VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

06.12. Sparčiai didėjant vidaus paklausai, Lietuvos bankas gerina šių metų ūkio augimo prognozę

Nors tarptautinė ekonominė aplinka kelia susirūpinimą, Lietuvos ūkio raida tebėra veržli, nemenkai kyla ne tik eksportas, bet ir vidaus paklausa, visų pirma – privatusis vartojimas. Atsižvelgdamas į šiuos gerus ženklus, Lietuvos bankas didina šių metų šalies ūkio augimo prognozę. Dabar numatoma, kad šiemet Lietuvos realusis BVP padidės 3,2 proc. (2019 m. kovo mėn. prognozuota – 2,7 %). Kitų metų realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek sumažinama – iki 2,5 % (kovo mėn. prognozuota, kad BVP padidės 2,6 %). Infliacijos prognozė nekeičiama: numatoma, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 2,4, kitais metais – 2,3 proc.

„Dar kurį laiką išliks Lietuvos ir tarptautinės ekonominės raidos skirtumų, bet vis dėlto mūsų ūkio augimas turėtų palaipsniui lėtėti – į tai atsižvelgiame prognozėse. Augimui svarbios investicijos, tačiau jas varžys neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonominės raidos ir mažiau augsiantys lėšų iš Europos Sąjungos paramos fondų srautai. Ūkio augimui svarbūs ir darbo ištekliai. Dėl suintensyvėjusios imigracijos dirbančių žmonių pastaruoju metu Lietuvoje pagausėjo, tačiau tai nebūtinai bus ir ateityje, nes jaunų gyventojų, įsitraukiančių į darbo rinką, yra vis mažiau nei vyresnių gyventojų, paliekančių šią rinką, o imigracija tokių tendencijų gali neatsverti“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Lietuvos banko ekonomistai pažymi, kad Lietuvos ūkio aktyvumas viršija potencialųjį jo lygį. Įdomu tai, kad prastesnė tarptautinė aplinka šiuo metu ne tik varžo Lietuvos ekonominę plėtrą, bet ir riboja didesnių disbalansų susiformavimą. Įmonėms, labiau pasirengusioms konkurencijai ir nuosekliai besirūpinančioms investicijomis ir našumu, yra lengviau atlaikyti iškylančius iššūkius. Tokios įmonės gali užtikrinčiau plėtoti savo veiklą, net kai užsienio paklausa yra sumažėjusi, o darbo sąnaudos gana sparčiai didėja, nes tokiose įmonėse darbo našumas yra veržlesnis. Kitoms gi įmonėms tiek vidaus, tiek išorės paklausa yra svarbesnė, o prastesnė tarptautinė ekonominė aplinka gali pristabdyti jų plėtrą ar veiklą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad neigiami pasaulio ekonominės raidos pokyčiai nebūtinai yra trumpalaikiai.

Lietuvos bankas nekeičia vidutinės metinės infliacijos prognozės: numatoma, kad šiemet ji sudarys 2,4, kitais metais – 2,3 proc. Vis dar sparčiai didėjant darbo užmokesčiui, toliau pastebimai kyla paslaugų kainos. Jų kilimas lemia daugiau kaip pusę bendrosios infliacijos. Bendrosios infliacijos svyravimams didžiausią įtaką daro vėl pradėjusios sparčiau kilti maisto kainos ir ūgtelėjusios degalų kainos.

Esama nemažai pokyčių darbo rinkoje, bet esminių vertinimų tai kol kas nekeičia. Nebegausėja įmonių, teigiančių, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas. Jau kelis ketvirčius lėčiau kyla darbo užmokestis privačiajame sektoriuje. Tačiau vis dėlto šis darbo atlygio kilimas tebėra nemenkas – jis viršija sukuriamos pridėtinės vertės didėjimą.

Naujos ekonomikos prognozės skelbiamos Lietuvos banko interneto svetainėje.

Atgal