VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

08.12. Naujausios žinios

Gamtosaugos ekspertai lankėsi Šimonių girioje

Liepos 30 – 31 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertai lankėsi Šimonių girioje. Ekspedicija prasidėjo Anykščių regioninio parko direkcijoje, kur buvo aptarti šiai direkcijai priskirtų Natura 2000 tinklo teritorijų, įskaitant Šimonių girios, būklės vertinimo metodai bei teritorijų tvarkymo problematika.

Pasidalinę mintimis bei įžvalgomis dėl Anykščių krašto vertingiausių gamtos teritorijų, ekspertai išvyko į Šimonių girią vertinti Europos Bendrijos svarbos buveinių būklę bei vykdyti europiniu mastu saugomų ir Lietuvoje aptinkamų vandens vabalų – dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus) ir plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) tyrimus.

Dusios buvo tiriamos Šimonių girios dviejuose ežeruose – Skaisčio ir Iženo bei netoliese girios esančiame Viešinto ežere. Ekspertus rezultatas nudžiugino – Iženo ežere 10-tyje gaudyklių buvo sugautos 9 dvijuostės nendriadusės, o Skaisčio ežere – 2 plačiosios dusios. Šiame ežere dvijuostės nendriadusės buvo sugautos jau 2017 metais vykdytos inventorizacijos metu. Nėra abejonių, kad šie radiniai papildys Šimonių girios buveinių apsaugai svarbios teritorijos saugomų vertybių sąrašą.

Ekspedicijos metu vertinta Šimonių girios buveinių dabartinė būklė, tikslintos atskirų buveinių ribos: pelkiniai miškai, vakarų taigos fragmentai, dar išlikęs, nors ir prastos būklės, medžiais apaugusių ganyklų plotas, stepinės pievos, išsibarsčiusios palei Šventosios upę, šienaujamos mezofitų pievos.

Šimonių girioje taip pat aplankyta iki 2012 metų Lietuvoje išnykusiu laikyto ir į Lietuvos Raudonosios knygos 0 (ex) kategoriją įrašyto augalo – Lobelio čemerio (Veratrum lobelianum) augavietė. Pasak Anykščių regioninio parko biologės Dianos Martinavičiūtės, Lobelio čemerio populiacija, kurią 2012 metais sudarė tik apie 50 individų, yra kasmet besiplečianti. Bet nerimą kelia apleistos augavietės – nutrūkus tradiciniam ūkininkavimui, atviros buveinės pamažu apauga krūmais ir medžiais, keičiasi ir pati žolinė augalija.

Metodinio-analitinio centro ekspertai ekspedicijos metu lankėsi ir netoli Šimonių girios esančioje Viešinto ežero buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (BAST). Viešinto ežero BAST palyginti nauja Natura 2000 tinklo teritorija. Jos svarba buveinių apsaugai išskirta tik 2016 metais. Čia saugoma Europos Bendrijos svarbos ežerų su menturdumblių bendrijomis buveinė bei aliuvinių miškų buveinės fragmentai. Analizuojant teritoriją, ekspertų dėmesį patraukė pora Viešinto apyežeryje esančių pelkučių, kurios nepatenka į Viešinto ežero BAST, tačiau jose kartografuotos šarmingų žemapelkių buveinės. Dar didesnis atradimas ekspertų laukė apsilankius vienoje iš šių žemapelkių (vad. Paversmių pelkėje) su gausiai išplitusia saugoma augalų rūšimi – rusvuoju vikšreniu (Schoenus ferrugineus). Taip gausiai išplitusi ir tokios geros būklės rusvojo vikšrenio populiacija – retas reiškinys Lietuvoje. Todėl vienareikšmiškai bus siūloma šią žemapelkę įtraukti į BAST ir numatyti jos palaikymui reikiamas gamtotvarkines priemones.

Šimonių giria – Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, turtingas saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, natūralių buveinių. 2004 m. Šimonių girios ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas, o visa saugoma teritorija priskirta Natura 2000 tinklui kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija. Šimonių girios biosferos poligono plotas – 23265 ha,  todėl nenuostabu, kad ne tik įvertinti, bet ir užtikrinti šioje teritorijoje esančių vertybių palankią apsaugos būklę gana sudėtinga, reikalauja daug laiko ir pastangų.

