Į pradžią
09.16. Naujausios žinios
Gamtosaugos ekspertams pavyko aptikti Europos retenybę – Manerheimo grybinuką
Rudeniui prasidėjus, š. m. rugsėjo 11-12 dienomis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metodinio – analitinio centro (MAC) ekspertai vyko į ekspediciją, kurios tikslas – Manerheimo grybinuko (Oxyporus mannerheimii) paieška ankstesnėje radavietėje Gelednės (Švenčionių raj.) apylinkėse. Manerheimo grybinukas yra vabalų būrio atstovas, saugomas visoje Europos Sąjungoje ir šalys narės, jei minima rūšis gyvena jų teritorijoje, privalo steigti specialias saugomas teritorijas šios rūšies apsaugai. Deja, tai ypač reta ir paslaptinga vabalų rūšis, apie kurią yra ganėtinai nedaug duomenų. Šiuo metu Manerheimo grybinukas yra saugomas Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Iki šiol buvo žinomos tik dvi šios rūšies radavietės Lietuvoje. Viena jų yra šalia Gelednės. Joje yra įsteigta Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST).
„Įprastais metais tokiu sezono metu miškuose gausu grybų, o Manerheimo grybinukų gyvenimas glaudžiai susijęs su jais: vabalai maitinasi grybuose gyvenančių dvisparnių lervomis. Grybinukai savo dideliais žandais prasigraužia į grybą ir rausia jame takus, į kuriuos patekę dvisparnių lervos tampa grybinukų grobiu. Grybinukai dažniausiai sutinkami skylėtabudiniuose (lepšiuose, raudonviršiuose, baravykuose) grybuose. Grybų kepurėlės apatinėje pusėje pastebimos 3-4 mm skersmens angos, kurios gali būti užkimštos susmulkintų grybo drožlių krūvelėmis, kurias grybinukas išstumia į paviršių besirausdamas gilyn į grybą.“ – pasakoja ekspedicijos iniciatorius, MAC gamtosaugos ekspertas – entomologas Giedrius Švitra.
Pasak eksperto, Manerheimo grybinukas, kaip ir daugelis kitų ES Buveinių direktyvos rūšių, yra ypatinga ir saugoma dėl jų svarbos ekosistemoms. „Tai „skėtinės“ rūšys, rūšys su specifiniais gana siaurais ekologiniais poreikiais (reiklios aplinkos sąlygoms). Panašiai jautrių aplinkos sąlygoms rūšių yra žymiai daugiau, tačiau jos paprastai sunkiau aptinkamos, sunkiau identifikuojamos, nei parinktos „skėtinės“ rūšys, todėl, saugodami buveines „skėtinėms“ rūšims, tuo pačiu išsaugosim visą kompleksą panašius ekologinius poreikius turinčių rūšių.“ – pasakoja sėkmingos ekspedicijos iniciatorius Giedrius Švitra.
Ekspedicijoje MAC ekspertų komandai talkino Sirvėtos regioninio parko specialistai bei Aplinkos projekto valdymo agentūros įgyvendinamo LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ komanda.
Dviejų dienų tyrimai apėmė gana didelį regioną: BAST priskiriamą Gelednės mišką, Paveinių, Balaganų, Gelednės, Trakų, Kusliškės, Zalavo, Katelninkų, Pabradės, Naujašilio miškus. Ir nors dėl sausringų metų miškuose grybų šiuo metu nėra daug, visgi rezultatai nenuvylė - vienas Manerheimo grybinukas aptiktas lepšyje Katelninkų miške. Deja, kitose vietovėse paieška nedavė laukiamo rezultato. Tai tik įrodo, jog Manerheimo grybinukas tikrai yra reta rūšis.
Ekspedicijos metu aptikta ir daugiau Europiniu mastu saugomų gamtinių vertybių. Tai tos pačios genties grybinukas – Oxyporus maxillosus – taip pat gana reta rūšis, kurios gyvenimo būdas ir bendra išvaizda labai panašūs į Manerheimo grybinuko, bei šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri), tiksliau, dvi jo lervos. Tai irgi rūšis, kurios apsaugai steigiamos Europinės svarbos saugomos teritorijos.
Apibendrindamas ekspedicijos rezultatus, MAC vadovas Dalius Dapkus džiaugėsi pagilintomis žiniomis apie šią paslaptingą ir itin retą vabalų rūšį. Pasak jo, tai pagelbės atlikti tolimesnę Manerheimo grybinuko rūšies inventorizaciją Lietuvoje ateinančius kelerius metus, vykdomą kartu su partneriais įgyvendinant LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (LIFE-IP PAF-NATURALIT) veiklas.
