Į pradžią
07.12. Naujausios žinios
Išrinktos 2020, 2021, 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įsakymu patvirtino Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą 2020, 2021 ir 2022 metais.
2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono savivaldybė, 2021 m. – Neringos savivaldybė, 2022 m. – Alytaus miesto savivaldybė. Savivaldybių pasirengimui ir programų įgyvendinimui kiekvienai numatoma skirti iki 100 tūkst. Eurų.
2019 m. kultūros sostinės Gintaro medį perims Rokiškis
2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono savivaldybė
„Lietuvos kultūros sostinės vardo suteikimas suburia, suvienija miestų kultūros ir meno bendruomenes, visuomenę, suteikia impulsą kūrybinėms veikloms“, – sakė kultūros ministrė.
Lietuvos kultūros sostinės atsirado kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis, tačiau jau beveik dešimt metų veikia kaip savarankiškas kasmetinis projektas. Projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.
Projekto įgyvendinimo metu sukuriama nemažai naujų kultūros produktų – atsiranda nauji arba sustiprėja ir išsiplečia tradiciniai renginiai, festivaliai, surengiama įdomių parodų, išleidžiama knygų, sukuriami nauji kultūrinio turizmo maršrutai, dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai ir t.t.
Pasak ministrės, iniciatyvos, gimusios, kaip Lietuvos kultūros sostinių projektai, sėkmingai plėtojamos ir ateityje.
Lietuvos kultūros sostine gali tapti konkurso būdu išrinktas bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Kultūros ministerija organizuoja konkursą kas 3 metai. Konkursui pateiktas paraiškas svarsto ir pasiūlymus ministrui teikia ekspertų komisija.
Lietuvos kultūros sostinėmis jau buvo Zarasų, Plungės, Šilutės, Anykščių rajonų savivaldybės, Palangos savivaldybė, Panevėžio rajono Ramygalos miestelis, Panevėžio miestas, Joniškio rajono Žagarės miestelis, Telšių rajono savivaldybė, Klaipėdos miestas.
2018 m. kultūros sostine tapo Marijampolės savivaldybė, o 2019 m. kultūros sostinės Gintaro medį perims Rokiškis.
Patvirtintos preliminarios Popiežiaus vizitui skiriamos lėšos
Vyriausybė įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją ir Vyriausybės kanceliariją prisidėti prie Popiežiaus vizito Lietuvoje organizavimo.
Užsienio reikalų ministerija turės sudaryti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį su viešąja įstaiga Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymo ir Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatomis, pranešė Vyriausybė.
Nutarta kompensuoti institucijoms faktiškai patirtas nenumatytas išlaidas, susijusias su prisidėjimu prie Popiežiaus šių metų rugsėjo 22-23 d. vizito Lietuvoje organizavimo: Užsienio reikalų ministerijai - ne daugiau kaip 1 200 000 eurų; Vilniaus miesto savivaldybei - ne daugiau kaip 108 900 eurų; Kauno miesto savivaldybei - ne daugiau kaip 162 907 eurus; Sveikatos apsaugos ministerijai - ne daugiau kaip 28 433 eurus; Vidaus reikalų ministerijai (Vadovybės apsaugos departamentui) - ne daugiau kaip 248 000 eurų.
„Nurodyti kompensuojamų išlaidų dydžiai yra preliminarūs ir bus tikslinami, atsižvelgiant į sudarytos darbo grupės Finansų ministerijai pateiktą išlaidų, susijusių su popiežiaus vizito šių metų rugsėjo 22-23 d. Lietuvoje organizavimu, sąmatų vertinimą“,- sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
n/eco - Ecoservice nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad atliekų susikaupimo norma būtų skaičiuojama pagal gyventojų skaičių
Vyriausybė posėdyje pritarė Aplinkos ministerijos (AM) parengtam Vyriausybės nutarimo projektui, kuriuo siekta aiškiau reglamentuoti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydžio nustatymą.
AM teikiamame projekte siūloma patikslinti atliekų susikaupimo normos skaičiavimą - nustatyti, kad komunalinių atliekų kiekis ar norma būtų skaičiuojama kilogramais vienam gyventojui ar darbuotojui.
