VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Į pradžią

09.12. Naujausios žinios

Galimybės SGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini

Romas Švedas

Energetikos ekspertas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius 

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės - tokia yra realybė, nors morališkai ir politiškai lyg ir esame linkę atsisakyti iškastinio kuro dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai atveria nemažų galimybių ir Klaipėdos SGD terminalui, apie kurio naudą ateityje nemažai diskutuojama. Tik tos galimybės nebūtinai susijusios su įprasta veikla - žvelgti ir veikti reikia globaliau. 
Gamtinių dujų, kaip iškastinio kuro rūšies, paklausa ir vartojimas augs (tą patvirtina Tarptautinė energetikos agentūra, TEA), nes visas pasaulis bando atsisakyti labiausiai taršaus kuro - anglies ir naftos. Šios kuro rūšys vis dar užima reikšmingą vietą ir būtent dujos lengviausiai ir greičiausiai gali jas pakeisti. 
Įrodymų nereikia žvalgytis į Kiniją, Indiją ar Lotynų Ameriką, galime pažvelgti visai šalia - į kaimynę Lenkiją. Čia vis dar intensyviai kasamos anglys, iš kurių gaminama elektra. Tačiau Lenkijai šis procesas tampa didele prabanga: Europos Sąjungoje teršiantys energijos gamintojai už tai turi brangiai mokėti, tad labiausiai šaliai apsimoka pereiti prie gamtinių dujų. 