Europos paveldo dienos 2018: atraskime Šimtmečio paveldą
Rugsėjo 21-23 dienomis įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyks kasmetinės Europos paveldo dienos. Minint ypač svarbią Lietuvai datą - atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį - nuo jos nenutols ir Europos paveldo dienų renginiai, kurių šių metų tema - „Atraskime Šimtmečio paveldą“.
Europos paveldo dienos kviečia visuomenę pažinti praėjusio šimtmečio materialųjį kultūros paveldą. Įvairiose vietovėse visuomenė turės galimybę susipažinti su kultūros paveldo objektais, kūrusiais Lietuvos tapatumą: valstybingumą ženklinančiais paminklais, naują epochą išskiriančia, taip pat ir modernistine, architektūra bei kitomis vietovėmis ir objektais, pažyminčiais atkurtą Lietuvos valstybę. Kaip teigia istorikas Aurelijus Gieda, prie šimtmečio kultūros paveldo artinantis su deramu įsiklausymu, suinteresuotumu ir pagarba šimtametei tradicijai, ji apdovanoja temų masyvų įvairumu ir tampa praeitį ir ateitį jungiančiu tiltu.
Lietuvos renginius koordinuojantis Kultūros paveldo departamentas organizuos pažintinius pasivaikščiojimus Vilniaus mieste. Vienas svarbiausių – garsaus to meto visuomenės veikėjo, filantropo, bankininko ir plataus spektro iniciatyvų mecenato Juozapo Montvilos inicijuotas projektas, vadinamas Rasų kolonija. Kartu su doc. Daliumi Vrubliausku tyrinėsime ,,miesto sodo“ idėjų įgyvendinimo Vilniuje išlikusius fragmentus, atskleidžiančius XX a. pradžios modernaus Vilniaus priemiesčio dvasią. Pažintiniame pasivaikščiojime „Ne lietuviai ir ne lenkai Vilniuje“ dr. Bernardas Gailius atskleis, kaip XX a. Vilniuje klostėsi „nelenkų“ ir „nelietuvių“ santykiai bei kokią įtaką jie turėjo miesto plėtrai. Netradicinių kultūrinių iniciatyvų rengėjas Darius Pocevičius ir knygos „1944–1990 m. istoriniai Vilniaus reliktai“ autorius vedžios mus po Vilnių lyg po knygos puslapius. Dr. Aistė Petrauskienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje skaitys paskaitą „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“.
Šimtmečio tematikos renginių netrūks laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. Kauniečiai bei miesto svečiai kviečiami į ekskursijas, supažindinančias su modernistine tarpukario architektūra, palikusia itin gilų pėdsaką Lietuvos architektūros istorijoje. Kauno miesto savivaldybės organizuojamoje pažintinėje kelionėje autobusu seksime Vasario 16-osios akto signatarų pėdsakais Kauno krašte. Moksleiviai kultūros paveldą tyrinės netradiciniais būdais – jiems skiriamos orientavimosi varžybos bei dviračių žygis.
Netradiciniais būdais atrasti šimtmečio paveldą kvies ir kitos Lietuvos vietovės. Interaktyvumą mėgstantys šiauliečiai galės dalyvauti žaidime „Viskas logiška“ socialiniame tinkle „Facebook“, o baisių ar tragikomiškų pasakojimų nebijančius kvies naktinis pažintinis pasivaikščiojimas. Miesto savivaldybė tarpukario Šiaulių paveldą pristatys išraiškingų teatralizuotų pasakojimų klausytojams ir turistinio fotoorientacinio žygio „Atrask šimtmečio paveldą Šiauliuose“ dalyviams. Į orientacines varžybas kviečia ir Garliava, Panevėžys, Žagarė, Plungė.
Europos paveldo dienų metu rengiami pažintiniai pasivaikščiojimai, pranešimai, diskusijos, žygiai, parodos, viktorinos, varžybos visoje Lietuvoje sustiprins nekilnojamojo kultūros paveldo svarbos suvokimą minint ir švenčiant nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, o taip pat ir Europos kultūros paveldo metus. Kad neišvengiamai sudėtinga ir įvairialypė praeitis susitiktų ateitį.
Visi Europos paveldo dienų renginiai yra nemokami.
Europos paveldo dienų programą rasite kultūros paveldo departamento svetainėje: http://www.kpd.lt/epd2018/
Dėl Popiežiaus vizito Lietuvoje rugsėjo 22-23 d., kai kurių renginių datos gali keistis. Sekite programą.
Europos paveldo dienos Europos Tarybos programa, kurioje nuo 1994 m. dalyvauja ir Lietuva. Dienų tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį materialųjį kultūros paveldą, sudaryti galimybę jį aplankyti, atskleidžiant vertes ir išsaugojimo svarbą. Europos paveldo dienos renginius Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su miestų bei rajonų savivaldybėmis, kultūros įstaigomis bei kitais kultūros paveldo objektų valdytojais.