Šiuo metu atliekų susikaupimo norma skaičiuojama nekilnojamojo turto plotui.
Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį.
Projektu siūloma atsisakyti ir kitų besidubliuojančių nuostatų, pasak AM, kėlusių daug neaiškumo savivaldybėms.
Taip pat siūlyme numatoma galimybė nemokėti pastoviosios įmokos dalies negyvenamų statinių savininkams, kurių statinyje yra įvykusi avarija arba statinių naudojimą sustabdė jų prižiūrėtojas.
AM taip pat siūlo numatyti reikalavimą detalizuoti atliekų turėtojams teikiamas sąskaitas, nurodant savivaldybės teritorijoje praėjusiais metais rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų dalis. Tikimasi, kad tai skatintų gyventojus rūšiuoti.
Projekte numatoma ir galimybė prie būtinųjų sąnaudų įtraukti ir komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros sąnaudas, atsižvelgus į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą jos tolimesnį funkcionavimą ir atnaujinimą.
Numatyta, kad pasikeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
Vyriausybė sutinka, kad būtų nurašyta Ignalinos AE turto už 1,7 mln. eurų
vatesi.lt nuotr.
Vyriausybė posėdyje pritarė, kad būtų nurašytas valstybei nuosavybės teise priklausantis ir šiuo metu valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (AE) patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas (NT), kurio vertė yra beveik 1,7 mln. eurų.
NT bendra likutinė vertė nustatyta praėjusių metų paskutinę dieną, neatsižvelgiant į buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą.
Iki pasirašymo dar bus patikslintas tik vieno NT objekto adresas, kuris nesutampa keliuose dokumentuose.
NT buvo prašoma nurašyti, nes jo nebelieka kur pritaikyti.
Didžiausia vertė NT sąraše - administracijos buities pastato, kuris įvertintas 1,5 mln. eurų.
Ignalinos AE atstovai Eltą informavo, kad pastatas, kuris įvertintas 1,5 mln. eurų, bus nugriautas.
Taip pat nurašomas centralizuoto remonto cechas ir antžeminiai šilumos tinklai.
NATO viršūnių susitikime – parama Ukrainai ir Gruzijai
LR Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo NATO, Ukrainos ir Gruzijos komisijos posėdyje. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo šių valstybių Prezidentai, išsakyta tvirta parama Ukrainos ir Gruzijos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir siekiui tapti Aljanso narėmis.
Pasak Prezidentės, transatlantinės integracijos kelią pasirinkusios Ukraina ir Gruzija už tai moka vieną skaudžiausių – karo kainą, todėl Aljanso palaikymas ir atvirų durų politika yra ypač svarbūs. Tvirtas šių valstybių pasipriešinimas Rusijos agresijai, valia ir ryžtas gintis yra ir Europos saugumo pamatas.
Viršūnių susitikimo paraštėse taip pat numatyti Prezidentės dvišaliai susitikimai su Islandijos ir Armėnijos premjerais.
Europos Komisijos vasaros prognozės: tvirtas ekonomikos augimas ir mažėjanti infliacija
2018 m. Lietuvos ekonomika augs 3,1 proc., o 2019 m. – 2,6 proc. – teigiama šiandien paskelbtose Europos Komisijos (toliau – EK) vasaros makroekonominėse prognozėse Lietuvai. Pavasarį buvo numatyta, kad BVP augs atitinkamai 3,1 proc. ir 2, 7 proc.
EK nuomone, sulėtėjęs ekonomikos augimas Lietuvos eksporto partnerėse yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio 2019 m. Lietuvoje BVP augs lėčiau, t.y. 0,1 proc. mažiau, nei buvo tikėtasi EK pavasario prognozėse.
EK vertinimu, 2018 m. Lietuvoje kainos augs lėčiau, nei praėjusiais metais, todėl vidutinė metinė infliacija 2018 m. sudarys 2,7 proc., o 2019 m. sumažės iki 2,2 proc. Pavasarį buvo numatyta atitinkamai 2,7 proc. ir 2,3 proc. Kylančios naftos kainos ir didėjantys atlyginimai – pagrindiniai infliacijos pokyčius lemiantys veiksniai.