Lietuvos ir Portugalijos kariai kartu vykdė išsilaipinimo operaciją

Po kelių dienų planavimo ir pasirengimo dviejų Lietuvos kariuomenės pajėgų ir tarptautinio kontingento kariai sėkmingai įvykdė mobilią išsilaipinimo į krantą operaciją.

Rugpjūčio 7 dieną Baltijos jūros pakrantėje ties Nemirseta surengta bendra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Karinių jūrų pajėgų ir Portugalijos rotacinių pajėgų amfibinė operacija – Lietuvos ir sąjungininkų kariai pripučiamosiomis valtimis iš Lietuvos karo laivo jūroje išsilaipino pakrantėje, įvykdė priešo likvidavimo veiksmus, po kurių grįžo į laivą. Amfibinė operacija įvykdyta iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo „Dzūkas" (P12).

Operacijoje dalyvavo dragūnų bataliono būrys, sudarytas iš profesinės karo tarnybos (PKT) karių. Operaciją suplanavo ir padėjo sėkmingai įgyvendinti Portugalijos jūrų pėstininkų korpuso rotacinė kuopa su savo turimomis lengvosiomis pripučiamosiomis valtimis.

„Portugalų jūrų pėstininkai per kelias savaites padėjo mūsų kariams pasirengti pirmajai bataliono istorijoje tokio pobūdžio operacijai. Iš pradžių dragūnai susipažino su valčių galimybėmis Kuršių mariose, atliko infiltravimosi, puolimo ir eksfiltravimosi valtimis veiksmus Kairių poligone, vėliau Klaipėdos uoste (Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje) mokėsi laipintis į karo laivą ir iš jo. Šiuos pasirengimus vainikavo operacija jūroje.", - sakė dragūnų bataliono vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas.

Patrulinio laivo „Dzūkas" (P12) vado ir Portugalijos jūrų pėstininkų patirtis bei dragūnų kovinis pasirengimas leido sėkmingai įvykdyti suplanuotą operaciją. Jūros bangoms siekiant 1,7 metro aukštį, dragūnai ir portugalų jūrų pėstininkai operatyviai perlipo į nuleistas valtis, audringoje jūroje įveikė keleto jūrmylių atstumą iki kranto ir surengė objekto šturmą. Atlikę užduotis sausumoje, visi kariai valtimis pasiekė laivą „Dzūkas" (P12) ir juo skubiai pasitraukė iš operacijos rajono.

Tai buvo pirmasis kartas, kai amfibinei operacijai buvo panaudotas STANDARD FLEX 300 tipo, „Flyvefisken" („Žuvies skraiduolės") klasės patrulinis laivas. Tokio tipo laivai pastatyti Danijoje. Šios klasės laivų taip pat turi ir Portugalijos bei Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Šios pratybos ne pirmos ir ne paskutinės kuriose dragūnų bataliono nuolatinės privalomosio pradinės karo tarnybos ir Portugalijos rotacinių pajėgų kariai stovi petys petin. Sąjungininkai Klaipėdoje treniruojasi jau nuo gegužės mėnesio, todėl kariams buvo daug progų pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

2018-08-10 Vilniuje ir Kaune vyko Lietuvos pirmojo prezidento Antano Smetonos (1874-1944) 144-ųjų gimimo metinių paminėjimas, kurį organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei  Nukentėjusiųjų Sovietų armijoje labdaros ir paramos fondas “Atmintis” . 

Raimundas Kaminskas

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

Jungtinėse Amerikos Valstijose besitreniruojančius Lietuvos karius aplankė Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vadai

Rugpjūčio 11 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, oficialiais vizitais lankydamiesi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), „Fort Irwin“ kariniame poligone esančiame JAV nacionaliniame mokymo centre aplankė ten besitreniruojančius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ir priskirtų padalinių karius.

Lietuvos generolai, lydimi JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vado generolo majoro Anthony J. Carelli, susipažino su JAV nacionalinio mokymo centro infrastruktūra, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos karinių pratybų „NTC 18.9“, kuriose dalyvauja ir Lietuvos kariai, sumanymu ir eiga, bendravo su kariais.

„Esame NATO nariai, todėl turime būti pasirengę veikti bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Patirtis, kurią mūsų kariai įgyja treniruodamiesi nežinomoje ir mums neįprastoje aplinkoje – dykumoje, tvyrant alinančiam karščiui, yra išties neįkainojama. Esu dėkingas mūsų sąjungininkams už sudarytas geras sąlygas treniruotis ir už geranoriškumą dalinantis patirtimi“, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas.

