Į pradžią
07.11. Naujausios žinios
Rasų kapinėse perlaidoti Vasario 16 - osios akto signataro M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikai
Vasario 16-osios Akto Signataro Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos Biržiškienės ir visuomenės veikėjų profesorių Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikai liepos 11 dieną perlaidoti Vilniuje, senųjų Rasų kapinėse.
Mykolas Biržiška mirė 1962 m. Los Andžele, JAV. Jis buvo ne tik Nepriklausomybės akto signataras, bet ir literatūros istorikas, daug prisidėjęs prie lietuvybės stiprinimo, demokratinių vertybių įtvirtinimo.
Bronislava Biržiškienė-Šėmytė mirė 1955 m. Los Andžele. Ji buvo lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja. Vaclovas Biržiška mirė 1956 m. Voterberyje, JAV – kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas. Matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas Viktoras Biržiška mirė 1964 m. Čikagoje, JAV.
Vasario 16 - osios akto signataro M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikų perlaidojimo ceremoniją organizavo Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta komisija, kuriai vadovavo vicekancleris Deividas Matulionis.
Aplinkos ministras apie naujo viceministro kandidatūrą: kol kas tuščias lapas
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad viceministro Daliaus Krinicko sprendimas trauktis iš pareigų jam buvo netikėtas, ir kol kas jis nežino, ką kviesti į šias pareigas.
Ministras viliasi, kad iki paskutinės D. Krinicko dienos – liepos 20-osios – pavyks rasti naują viceministrą.
„Būtų gerai. Nesu toks naivus. Tiesą pasakius, tuščias lapas. Pradedu galvoti, bet dar neturėjau nė vieno pokalbio“, – sakė K. Navickas.
Ministras teigė, kad D. Krinickas dar prieš tapdamas viceministru norėjo palikti darbą ministerijoje – viceministro postas esą buvo bandymas sulaikyti specialistą ministerijoje.
J. Naujalis skambės ir tradiciškai, ir XXI amžiaus ritmu
Seimui paskelbus 2019-uosius Juozo Naujalio metais, šio kompozitoriaus gimtinėje Raudondvaryje įvairių kultūros įstaigų vadovai tarėsi, kaip prasmingiau ir įdomiau paminėti lietuviškos profesionaliosios muzikos patriarcho 150-ties metų sukaktį.
.jpg)
Juozas Naujalis
Dainų šventė Kaune, J.Vileišio aikštėje
Juozo Naujalio rankraščiai Kauno rajono muziejuje
Juozo Naujalio rašiklis Kauno rajono muziejuje
„J. Naujalio jubiliejus be akcentų Raudondvaryje būtų nesusipratimas“, - kalbėjo pasitarimą iniciavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Į mero kvietimą kartu parengti renginių ciklą, skirtą J. Naujalio jubiliejui, atsiliepė Raudondvario menų inkubatoriaus partneriai: Kauno filharmonija, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Martyno Levickio „accoAkademija“.
Kauno filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta tvirtino jau turįs konkrečių sumanymų, kuriuos ketina realizuoti su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru. „Kai kuriems J.
Naujalio kūriniams parengtume orkestruotes, kad jie suskambėtu visa jėga. Kartu būtų galima surengti mokslinę konferenciją, skirtą kompozitoriaus gyvenimui ir kūrybai“, - kalbėjo filharmonijos vadovas.
Kauno valstybinio muzikinio teatro direktorius Benjaminas Želvys siūlė misterijos žanrą. „Tai galėtų būti koncertas su tam tikrais dramos elementais ir, žinoma, vieninga režisūra“, - svarstė direktorius.
O štai „accoAkademija“ su Martyno Levickio orkestru pasiryžusi Lietuvos muzikos patriarcho kūrinius interpretuoti šiuolaikiškai.
Kauno r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja kultūrai Alvyra Čičinskienė siūlė sudaryti J. Naujalio jubiliejinių metų renginių planą, kuriame būtų du trys dideli ir
keletas mažesnių renginių.
„Stipriausi akcentai turėtų būti Vasario 16-tą ir balandžio 9 d., per J. Naujalio gimtadienį“, - kalbėjo V. Makūnas, siūlydamas renginiams panaudoti ne tik Raudondvario dvarą, bet ir Raudondvario Šv.
Kūdikėlio Jėzaus Teresės bei Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčių erdves. Dar viena idėja – išleisti J. Naujalio kūrinių kompaktinę plokštelę.
Pasitarimo dalyviai sutarė parengti bendrą projektą ir pateikti jį Kultūros ministerijai.