Finansų ministerija ekonominės raidos scenarijų atnaujins rugsėjo mėnesį.
Istorinei vietai atminti – gryno sidabro medalis
Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį sukurtas ir iš gryno sidabro nukaldintas medalis istorinei vietai atminti – „Trakų pilis“. Riboto tiražo medalis yra vienas iš unikalių, naujų 2018 m. gaminių.
„Trakų salos pilis geriausius savo metus gyveno Vytauto Didžiojo valdymo metu, tai buvo viena mėgstamiausių jo buvimo vietų. Po pergalės Žalgirio mūšyje jos gynybinė funkcija sumenko, bet išryškėjo rezidencinė pilies svarba, tad ji buvo ne tik prižiūrima, o ir gražinama: vidaus sienas ir lubas puošė piešiniai, languose švietė įvairiaspalviai vitražai, naudojami kiti dekoro elementai. Ypač puošni buvo reprezentacinė salė. Trakų salos pilis – ne tik svarbus Lietuvos istorijos paminklas, bet ir vienintelė vandens pilis Rytų Europoje“, – Trakų pilies išskirtinumą įvardija istorikas Eduardas Brusokas.
„Trakų pilis yra vienas iš įspūdingos Lietuvos istorijos atspindžių, kuri ir dabar formuoja šalies įvaizdį bei garsina jos vardą. Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį galime didžiuotis, kad prisidedame prie mūsų istorinio paveldo įamžinimo. Išleisdami medalį „Trakų pilis“ siekiame Lietuvos istorijos įvykių ir svarbių jos simbolių įamžinimo“, – komentavo „Monetų namų“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Ieva Galiauskienė.
Trakų salos piliai skirto medalio averse pavaizduota tvirtovė iš paukščio skrydžio. Viršuje puslankiu pagal medalio briauną iškaldintas užrašas „TRAKŲ SALOS PILIS“. Reverse pavaizduotas Vytis – viduramžius siekiantis Lietuvos simbolis, o pagal briauną driekiasi užrašas „LIETUVOS RESPUBLIKA“. Ant medalio nurodyti 2018 kaldinimo metai.
Išleidžiamas medalis „Trakų pilis“ yra griežtai riboto tiražo, 500 vienetų. Jo masė yra 15,55 g, o skersmuo siekia 33 mm. Medalis yra išskirtinis ir tuo, kad yra nukaldintas Norvegijos monetų kalykloje, kurioje kasmet kaldinami Nobelio taikos premijos medaliai. Medalį galima įsigyti „Monetų namų“ elektroninėje parduotuvėje.
Trakų pilis, pastatyta Galvės ežero saloje, senojoje Lietuvos sostinėje, dar XIV a. kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto Didžiojo iniciatyva. Ji yra viena iš geriausiai išlikusių pilių Lietuvoje, kuri buvo statoma kaip gynybinė tvirtovė ir naudojama kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija.
Gotikinio architektūros stiliaus pilis – gynybinės architektūros šedevras, ne kartą buvo nuniokota karų ir nelaimių, bet nepaisant sudėtingų istorinių aplinkybių išliko iki šių dienų. Pasiekti pilies salą galima tik mediniais tiltais ir vandens keliu, kas šį istorinį objektą padaro dar patrauklesniu. Lietuvoje daugiau nėra nė vienos pilies, pastatytos saloje.
Pramonės gamyba Lietuvoje gegužę per metus padidėjo daugiausia ES
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu ir atsižvelgus į sezono svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 1,3 proc., o visoje ES - 1,2 proc. 2018 m. balandį pramonės gamyba euro zonoje ir visoje ES sumažėjo 0,8 proc.
2018 m. gegužę, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų mėnesiu, euro zonoje ir visoje ES pramonės gamyba išaugo 2,4 proc.