Kita tendencija, kurią irgi nurodo TEA, - per artimiausius 20 metų pasaulyje prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) sudarys didesnę dalį (60 proc.) negu prekyba gamtinėmis dujomis dujotiekiais. Tokį pokytį lems sparčiai į priekį žengiančios technologijos ir rinkos noras būti lanksčiai.
„Lietuvoje dabar, svarstant Klaipėdos SGD terminalo perspektyvas, keliamas klausimas - kam ateityje mūsų šalyje reikės dujų? Aš užduočiau kitą klausimą - o kaip Lietuva, importuojanti daugiausiai elektros ES, žada užsitikrinti bazinį elektros tiekimą? Vien iš atsinaujinančių šaltinių to tikrai nepadarysime. Elektros generavimas iš dujų, juolab turint SGD terminalą, yra vienas labiausiai ekonomiškai pagrįstų sprendimų.
Diskusijose apie SGD terminalo ateitį dažnai minimas dujų tiekimo į Vidurio Europą argumentas. Tokių perspektyvų, be abejo, yra - 2021 m. pradėsianti veikti jungtis su Lenkija iš tiesų išplės Klaipėdos terminalo panaudojimo geografiją.
Tiesa, kritikai teigia, kad mūsų terminalas dėl stiprios konkurencijos nebus reikšmingas žaidėjas, nes Europoje dabar statoma nemažai kitų SGD terminalų ir tiesiama dujotiekių. 
Bet ar to reikšmingumo reikia siekti? Lietuvos stiprybė yra ta, kad ji, turėdama mažesnį terminalą, yra keleriopai lankstesnė ir gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Šiuos privalumus reikia išnaudoti neįstringant ties įprastu terminalo panaudojimu, kai per tiesiogines jungtis dujos parduodamos kitoms valstybėms.
Pasaulis sparčiai juda į priekį - jau atsiradę įvairių gamtinių dujų panaudojimo technologijų, kurios leidžia nepriklausyti nuo skirstymo ar perdavimo tinklo. Tad Lietuvai reikia stengtis veikti ne tik regione, o globaliau.
Daug galimybių suteikia jūrų ir kelių transportas 
Norėčiau apžvelgti keletą tokių galimybių, apie kurias nekalbama, o gal net ir nelabai žinoma.
Viena iš jų - jūrų transportas. Dėl ES reikalavimo mažinti CO2 emisijas jūrų transportas atsisako taršaus dyzelio ir pereina prie SGD kuro. Ypač pareigingai ir sparčiai tai daro mūsų kaimynai skandinavai. Tad Lietuvos terminalas galėtų tapti mažu hub`u, į kurį plaukiojančios kolonėlės atvyksta pasipildyti savo išteklių.
Vis daugiau SGD pradeda naudoti ir prie naujų technologijų pereinantys uostai bei uostų krovos kompanijos. Pvz., kompanija „Bega“ kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ dabar konstruoja autonomišką lokomotyvą, varomą SGD kuru, kad uosto teritorijoje ir regione oro tarša būtų mažesnė.
Kita sritis, kur veriasi galimybės SGD terminalui, - kelių transportas. Čia SGD įgauna vis svaresnį vaidmenį dėl tų pačių taršos mažinimo tikslų, ypač krovinių pervežimo srityje, - vis labiau pradeda dominuoti vilkikai, varomi SGD kuru. 
ES įgyvendina vadinamųjų mėlynųjų koridorių projektą, pagal kurį ne rečiau kaip kas 400 km vilkikams įrengiama SGD kolonėlė. Lietuva kol kas nėra šių koridorių dalimi, jie dabar baigiasi ties Vokietijos ir Lenkijos siena. Bet lenkai šia kryptimi jau dirba, Lietuvoje taip pat yra įmonių, kurios suplanavusios statyti tokias kolonėles Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.
Dyzelinių vilkikų, kurie ne tik stipriai teršia, bet ir kelia daug triukšmo, nebenori įsileisti ir didieji Europos miestai. Tačiau juose yra daug infrastruktūros, kuriai reikia užtikrinti tiekimą - atgabenti krovinius ir prekes. Elektros vilkikų dar nėra ir artimiausiu metu nebus, o problemą didiesiems miestams spręsti reikia jau šiandien. Tad vėlgi - pirmasis sprendimas yra SGD kuru varomi vilkikai, kurie mažiau teršia ir yra tylesni. 
SGD leidžia nutolusius regionus energija aprūpinti pigiau 
Trečia sritis - nutolusių regionų aprūpinimas energija, kuris puikiai iliustruoja, ką reiškia SGD teikiamas lankstumas. Lietuvoje jau nebereikia plėsti dujų perdavimo tinklo, vedžioti aukšto spaudimo dujotiekių. Pvz., Druskininkai nėra prijungti prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo. Dujos jiems anksčiau buvo tiekiamos atskiru dujotiekiu iš Baltarusijos, kas didino sąnaudas ir kainą. Dabar dujos čia atgabenamos suskystintu pavidalu - konteineriais - ir tai atsieina pigiau. Tai sprendimas ir kitiems regionams, kurie neprijungti prie sistemos, o tokių dar yra daug. 
Mobilumas, lankstumas ir greitis labai svarbūs ir gynybos srityje. Įsivaizduokite, į pratybas Pabradėje žiemą atvyksta sąjungininkai - keli tūkstančiai žmonių, pasistato palapines ir sako - mums reikia greitai užtikrinti visų palapinių šildymą. Paprasčiausias sprendimas - SGD stotelė: atvažiuoja vilkikas, pastato konteinerį su SGD, dujos vietoje transformuojamos į dujinį pavidalą ir mobiliais įrenginiais paskirstomos po palapines. Pratybos pasibaigia, sąjungininkai susipakuoja palapines, mes susipakuojame konteinerius ir šildymo įrenginius ir išsiskirstome. 
Čia įvardyti pavyzdžiai - jau realybė Vakarų Europoje, o pas mus jie iki galo dar neįgyvendinti. Tad galimybės Lietuvoje naudoti SGD yra plačios ir su kiekvienais metais vis didėja. Tinkamai jas išnaudojusi Lietuva atsidurs tarp pažangiausių Europos šalių transporto, aprūpinimo energija ir kt. srityse.

V. Sinkevičius: Lietuva neišnaudoja viso didžiausios investuotojos Švedijos potencialo

Virginijus Sinkevičius

Švedijos bendrovės Lietuvoje yra investavusios daugiausia, tačiau potencialo pritraukti dar daugiau bendrovių Lietuva turi su kaupu, teigia Stokholme ir Geteborge viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Vizito rugsėjo 11-12 dienomis metu jis susitinka su stambių Švedijos įmonių vadovais ir pristato jiems šalies investicinę aplinką.
„Švedijos bendrovės Lietuvoje yra didžiausios investuotojos, nes Lietuva, kaip investicijų vieta, Švedijos įmonėms buvo įdomi dar tuomet, kai Lietuva į tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą žiūrėjo vangiai.
Pastaraisiais metais ėmus aktyviau dirbti su šia rinka, smarkiai išsiplėtė SEB ir „Swedbank“ paslaugų centrai, „Telia“ Vilniuje nusprendė įkurdinti savo kompetencijų centrą, o IKEA Kazlų Rūdoje investuoti į modernią gamybos liniją. Taigi Lietuva dar neišnaudojo viso potencialo, kurį turi Švedijos įmonės“, - ministerijos pranešime sako V. Sinkevičius.
Pasak V. Sinkevičiaus, Lietuva įdomi ir gamybos kompleksus planuojančioms kurti Švedijos bendrovėms, ir įmonėms, ieškančioms vietos paslaugų centrams. Be to, Lietuva pernai pritraukė ir du švediškus startuolius - žmogiškųjų išteklių vadybos technologijų bendrovę „Benify“ ir finansinių technologijų įmonę „Plexian“.
Vizito metu ūkio ministras susitiks su tuzinu Švedijos bendrovių, kurioms pristatys Lietuvos investicinę aplinką ir pastaruoju metu įgyvendintas ir planuojamas įgyvendinti iniciatyvas, padėsiančias paprasčiau ir greičiau įgyvendinti investicinius projektus ir kurti naujas darbo vietas Lietuvoje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Švedijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė daugiau nei 3,5 mlrd. eurų, Nyderlandų bendrovės Lietuvoje investavo 1,9 mlrd. eurų, o Vokietijos - 1,2 mlrd. eurų