Rugsėjo 20 dieną 20 val. Neries krantinę prie Karaliaus Mindaugo tilto nušvies įspūdingas reginys – tradiciškai Vilniaus etninės kultūros centro organizuojama Rudens lygiadienio šventė
Vilniečiai ir miesto svečiai sostinės širdyje išvys susilyginant dieną ir naktį – tamsoje sužibs liepsnojančios kompozicijos. Šių metų Rudens lygiadienis skirtas ne tik gamtos virsmui, bet ir Baltų vienybės dienai bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Šiųmetis renginys vers didžiuotis savo šalies istorija. Ant Neries kranto iškils menininkų Vytauto ir Kęstučio Musteikių sukurta skulptūra, įkūnysianti tris Vilniaus atsiradimo legendas ir nušvisianti Lietuvos vėliavos spalvomis. Renginio metu skambės kompozitoriaus Algirdo Klovos specialiai sukurta muzikinė kompozicija, kurioje pasigirs geležinio vilko staugimas ir Neryje nuskendusio varpo gaudesys. Vilniaus moksleiviai, studentai ir savanoriai tamsoje įžiebs tūkstančius ugnies žiburėlių, paversiančių upės krantinę liepsnojančia šimtarašte juosta – dovana valstybingumo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.
Neatsiejama Rudens lygiadienio dalis – įspūdingi ugnies reginiai, ženklinantys dienos ir nakties trukmės susilyginimą. Šiemet šventę nušvies fakyrų trupė „Ugnies valdovai“ ir pirotechninius efektus sukursiantis „Blikas“. Lygiadienio metu bus atsisveikinama su saule, šiluma, dėkojama Žemei už šių metų derlių ir įvairias gėrybes – „Baltic Vikings“ Neries vandeniu plukdys lygiadienio atnašus.
Šventėje dalyvaus Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis bei Kirtimų kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Pynimėlis“.
Filipinuose taifūnas Mangkhut pražudė mažiausiai 25 žmones
Pagrindinę Filipinų Lusono salą šeštadienį talžęs taifūnas nusinešė mažiausiai 25 žmonių gyvybes, informuoja BBC.
Tačiau užblokuoti keliai ir nuverstos ryšio linijos reiškia, kad realus audros poveikis kaimo vietovėms nėra aiškus ir aukų skaičius gali būti didesnis. Kol kas negauta jokios informacijos iš labiau atsiskyrusių bendruomenių.
Galingiausia 2018 metų audra įvardintas supertaifūnas Mangkhut šiek tiek susilpnėjo, kai pasiekė Filipinus.
Kasmet Filipinus nusiaubia apie 20 taifūnų, tačiau Mangkhut priminė Filipinų gyventojams pražūtingiausią šalies istorijoje audrą - 2013-aisiais čia praūžusį supertaifūną Haiyaną, kuris pražudė daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.
B.Džonsonas ragina euroskeptikus priešintis ne T.Mei, o „Brexit“ planui
Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) paragino konservatorių partijos narius euroskeptikus nutraukti kampaniją, kuria siekiama nuversti premjerę Teresą Mei (Theresa May), ir verčiau susitelkti į priešinimąsi jos siūlomam „Brexit“ planui.
Dienraščio „The Telegraph“ žurnalisto paklaustas apie pasigirdusias kalbas, kad savaitės pradžioje apie pusšimtį euroskeptiškos konservatorių Europos tyrimų grupės narių svarstė galimybę nuversti T. Mei, B. Džonsonas atsakė: „Tai - ne lyderystės klausimas. Tai - politikos nuostatų klausimas.„
„Kalba eina ne apie premjerės keitimą. Kalba eina apie „Chequers“ plano atsisakymą“, - pridūrė B. Džonsonas.
Buvęs Londono diplomatijos vadovas turėjo omenyje naujausius T. Mei pasiūlymus dėl „Brexit“, dėl kurių T. Mei ministrų kabinetas sutarė liepą. Tai pavyko padaryti po ilgų diskusijų, vykusių netoli Londono esančioje premjerės rezidencijoje „Chequers“.
Netrukus po šio susitikimo B. Džonsonas pasitraukė iš ministro pareigų, teigdamas, kad nepritaria premjerės siūlomam planui.
Pareiškimus, skatinančius palaikyti T. Mei lyderystę, bet raginančius ją persvarstyti „Brexit“ planą, yra padarę ir Europos tyrimų grupei vadovaujantis įtakingas konservatorius Džeikobas Rysas-Mogas (Jacob Rees-Mogg) bei buvęs „Brexit“ ministras Deividas Deivisas (David Davis), kuris, kaip ir B. Džonsonas, atsistatydino dėl „Chequers“ plano.
Atgal
.jpg)