J. Naujalis (1869-1934), lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjas ir dirigentas. Gimė 1869 m. balandžio 9 d. Raudondvaryje. Kauno rajono muziejuje veikia jam skirta ekspozicija.
J.Naujalio vardu pavadinta Kauno muzikos gimnazija, rengiami chorų konkursai Raudondvaryje, jaunųjų choro dirigentų konkursai ir religinės muzikos konkursai chorams.
Kompozitoriaus kūrybinį palikimą sudaro apie 200 įvairaus žanro kūrinių. Tai 13 mišių, apie 20 motetų, daug giesmių, nemaža harmonizuotų ir originalių dainų chorams, simfoninė poema „Ruduo“, pjesė „Svajonė”, preliudai, fugos, kantatos ir kt. Daug kūrinių sukurta pagal Maironio žodžius: „Lietuva brangi“, ,,Pavasaris“, „Vasaros naktys“, „Jaunimo giesmė“. Pagal liaudies dainas:
„Ant kalno karklais siūbavo“, „Oi žiba žiburėlis“, „Siuntė mane motinėlė“.
J. Naujalis ypač vertinamas kaip lietuvių tautinės savimonės ugdytojas.
„Intersurgical” į gamyklą Visagine investuos 7 mln. eurų
Jungtinės Karalystės medicinos prietaisų gamintoja „Intersurgical” į gamyklą Visagine investuoja 7 mln. eurų.
Naujajai bendrovės gamyklai bus skirta 8 ha žemės ploto Visagino pramonės parke. Bendrovė pirmame plėtros etape ketina įdarbinti apie 200 inžinerijos, gamybos bei mokslinių tyrimų ir plėtros sričių aukštos kvalifikacijos specialistų. Per 10 metų vien Visagine bendrovė „Intersurgical“ planuoja padidinti darbuotojų skaičių iki 1000.
„Gamykla Pabradėje yra labai svarbi mūsų bendrovei siekiant išlikti konkurencinga medicinos prietaisų rinkoje“, – pranešime cituojamas „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis.
Bendrovė nuo 2016 metų siūlydavo stažuotes Visagino profesinės mokyklos mechatronikos studijų krypties studentams.
„Bendrovė „Intersurgical“ sėkmingai išaugo iki 200 darbuotojų ir tapo vienu pagrindinių ne tik Pabradės – miestelio, kuriame gyvena tik 6000 gyventojų – bet ir visos Rytų Lietuvos darbdaviu. Sprendimas statyti gamyklą Visagine reiškia, kad ši sėkmės istorija gali atsikartoti ir regionai gali pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, jeigu juose sukurta tiek fizinė, tiek švietimo infrastruktūra“, – sako „Investuok Lietuva“ vadovas Mantas Katinas.
Ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, toks profesinio centro ir verslo bendradarbiavimas gali iš esmės pakeisti viso regiono ateities perspektyvas.
Bendrovė „Intersurgical“ kuria ir gamina medicinos prietaisus, susijusius su kvėpavimo sistemos palaikymu. Lietuvoje gaminami prietaisai yra eksportuojami į daugiau nei 100 šalių, daugiausia į Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Ispaniją, Vokietiją ir Japoniją.
1994 metais bendrovė „Intersurgical“ atidarė savo pirmąjį gamyklą Pabradėje, Lietuvoje, kur šiuo metu yra pagrindinis darbdavys beveik 2500 darbuotojų ir daugiau nei 100 milijonų eurų siekiančia metine apyvarta.
Prezidentė dalyvauja NATO viršūnių susitikime
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos 11–12 d.Briuselyje dalyvauja NATO viršūnių susitikime. Aljanso šalių lyderiai įvertins geopolitinę situaciją, priims sprendimus dėl papildomų gynybos ir atgrasymo priemonių kylančioms grėsmėms atremti.
Aukščiausio lygio susitikimas vyksta sudėtingu laikotarpiu: tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose, didėjant prekybos karų rizikai ir atsirandant pirmiesiems globalios ekonomikos sulėtėjimo ženklams.
Šalies vadovės teigimu, NATO, galingiausias, kolektyvinės gynybos ir solidarumo principais paremtas aljansas pasaulyje, yra tvirčiausia atsvara Rusijos ir kitų priešiškų karinių galių dominavimui. Todėl transatlantinio ryšio ir sąjungininkų vienybės išsaugojimas – esminė tarptautinio saugumo ir taikos sąlyga.
Viršūnių susitikime Lietuva siekia, kad NATO vadovavimo struktūros, gynybos planai ir karinės pajėgos būtų visiškai pasirengusios rytinio flango gynybai ir veiksmingam atgrasymui.
