VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Į pradžią

10.18. Europa toliau nuosekliai mažina taršą

Virginijus Sinkevičius

 

 Ką tik žengtas nepaprastai svarbus žingsnis: Komisarų kolegija pritarė mano parengtai Cheminių medžiagų strategijai!

Tai strategija ir mažyliui, ir milžinui. Pradėsiu nuo pastarojo.

Chemijos pramonė yra milžinas. Europos Sąjungos ekonomika be jos neįsivaizduojama: tai yra ketvirta didžiausia industrija, joje veikia apie 30 tūkst. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 1,2 mln. europiečių. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį ši industrija turėtų augti dvigubai. Maža to, nuo šios pramonės priklauso daugybė kitų industrijų. Lietuvoje chemijos pramonė yra viena iš penkių didžiausių eksportuotojų.

Chemijos pramonė svarbi ne tik ekonomikai. Šiuolaikinės visuomenės progresas be cheminių medžiagų yra neįmanomas. Tačiau jos turi nešti naudą visuomenei be „šalutinių efektų“.

Virginijus Sinkevičius

Deja, kartais dėl patogumo mes aukojame savo ir aplinkos sveikatą. Kartais nežinodami, kad mūsų naudojamuose gaminiuose yra sveikatai ir aplinkai žalingų cheminių medžiagų, o kartais tiesiog pasirinkdami tai ignoruoti. Blogiausia, kad su tuo turi gyventi pažeidžiamiausi: naujagimiai, vaikai, nėsčiosios ir senjorai. Dalis tų medžiagų sukelia vėžį, daro neigiamą poveikį imuninei, kvėpavimo ar endokrininei sistemoms.

Europoje vaikai jau kuris laikas žaidžia žaislais, kuriuose nėra sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, nes kažkada Europos Sąjunga ryžosi žengti tokį žingsnį. Tačiau kai kurių vaikams skirtų prekių, pavyzdžiui, dalyje Europos rinkoje esančių automobilinių vaiko kėdučių, gamyboje vis dar naudojama cheminių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį. Prieš beveik dešimtmetį endokrininę sistemą ardantis bispenolis A buvo uždraustas naudoti gaminant kūdikių buteliukus, tačiau jis vis dar naudojamas gaminant skardines maistui ar stiklainių dangtelius. Po to tą maistą valgome ir mes, ir mūsų vaikai. Dėl to ši strategija skirta kiekvieno iš mūsų, o ypač pažeidžiamiausių, gerovei.

Ją įgyvendinant mūsų sveikatai žalingos cheminės medžiagos negalės būti naudojamos gaminant kasdienio vartojimo prekes, kurios turi kontaktą su maistu, žaislus, vaikų priežiūros priemones, kosmetiką, tekstilę bei baldus. Lygiai taip pat negalės būti naudojamos endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos.

Dėl savybės ilgą laiką išlikti aplinkoje ir mūsų organizmuose „amžinaisiais chemikalais“ vadinamos PFAS grupei priskiriamos medžiagos turės būti naudojamos tik tuomet, kai negali būti pakeistos mažiau žalingomis.

Saugios cheminės medžiagos turi būti Europos Sąjungos rinkos norma: sveikatai ir aplinkai žalingos prekės negalės atsidurti europiečių rankose, lygiai taip pat tai negalės būti ir Europos eksporto dalimi.

Mano pasiūlymas yra ne tik stiprinti vartotojų apsaugą. Inovacijos yra atsakymas, kaip atsisakydami žalingų cheminių medžiagų išsaugosime ir pramonės konkurencingumą, ir gyvenimo kokybę. Europos pramonė pasiruošusi kurti saugias alternatyvas, kurios neterštų aplinkos ne tik gamybos, bet ir visame gyvavimo cikle.

Europos Sąjunga pasiruošusi petys petin dirbti tam, kad naujos, saugios cheminės medžiagos būtų sukurtos Europoje ir taptų ne tik saugesnio, bet ir turtingesnio gyvenimo mūsų žemyne dalimi. Tam esame pasiruošę panaudoti visus finansinius ir reguliacinius instrumentus.

Tai tik pirmieji žingsniai ilgame ir sudėtingame kelyje. Tačiau Europos žaliasis kursas įgauna pagreitį. Privalome išsaugoti sveikatą ir gyvybes ten, kur šiandien jos prarandamos vien dėl aplaidumo ir neryžtingumo.

Atgal