinę pusiausvyrą ir mažesnį stresą besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir atsitiktinumų kontekste.

Kitu atveju, kai žmogaus finansinė padėtis tokia įtempta ir jis neturi jokio „rezervo“, bet koks nenumatytas įvykis ne tik palieka skylę jo finansuose, bet ir gali išprovokuoti ištisą problemų laviną, kuri nebūtinai apsiribos tik finansais. Pavyzdžiui, dėl piniginio rezervo trūkumo uždelstas vizitas pas odontologą gali atsipirkti brangiau. Arba sukelti rimtų lydinčių (pvz. širdies) sutrikimų, kurie bent kuriam laikui apribos žmogaus gebėjimą dirbti ir, pavyzdžiui, mokėti paskolas. Tokia finansinė įtampa dažniausiai neigiamai atsiliepia ir santykiams šeimoje“, - tyrimą komentuoja žinomas psichologas, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas.

Labiausiai rizikuoja dabartinio jaunimo ir jų tėvų kartos

Paaiškėjo, jog skirtumas tarp vyrų (40 proc.) ir moterų (43 proc.), neturinčių finansinio rezervo, nėra reikšmingas. Didesnis skirtumas jaučiamas tarp didmiesčių ir mažesnių miestų gyventojų – atitinkamai 37 proc. ir 45 proc. jų neturi šių santaupų netikėtumams finansuoti.

Nagrinėjant demografinius duomenis, labiausiai skirtumas matomas tarp amžiaus grupių. Trys iš penkių žmonių iki 29 m. amžiaus atsakė neturintys tokios sumos netikėtumų nuostoliams padengti. Tuo tarpu daugiau nei du iš trijų vyresnio amžiaus žmonių, peržengusių septyniasdešimtmetį, teigia priešingai. Vertinant tarpinę amžiaus grupę, vidutiniškai tik kas antras turi tokias santaupas.

„Tyrimas pagrindžia faktą, kad jaunimas, pradėjęs uždirbti dar prieš keletą metų neįsivaizduotus pinigus, pirmiausia juos skiria džiaugimuisi gyvenimu ir vartojimui. Visą šios amžiaus grupės žmonių darbinį gyvenimą pajamos kilo, todėl atrodo, kad taip bus visada, nėra poreikio taupyti, nes ir išlaidos tenka tik asmeniniams malonumams. Bet su laiku norisi stabilizuoti savo gyvenimo būdą, taupyti šeimos poreikiams ir nekilnojamam turtui. Maždaug penktame gyvenimo dešimtmetyje pasiekiamas finansinės apkrovos pikas – paskolos dar neatiduotos, o vaikai jau paaugę iki tokio amžiaus, kai jų poreikiai yra patys „brangiausi“, tačiau dar ne tiek, kad galėtų patys juos finansuoti, todėl šiame amžiaus tarpsnyje tokių santaupų žmonės turi rečiau. Tik bėda tame, kad būtent šiuo laikotarpiu jų ir prireikti gali labiausiai“, - aiškina psichologas V. Legkauskas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Credit24“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausa vykdyta 2018 m. balandį, joje dalyvavo 1002 respondentai virš 18 m. amžiaus.

Smalsius japonus traukia Lietuvos kaimas

Netrukus japonų turistai turės daugiau galimybių pasižvalgyti po pakaunės miestelius, kaimo turizmo sodybas, susipažinti su senaisiais amatais, pasimėgauti gamtos ramybe, paragauti lietuviško skilandžio, naminės giros -  Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras jiems baigia rengti specialų maršrutą.

Lietuvą kasmet aplanko daugiau kaip 20 tūkstančių japonų, kurie laikomi dėmesingiausiais pasaulyje turistais. T. Shigeeda norėtų, kad šis skaičius būtų kelis kartus didesnis. „Mano artimiausias tikslas – visose Lietuvos savivaldybėse metams ar dviem apgyvendinti 60 jaunų japonų, o 60 lietuvių išvyktų pagyventi į Japoniją. Išmokę kalbą ir pažinę vietos kultūrą jie taptų puikiais komunikatoriais, galėsiančiais stiprinti abiejų šalių ryšius“, - Kauno regiono merams kalbėjo Japonijos ambasadorius.

Lietuvos laisvės lygai 40-mečio proga priimta Seimo rezoliucija

 Seimas, pažymėdamas, kad 2018 m. birželio 15 d. minėsime Lietuvos laisvės lygos (LLL) įkūrimo 40-metį, reiškia didžiausią pagarbą šiai rezistencinei tautinio atgimimo organizacijai ir ragina atlikti išsamius LLL veiklos mokslinius tyrimus bei juos panaudoti edukaciniams tikslams. Parlamentas vertina Lietuvos laisvės lygos bekompromisę kovą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-2298) vieningai balsavo 109 Seimo nariai.