Lietuvoje penktąjį šių metų mėnesį, palyginti su balandžiu, pramonės gamybos apimtys šoktelėjo 11,6 proc., o palyginti su 2017 m. geguže, išaugo 5,3 proc.
Mėnesinį pramonės gamybos augimą euro zonoje daugiausia lėmė 2,1 proc. išaugusi tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio vartojimo prekių gamyba, 1,6 proc. padidėjusi tarpinio vartojimo prekių gamyba, 0,7 proc. išaugusi investicinių prekių gamyba ir 0,5 proc. - energijos gamyba.
Visoje ES augimą lėmė 2,0 proc. padidėjusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, taip pat 1,7 proc. išaugusi trumpalaikio vartojimo prekių gamyba, 1,6 proc. pakilusi tarpinių prekių gamyba ir 0,6 proc. - investicinių prekių gamyba. Tuo tarpu energijos gamyba smuko 0,1 proc.
ES narių duomenimis, 2018 metų gegužę, palyginti su balandžiu, pramonės gamyba labiausiai padidėjo Lietuvoje (11,6 proc.), Švedijoje (3,4 proc.) ir Airijoje (3,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Danijoje (2,8 proc.) ir Portugalijoje (2,03 proc.).
2018 m. gegužę, palyginti su tuo pačiu 2017 m. mėnesiu, 2,4 proc. euro zonoje siekusiam pramonės gamybos augimui didžiausią įtaką turėjo 3,9 proc. išaugusi investicinių prekių gamyba, 2,4 proc. padidėjęs trumpalaikio vartojimo prekių gamybos rodiklis ir 2,3 proc. išaugusi tarpinių prekių gamyba, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 0,2 proc., o energijos gamyba - 1,0 proc.
Visoje ES analogišku laikotarpiu didžiausią įtaką pramonės gamybai turėjo investicinių prekių gamyba (3,7 proc. prieaugis), tarpinio vartojimo prekės (2,2 proc.), trumpalaikio vartojimo prekės (2,0 proc.) ir ilgalaikio vartojimo prekės (1,4 proc.), nors energetikos gamyba smuko 0,8 proc.
ES narių duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su tuo pačiu 2017 m. mėnesiu, pramonės gamyba daugiausia išaugo Lenkijoje (7,8 proc.), Airijoje (7,3 proc.) ir Slovėnijoje (5,9 proc.). Didžiausias nuosmukis fiksuotas Maltoje (6,3 proc.), Danijoje (3,3 proc.) ir Portugalijoje (2,6 proc.).
Taline ir Vroclave pristatyta paroda apie Kauno modernizmo architektūrą
Talino nacionalinėje bibliotekoje ir Vroclavo architektūros muziejuje pristatyta paroda “Optimizmo architektūra – Kauno fenomenas, 1918-1940 m.”
Ši tarptautinė kilnojamoji paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, o tarpukario Kauno modernioji architektūra puikiai atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms. Ši Kauno architektūros paveldo dalis dar mažai žinoma Europoje, todėl parodoje akcentuojamas staigus modernistinės Kauno transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine, jis radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine.
Įvestos priemokų „lubos“ kompensuojamiesiems vaistams
Liepos 12-ąją įsigaliojo šių metų III ketvirčio kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuris dar labiau sumažins vaistų kainas pacientams. Nustačius priemokų „lubas“ už kompensuojamuosius vaistus, priemoka negalės viršyti 4,11 euro, tuo atveju, kai vaistas kompensuojamas 100 proc. Be to, nauja vaistų kainodara ir farmacijos kompanijų sumažintos kainos leido sutaupyti nemažai biudžeto lėšų ir pacientų priemokų, tad pradedama kompensuoti dar daugiau veikliųjų medžiagų.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, nors nuo 2017 m. vidurio pradėjus įgyvendinti pirminius paciento priemokų mažinimo žingsnius pacientų priemokų suma sumažėjo apie 18 proc., priemokos vis dar yra gana didelės. Todėl įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir toliau bus nuosekliai siekiama jas mažinti bei kurti kitus išlaidų mažinimo mechanizmus.
Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms numatyta daugiau lėšų
Vyriausybė patvirtino mokyklų finansavimo metodiką, kuri užtikrins adekvatų, mokyklų reikmes atitinkantį lėšų skyrimą ir sukurs prielaidas ugdymo kokybei didinti. Nuo rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.
„Mažėjant mokinių klasėse, mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių, ugdymas netolygiai finansuojamas mieste ir kaime. Nauja metodika orientuota į skirtingų mokyklų ugdymosi reikmes, kad jos gautų pakankamai lėšų ir užtikrintų mokiniams kokybišką ugdymą ir švietimo pagalbą, kad mažėtų per ilgą laiką susiformavę mokymosi pasiekimų netolygumai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Patvirtinta kultūros paso koncepcija
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene patvirtino kultūros paso koncepciją.
Kultūros paso koncepcija nustato kultūros paso įgyvendinimo principus, apibrėžia tikslus, uždavinius, laukiamus rezultatus, kultūros paso paslaugų rinkinį, kultūros paso įgyvendinimo modelį, jo administravimą ir finansavimą.
Kultūros pasas – ilgalaikė priemonė, skirta visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems kultūros ir meno paslaugas.
Kuršių nerijoje atliekami ekogeografiniai tyrimai
Ketvirtus metus iš eilės Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) trečio kurso geografijos studentai Kuršių nerijoje atlieka ekogeografinius tyrimus. Tyrimų metu sukauptais duomenimis, sudarytais žemėlapiais ir duomenų bazėmis naudojasi tiek Neringos savivaldybės, tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.
Mokomosios-tiriamosios praktikos metu daugiausia dėmesio skiriama detaliems Kuršių nerijos paviršiaus struktūros morfologiniams tyrimams. Pagal naujausius lazerinio 3D paviršiaus skenavimo duomenis (LIDAR) atliktas detalus paviršiaus formų morfologinis kartografavimas. Tyrimų metu nustatyta paviršiaus morfometrinė struktūra bei remiantis įvairaus laikmečio topografiniais žemėlapiais nagrinėti paviršiaus pokyčiai - supustymai bei išpustymai, nustatytos vietos, patiriančios didžiausią neigiamą lankytojų poveikį. Itin detaliai tyrinėta dirvožemio danga.
Tyrimų praktiką atlieka 27 Vilniaus universiteto studentai, vadovaujami Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų doc. dr. Jono Volungevičiaus ir lekt. dr. Lauryno Juknos.
Pasak L. Juknos, praktika vykdoma bendradarbiaujant su Neringos savivaldybe, Kuršių nerijos nacionaliniu parku ir Neringos gimnazija, todėl studentų sukaupta vertinga medžiaga tikrai nedulka lentynose ar paskęsta nenaudojamų kompiuterio failų gausybėje.
„Per beveik mėnesį trunkančią praktiką studentai tiria svarbiausius šio unikalaus Lietuvos kampelio gamtinio kraštovaizdžio komponentus: paviršiaus reljefą, dirvožemį, augmeniją, žemėnaudos struktūrą, o taip pat šių komponentų tarpusavio ryšius, formuojančius sudėtingus ir labai savitus teritorinius kompleksus”, - sako L. Jukna.
Senuosius dujų balionus bus galima naudoti ne ilgiau kaip 40 metų
Pagal lapkričio 1-ąją įsigaliosiančią naująją tvarką senieji dujų balionai galės būti naudojame ne ilgiau nei 40 metų nuo baliono pagaminimo datos. Iki šiol dujų balionų naudojimo laikas nebuvo reglamentuojamas.
Pixabay.com nuotr.
Pagal liepos 11-ąją įsigaliojusį energetikos ministro įsakymą, kuriuo sugriežtinamos senų balionų, pagamintų ne pagal Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimus, bus sutrumpintas senųjų dujų balionų periodinės techninės patikros periodiškumas - tokie balionai turės būti tikrinami kas 5 metai. Iki šiol periodinė techninė patikra buvo atliekama tik kas 10 metų. Šalies rinkoje vis dar naudojama apie 400 tūkstančių senų dujų balionų.
Atgal
.jpg)
(1).png)