Sausumos pajėgų vadas brg. gen. V. Rupšys sakė esąs patenkintas Lietuvos karių motyvacija ir profesionalumu bei pasidžiaugė gerais sąjungininkų atsiliepimais apie jų profesionalumą ir rodomas pastangas.

Pratybos „NTC 18.9“ vyksta rugpjūčio 4-17 d. Jų metu Lietuvos kariai, kartu su sąjungininkais iš JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, treniruojasi vykdyti puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas. Lietuvos kariai taip pat apmokomi valdyti pėstininkų kovos mašinas, susipažindinami su sąjungininkų naudojamomis veiklos procedūromis, ginkluote ir technika.

Lietuvos kariuomenės vadas oficialiu vizitu JAV lankosi rugpjūčio 9-17 d., Sausumos pajėgų vadas – rugpjūčio 5-13 d.

Esminiai gen. ltn. J. V. Žuko oficialaus vizito JAV renginiai suplanuoti rugpjūčio 14-15 d. Vašingtone. Čia jis susitiks su JAV kariuomenės vadu (Jungtinio štabo vadų komiteto viršininku) generolu Josephu Fr. Dunfordu jaunesniuoju (Joseph Fr. Dunford, Jr.), JAV Jūrų pėstininkų korpuso komendantu generolu Robertu Nelleriu (Robert Neller) ir JAV Nacionalinės gvardijos biuro vado pavaduotoju generolu leitenantu Danieliu R. Hokansonu (Daniel R. Hokanson). Susitikimų metu ketinama aptarti dvišalio ir daugiašalio karinio bendradarbiavimo rezultatus ir perspektyvas, JAV kariuomenės planus Europoje.

Be to, rugpjūčio 14 d. gen. ltn. J. V. Žukas lankysis Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV, kur susitikęs su JAV lietuvių bendruomene pasidalins savo įžvalgomis apie saugumo situaciją Baltijos regione, pristatys Lietuvos kariuomenės situaciją ir vystymo planus.

JAV įsipareigojimai užtikrinti regiono saugumą, karinis buvimas ir matomumas Lietuvoje ir regione – vienas svarbiausių Lietuvos saugumo ir stabilumo garantų. JAV tiek dvišaliu principu, tiek remdamos NATO pastangas, plačiai įgyvendina atgrasymo priemones Baltijos regione. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes. JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Stiprinant rytines Aljanso sienas, JAV taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lenkijoje. Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje ypač sustiprėjo, kai 2017 m. sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.

Nuotr. autoriai srž. A. Čemerka ir Ž. M. Vaicekauskaitė

Prezidentė pasveikino L. Jasiūnaitę su bronziniu laimėjimu Europos lengvosios atletikos čempionate

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino sportininkę Livetą Jasiūnaitę Europos lengvosios atletikos čempionate Berlyne ieties metimo rungtyje iškovojus bronzos medalį.

Pasak šalies vadovės, lengvaatletė atkakliai didina meistriškumą ir nuosekliai siekia vis geresnių rezultatų, Lietuva didžiuojasi, kad turi tokio aukšto lygio sportininkę.

Prezidentė L. Jasiūnaitei padėkojo už padovanotą džiaugsmą ir palinkėjo daug ištvermės ir sėkmės, kad ietis skrietų vis toliau.

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas V. S. Naipaulas

Eidamas 86-uosius metus, mirė Trinidade gimęs Nobelio literatūros premijos laureatas britas Vidiadharas Surajprasadas Naipaulas. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „The Press Association“.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Jis buvo didis visur, ką pasiekė, ir ramiai mirė apsuptas tų, kuriuos mylėjo“, – sakė velionio žmona Nadira.

Anot jos, Vidiadharas Surajprasadas Naipaulas „nugyveno nuostabios kūrybos kupiną gyvenimą“.

Vidiadharas Surajprasadas Naipaulas parašė daugiau kaip 30 knygų. Jį labiausiai išgarsino romanai „Pono Bisvaso namas“ ir „Tamsos teritorija“.

1971 metais jis tapo Bookerio premijos laureatu už romaną „Laisvoje šalyje“, 1993 metais – pirmuoju Davido Coheno premijos laureatu, o 2001 metais pelnė Nobelio premiją.

 

 

Atgal