Briuselyje šalių vadovai turėtų galutinai patvirtinti Aljanso vadaviečių ir karinių štabų pertvarką. Ji sustiprins štabų gebėjimą visuose lygmenyse ir elementuose – sausumoje, jūroje ir ore – greit perimti vadovavimą kolektyvinės gynybos operacijoms. Numatyta papildomai įsteigti 2 naujas vadavietes JAV ir Vokietijoje, kurios užtikrintų operatyvų sąjungininkų karinio pastiprinimo atvykimą krizės atveju.
Taip pat tikimasi NATO šalių lyderių pritarimo Parengties didinimo iniciatyvai. Šios iniciatyvos tikslas – iki 2020 m. užtikrinti, kad greta jau egzistuojančių NATO greitojo reagavimo pajėgų dar 30 sausumos pajėgų batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų būtų visiškai pasirengę per 30 dienų įsijungti į Aljanso kolektyvinės gynybos operacijas.
Dar vienas prioritetas, dėl kurio bus sutarta Briuselyje, yra karinio mobilumo palengvinimas. Siekiama iki 2019 m. pabaigos sutrumpinti kariniams daliniams sienų kirtimo procedūras iki 5 d. ir toliau jas dar labiau pagreitinti. Taip pat NATO narės įsipareigos gerinti kelių, geležinkelių ir kitą infrastruktūrą bei ją pritaikyti kariniams poreikiams.
Lietuva taip pat kels Baltijos šalių regioninės oro gynybos ir NATO sprendimų priėmimo greitinimo klausimus. Bus aptartos kovos priemonės su hibridinėmis grėsmėmis, valstybių atsparumo didinimas energetiniam šantažui.
Viršūnių susitikimo fone taip pat įvyks NATO, ES ir partnerių šalių – Švedijos ir Suomijos – vadovų darbo sesija. Antrą dieną numatomi bendros NATO, Ukrainos ir Gruzijos komisijos ir prie Aljanso misijos Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute support) prisijungusių šalių susitikimai.
Prezidentė grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamos pilietybės referendumo sąlygos ir gerokai nuleidžiama sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelė.
Prezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių nekeliančiu keliu.
„Emigracija palietė kiekvieną Lietuvos šeimą, tikrai esame pribrendę išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes. Kelias aiškus – Konstitucijos pakeitimas Tautos referendume daugumos piliečių valia. Nešvaistykime laiko tuščiai ieškodami dirbtinių palengvinimų referendumui, o jau dabar telkime žmones referendumo sėkmei“, – pabrėžia Prezidentė.
Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti sprendimui priimti reikalingų balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst., pasak Prezidentės, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.
Kadangi neteisės pagrindu teisė neatsiranda, o pagal Konstitucijos viršenybės principą negalioja joks Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumorezultatai teismo būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas vėl nusikeltų neribotam laikui.
Įstatymo konstitucingumu jau dabar abejoja Seimo Teisės departamentas, taip pat ir patys Seimo nariai, jau užregistravę kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą.
Šis pasiūlymas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą prilygintų paprasto įstatymo priėmimui. Konstitucinės teisės ekspertų vertinimu, tai yra ydinga praktika, kuri neatitinka Konstitucijos viršenybės principų, nes sudaromos sąlygos selektyviai mažinti Konstitucijos apsaugą. Tai sukurtų precedentą, kai svarbiausius valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus lemia ne daugumos, o tik trečdalio visų rinkėjų balsai.
Todėl šalies vadovė ragina atsisakyti antikonstitucinių gudrybių ir dėti aktyvias pastangas atsakingai ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių.
Pasak Prezidentės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su Prezidento rinkimais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti. Ypač pačius emigrantus, kuriems šis klausimas ir yra aktualiausias. Pastaruosiuose Seimo rinkimuose dalyvavo tik 16 tūkst. užsienyje gyvenančių piliečių.
Visos politinės jėgos turėtų pasitikėti žmonėmis ir, nešvaistydamos laiko tuščioms diskusijoms, kaip įmanoma greičiau pradėti rimtus pasirengimo darbus.