Užsienio ekspertai vertins Lietuvos mokslo veiklą

Startuoja tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo vertinimas – visų šalies mokslo institucijų veiklą įvertins užsienio ekspertai. Per 60 užsienio ekspertų įvertins 30 šalies mokslo ir studijų institucijų (14 valstybinių universitetų, 3 nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų). Lietuvos mokslo veiklai siekiama taikyti tarptautinius kokybės standartus.

„Tarptautinis ekspertinis mokslo vertinimas sudarys sąlygas objektyviai pamatyti, kokią vietą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atliekami moksliniai tyrimai užima tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. – Tai leis daugiau lėšų skirti aukšto lygio mokslui ir skatins Lietuvos mokslininkus orientuotis į tarptautinio lygio rezultatus ir kokybę“.

Pixabay.com

Kaip pabrėžia viceministras, šiame vertinime bus akcentuojamas ne tiek mokslo darbų skaičius, kiek jų indėlis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, ekonominis ir socialinis poveikis, perspektyvumas. Šis vertinimas sudarys prielaidas kilti ne tik tarptautiniam Lietuvos mokslo konkurencingumui, bet ir studijų kokybei, kuri neatsiejama nuo mokslo. Remiantis jo rezultatais, bus skatinami efektyviau dirbantys aukštųjų mokyklų padaliniai, plėtojamos studijų kryptys, grįstos stipriu mokslo potencialu. Aukštesnė mokslinių tyrimų kokybė stiprins prielaidas Lietuvos universitetams kopti į aukštesnes tarptautinių reitingų vietas.

Mokslo ir studijų institucijos tarptautiniams ekspertams pateiks savo geriausius penkerių metų mokslo rezultatus. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pasiekimai konkrečioje mokslo srityje bus palyginti tarpusavyje ir sureitinguoti 5 balų skalėje. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje.

Atnaujinus mokslinių tyrimų finansavimo metodiką, 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius palyginamojo ekspertinio vertinimo parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius formaliojo vertinimo rodiklius.

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga

Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pirmadienį pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.

Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.

J. Petrauskienė pripažįsta klydusi

Nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su įstaigomis, pirkusiomis paslaugas iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), ministrė Jurgita Petrauskienė nematė pagrindo. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje politikė teigė neįžvelgusi interesų konflikto.

„Ministre, jūs deklaravote savo interesų konfliktą, susijusį su jūsų vyro valdoma įmone „Ecotour“. Teisiškai - viskas gerai. Tačiau mano klausimas - ar tam, kad interesų deklaracija būtų veiksni, jūs nusišalinote nuo bet kokių sprendimų, susijusių su įstaigų, pirkusių paslaugas iš jūsų vyro, veikla?“, - J. Petrauskienės klausė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Tačiau savo klaidos J. Petrauskienė neneigė. „Kadangi neįžvelgiau interesų konflikto - nemačiau prielaidos nusišalinti. Interesų konflikto nemačiau, o įmonės „Ecotour“ sandoriai yra vieši“, - sakė ministrė.

J. Petrauskienė aiškino neturinti teisinių įrankių tvirtinti įstaigų viešuosius pirkimus. Tuo tarpu tam, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl galimų pažeidimų, ŠMM kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT).

„Norime, kad būtų aišku, kaip viskas vyko. Buvo ar nebuvo pažeidimai padaryti. VPT yra kompetentinga institucija ir galės pateikti atsakymus“, - trečiadienį Seime sakė ŠMM vadovė.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovės Dianos Vilytės teigimu, žiūrint griežtai pagal įstatymo reikalavimus „Ecotour“ paslaugas pirkusios įstaigos elgėsi teisėtai.