Priimtame dokumente akcentuojami Lietuvos laisvės lygos kelti uždaviniai ugdyti tautinį-patriotinį jaunimo supratimą rengtis atkurti valstybės Nepriklausomybę, atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į neteisėtos Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos klausimą.

„Lietuvos laisvės lyga savo viešais pareiškimais, organizuotais mitingais bei atvira konfrontacija su sovietiniu režimu iš esmės praplėtė visuomenės kritinio mąstymo ribas ir atvėrė kelią platesniam tautos atgimimo judėjimui“, – pabrėžiama dokumente. Rezoliucijoje pažymima, kad tautinio atgimimo laikotarpiu Lietuvos laisvės lyga ryžtingai kvietė visuomenę nuosekliai laikytis Laisvės bei Nepriklausomybės idealų, o LLL kelti tikslai, uždaviniai, idėjos ilgainiui tapo atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos valstybės oficialiosios politikos neatskiriama dalimi.

Obelynėje stovyklavo šauliai

Jei šiandien būtų gyvas, žymusis gamtininkas Tada Ivanauskas tikriausiai būtų patenkintas – jo kadaise puoselėtoje sodyboje Obelynėje (Kauno r.) keletą dienų klegėjo šauliška šeimų stovykla. Profesorius ir jo žmona Honorata prieškario laikais patys aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje ir rengdavo švietėjiškus renginius.

Į stovyklą unikalioje sodyboje savaitgalį susirinko beveik 100 dalyvių iš įvairių Kauno rajono vietų. „Svarbiausi mūsų tikslai - ugdyti patriotizmą ir stiprinti šeimas“, - pasakojo projekto koordinatorė Žaneta Jankauskaitė.

Sumanymą palaikė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, o realizuoti idėją padėjo Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės vadas Vytautas Žymančius su  šaulių – instruktorių komanda.

Mero pavaduotojas Jonas Gurskas linkėjo stovyklautojams gerai praleisti laiką, įveikti visus sunkumus ir įteikė šakotį.

Stovyklautojams teko įveikti kliūčių ruožus, išmėginti taiklumą šaudykloje, mokytis išgyventi lauko sąlygomis. Viena įdomiausių užduočių – 10 km naktinis žygis į Pyplių piliakalnį.

Stovykloje rūko kariška lauko virtuvė. Paskutinę dieną stovyklautojai jau patys gamino maistą. Žolelių arbatai buvo galima rasti ir Obelynės sodo laukymėse.

Stovyklautojai turėjo puikią galimybę praplėsti savo akiratį – sodybos šeimininkas Algirdas Baltuškevičius papasakojo ne vieną įdomią istoriją apie čia kadaise gyvenusį T. Ivanauską ir jo unikalią augalų kolekciją.

Lietuvoje lankosi Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai

Birželio 11-14 d. Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė Lietuvoje atlieka pasirinkto rajono inspekciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. parengto Vienos dokumento reikalavimus.

 

Antradienį ir trečiadienį Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai pasirinktame Lietuvos teritorijos rajone, kurio plotas iki 20 tūkst. kv. km, turės teisę apsilankyti Lietuvos kariuomenės poligonuose, taip pat išklausyti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadovybės pranešimus.

 

Kaip ir kitų ginkluotės inspekcijų metu, vadovaujantis 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, užsienio inspektoriams bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.

R. T. Erdoganas atidarė naują dujotiekį Azerbaidžano dujoms į Europą tiekti

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atidarė naują dujotiekį, kuriuo pirmą kartą bus tiekiamos Kaspijos dujos iš Azerbaidžano per Anatoliją į Europą.

8,5 mlrd. JAV dolerių vertės Transanatolijos dujotiekis (TANAP) yra vienas iš keleto didžiulių projektų, kuriais didžiuojasi Turkijos vadovas.

TANAP dujotiekis sujungtas su Pietų Kaukazo dujotiekiu, kuris pumpuoja dujas iš Azerbaidžanui priklausančios srities Kaspijos jūroje, per Azerbaidžaną ir Gruziją, į Turkiją.

Dujotiekis turi būti sujungtas su Transadrijos dujotiekiu (TAP), kuris pumpuoja dujas per Graikiją ir Albaniją į Italiją.

Visas projektas žinomas kaip „Pietinis dujų koridorius“. Jo kaina – 40 mlrd. JAV dolerių. Sistemą remia Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos. Ji leis Azerbaidžanui pirmą kartą pumpuoti dujas tiesiogiai į Europą aplenkiant Rusiją.

„TANAP yra naujausias bendros vizijos vaisius“, – sakė R. T. Erdoganas per atidarymo ceremoniją, pavadindamas dujotiekį naujo „energetikos Šilko kelio“ dalimi.

Atgal