Prezidentės teigimu, kaip susitelkėme ir vieningai priėmėme Konstituciją 1992 metais, taip ir dabar turime susitelkti, išreikšdami savo valią vienu svarbiausių valstybės bei Tautos klausimų, ją keisdami. 1992 m. spalio 25 d. referendume dėl Konstitucijos priėmimo dalyvavo 1,9 mln. žmonių.
https://mb.bilietai.lt/c/btpg201828/cccd17ae098388ee548bcfbc01efbd74/b6947daaa06e1489c79865a4e27a4ec9/
Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms numatyta daugiau lėšų
Vyriausybė patvirtino mokyklų finansavimo metodiką, kuri užtikrins adekvatų, mokyklų reikmes atitinkantį lėšų skyrimą ir sukurs prielaidas ugdymo kokybei didinti. Nuo rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.
„Mažėjant mokinių klasėse, mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių, ugdymas netolygiai finansuojamas mieste ir kaime. Nauja metodika orientuota į skirtingų mokyklų ugdymosi reikmes, kad jos gautų pakankamai lėšų ir užtikrintų mokiniams kokybišką ugdymą ir švietimo pagalbą, kad mažėtų per ilgą laiką susiformavę mokymosi pasiekimų netolygumai“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Nuo rugsėjo 1 d. lėšos mokinių ugdymui, kurios sudaro apie 77 proc. mokymo lėšų, mokykloms bus skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip buvo iki šiol, bet pagal klasių dydį ir skaičių. Mokykloms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar gyvenamosios vietovės, bus skiriamas ugdymo planui įgyvendinti būtinas finansavimas, leisiantis užtikrinti kokybišką ugdymą. Bus užtikrintas tolygesnis ugdymo finansavimas – tai prisidės ir prie mokymosi rezultatų skirtumų mažinimo.
Lėšos kitoms reikmėms (pvz., mokytojų kvalifikacijai, vadovėliams, mokinių pažintinei veiklai, švietimo pagalbai, mokyklų administravimui) bus skiriamos pagal kiekvieną mokinį – jos sudaro apie 23 proc. mokymo lėšų.
20 proc. visos valstybės skiriamos dotacijos mokykloms paskirstys jų steigėjos – savivaldybės. Didžiąją dalį šios sumos sudaro lėšos ugdymo administravimui ir valdymui, taip pat švietimo pagalbai organizuoti.
Visos švietimo pagalbai – psichologinei, specialiajai pedagoginei ir pan. - skirtos lėšos privalės būti naudojamos tik šiam tikslui, savivaldybė jas paskirstys švietimo įstaigoms tikslingai pagal poreikį, organizuos lanksčius pagalbos teikimo būdus, kad pagalba pasiektų kiekvieną mokinį. Nauja tvarka numato paprastą ir aiškų šių lėšų apskaičiavimą – tai leis geriau įvertinti, ar lėšos naudojamos pagal paskirtį.
Taip pat numatyta lėšų dalis savivaldybėms ugdymo finansavimo skirtumams tarp mokyklų mažinti, kad nebebūtų perskirstoma lėšas atimant iš vienų mokyklų ir skiriant kitoms, kaip buvo iki šiol. Didesni kai kurių mokyklų finansavimo poreikiai nebebus dengiami kitų mokyklų sąskaita.
Nuo rugsėjo 1 d. mokykloms finansuoti pagal naują modelį prie jau 2018 m. skirtų 611 mln. Eur papildomai numatyta 5,4 mln. Eur, taip pat bus įskaičiuota dar 17,4 mln. Eur etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui finansuoti. Šie 22,8 mln. bus skirti šių metų 4 paskutiniams mėnesiams. Kitąmet šiems pakeitimams planuojama skirti dar papildomai 60 mln. Eur. Be to, kitiems mokslo metams be jau minėtų lėšų numatoma skirti papildomai apie 11 mln. Eur tikslinių lėšų mokykloms, mokinių pasiekimų gerinimui („kokybės krepšeliui“).
Seime – paroda, skirta apžvelgti Lietuvos Konstitucijos istorinę raidą XX amžiuje
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama paroda, skirta Lietuvos Konstitucijos istorinei raidai XX amžiuje – „Ne vienai valandai: Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 95“.
Seimo kanceliarijos parengta paroda skirta pirmosios nuolatinės 1922 m. Konstitucijos paskelbimo 95-osioms bei 1992 metų Konstitucijos 25-osioms metinėms paminėti. Dvidešimt septyniuose stenduose pristatomos fotografijos, valstybės institucijų rašytiniai dokumentai, periodikos spaudiniai, statistikos duomenys leidžia apžvelgti Lietuvos Konstitucijos raidą XX amžiuje, pristatyti konstitucionalizmo teisei nusipelniusius parlamentarus, politikus, teisininkų bendruomenės narius, prisidėjusius prie pagrindinio valstybės įstatymo, dar kitaip vadinto „įstatymų įstatymu“, atsiradimo.