„Visi nagrinėjami pirkimai buvo mažos vertės. Jie vykdyti dar pagal seną tvarką, kuomet pačios įstaigos nustatydavo mažo pirkimo sumą. Rinktis iš vieno tiekėjo vis dar buvo galima, nors ir keista“, - aiškino D. Vilytė.

VPT vadovės teigimu, J. Petrauskienės vyro įmonėje dirbantys žmonės veikia siekdami apsaugoti savo pačių praeityje sukurtą buhalterinės apskaitos programą „Labbis“. „Informacinių technologijų raštingumas Lietuvoje pakankamai žemas. Iš sutarčių matome, kad pirktos konsultacijos buvo pakankamai žemo lygio. Tai situacija tokia, kad žmonės nelabai žino, kaip elgtis su sena programine įranga, todėl rinkoje perka konsultacijas“, - dėstė D. Vilytė.

Abejonių dėl ministrės vyro įmonės ryšių su ministerijai pavaldžiomis įstaigomis kilo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) gavus pranešimą dėl „Ecotour“ dalyvavimo ŠMM pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimuose, kurių J. Petrauskienė nėra deklaravusi.

Centrinio Viešųjų pirkimų portalo duomenimis, bendrovė „Ecotour“ nuo 2012-ųjų su valstybinėmis įstaigomis yra sudariusi keliolika sutarčių, kurių vertė viršija 100 tūkst. eurų.

„Ecotour“ paslaugas naudojančių įstaigų, siejamų su ŠMM, vadovai neigia žinoję, kad buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovas yra ministrės vyras ir įtakingos socialdemokratės Mildos Petrauskienės sūnus.

Seimas pritarė prezidentės veto dėl gydymo įstaigų

Seimas pritarė prezidentės veto dėl gydymo įstaigų reformos. Prieš Seimo nariams išreiškiant savo valią, prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė aiškino parlamentarams, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė palaiko idėją reformuoti sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau ši negali prieštarauti Konstitucijai.

„Prezidentė mano, kad sveikatos apsaugos sistemą reikia pertvarkyti taip, kad ji tarnautų gyventojams. Tačiau bet kokia reforma turi būti vykdoma gerbiant Konstituciją. Prezidentės veto nulėmė kai kurių pertvarkų ydingumas Konstitucijos požiūriu ir tam tikri procedūriniai pažeidimai“, - aiškino R. Svetikaitė.
Prezidentės patarėja Seimo posėdžių salėje aiškino, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad gyventojų įmokos į Privatų sveikatos draudimo fondą (PSDF) priklauso piliečiams ir neturėtų būti tapatinamos su valstybės biudžeto lėšomis.

„Valstybė nėra pajėgi apmokėti visų sveikatos paslaugų - tam PSDF ir buvo sukurtas. Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad valstybė privalo prižiūrėti, jog PSDF lėšos būtų panaudojamos kokybiškoms paslaugoms teikti“, - aiškino R. Svetikaitė.

Pasak šalies vadovės patarėjos, reforma privalo būti vykdoma, tačiau teisėkūros kokybė negali likti antrame plane.

„Gydymo įstaigų sistema šiuo metu nėra efektyvi ir visi dėl to sutariame. Tačiau pagrindinis prezidentės noras yra, kad ši reforma nebūtų paminanti Konstituciją“, - aiškino prezidentės patarėja.
Liepą šalies vadovė vetavo valdančiųjų siūlomą sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką, numatančią pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. D. Grybauskaitė tuomet parlamentui grąžino iš naujo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Visuomenės sveikatos priežiūros, Vietos savivaldos, Medicinos praktikos, Viešųjų įstaigų ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisas.

Atidengtas stogastulpis, skirtas knygnešiui Juozui Kancleriui

Kalvarijos karališkajame parke atidengtas stogastulpis, skirtas knygnešio Juozo Kanclerio atminimui. Stogastulpio autorius - tautodailininkas Antanas Lastauskas.

Atidengti A. Lastausko kūrinį buvo pakviesti Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis ir jo pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius.

Karališkajame parke susirinko gausus būrys miesto gyventojų ir svečių. Į svečius atvyko ir susirinkusiuosius bei stogastulpio autorių sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Gražulis ir Čikagos lietuvių bendruomenės atstovas Ernestas Lukoševičius.

Savo darbu džiaugėsi bei trumpai prisistatė ir pats Antanas Lastauskas.

Apie praeities darbus, dabartį ir ateitį kalbėjo istorijos mokytojas Mindaugas Guzavičius.

Atgal