Parodoje panaudotos fotografijos ir dokumentai iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo, Kauno IX forto muziejaus, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, prof. Vytauto Sinkevičiaus asmeninio archyvo, eksponuojamos fotografų Bernardo Aleknavičiaus, Arūno Baltėno, Zenono Nekrošiaus, Pauliaus Lileikio nuotraukos.
Paroda „Ne vienai valandai: Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 95“ Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje bus eksponuojama iki rugpjūčio 6 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.
L. Kasčiūnas išrinktas ESBO parlamentinės asamblėjos Europos liaudies partijos viceprezidentu
Berlyne vykusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos metu, didžiausios centro dešiniosios politinės grupės, Europos liaudies partijos, viceprezidentu buvo išrinktas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.
ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje veikiančios Europos liaudies partijos prezidentė Margaretha Cederfeld iš Švedijos Moderatų partijos įvertino L. Kasčiūno ir Lietuvos delegacijos darbą, nuolat akcentuojant Ukrainos ir Gruzijos teritorinio vientisumo klausimus, atskleidžiant naujus informacinio ir kibernetinio saugumo aspektus bei siekį, kad šie bei kiti su Europos saugumu susiję klausimai liktų tarptautinėje darbotvarkėje.
„Lietuvos atstovų įsitraukimas į tarptautinių organizacijų pozicijas stiprina Lietuvos balsą tarptautinėje arenoje. Mums taip pat pavyko sutelkti pakankamai kitų ESBO valstybių parlamentarų balsų, kad mūsų delegacijos rezoliucija „Dėl karo propagandos ir neapykantos kurstymo ESBO erdvėje“ būtų priimta. Šioje rezoliucijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė narė privalo nekurstyti propagandos židinių bei stiprinti atsparumą propagandai, vengti finansuoti propagandą, nenaudoti valstybinių žiniasklaidos priemonių propagandos sklaidai, didinti visuomenės raštingumą žiniasklaidos srityje, skatinant žiniasklaidos nepriklausomumą ir tiriamąją žurnalistiką. Džiaugiuosi mūsų delegacijos sėkme šioje Asamblėjoje“, – komentavo L. Kasčiūnas.
JAV parengė naują smūgį prekybos kare su Kinija
Jungtinės Valstijos planuoja iki rugsėjo įvesti naujus muitus prekėms iš Kinijos už 200 mlrd. dolerių sumą, pranešė JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris, informuoja „Reuters“.
R. Lighthizeris, Reuters/Scanpix nuotr.
Visuomenė turės iki rugpjūčio pabaigos išsakyti savo nuomonę apie siūlomų apmokestinti prekių iš Kinijos sąrašą, prieš įsigaliojant 10 proc. tarifams, informuoja BBC.
Baltieji rūmai įvedamus tarifus vadina atsaku į nesąžiningą Kinijos prekybos praktiką.
Vokietijos neonacių grupuotės narė nuteista kalėti iki gyvos galvos
Liūdnai pagarsėjusios Vokietijos neonacistų grupuotės „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU) narė Beate Zschaepe pripažinta kalta dėl 10 nužudymų ir nuteista kalėti iki gyvos galvos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Kaip pranešė televizijos kanalas „Welt“, atitinkamą nuosprendį trečiadienį paskelbė Aukščiausiasis žemės teismas Miunchene.
Teisėjai konstatavo, kad B. Zschaepe nusikaltimai yra ypač sunkūs, ir patenkino federalinės prokuratūros reikalavimą skirti jai įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Dar keturi NSU bendrininkai nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Nuosprendis padeda tašką daugiau kaip penkerius metus trukusiame neonacistų teismo procese. Bet neatmetama, kad B. Zschaepe advokatai jį apskųs. Tokiu atveju nuosprendį nagrinės Vokietijos Aukščiausiasis teismas.
Grupuotė „Nacionalsocialistų pogrindis“ buvo įkurta 1998 metais, jos branduolį sudarė B. Zschaepe, Uwe Mundlosas ir Uwe Boehnhardtas. Manoma, kad nuo 2000 iki 2007 metų jie Vokietijos teritorijoje nužudė aštuonis turkus ir vieną graiką, taip pat policininkę, tačiau taip ir nepakliuvo į pareigūnų akiratį. 2011 metais teisėsaugos institucijos tik atsitiktinai aptiko grupuotės pėdsakus. U. Mundlosas ir U. Boehnhardtas nusišovė, o B. Zschaepe prisistatė į policiją, prieš tai pamėginusi paslėpti svarbius įkalčius.
.jpg)
(1).png)
