VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

2024.10.31.Sigučio Obelevičiaus gyvenimas – odė gamtai

 

Rasa Praninskienė

Seimo narė

Ir gamtoje, ir žmonėse pilna lobių, tik reikia noro juos pastebėti ir įvertinti“ – S. Obelevičius.

Vieną rudens popietę Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje vyko Sigučio Obelevičiaus (1959–2024) pedagoginės ir mokslinės veiklos pristatymas.

Sigutis Obelevičius buvo žymus pedagogas, gamtininkas, politikas, aplinkosaugininkas, lektorius, daugelio mokslo populiarinimo ir informacinių leidinių autorius, išleidęs 14 knygų apie augalus, daugelio straipsnių apie gamtą autorius.

Pradėjęs savo pedagoginę veiklą Molėtų rajono Dapkūniškių pagrindinėje  mokykloje, vėliau dirbo jo direktoriumi, buvo Anykščių rajono Traupio pagrindinės mokyklos direktoriumi, biologijos mokytojas ekspertu.

Šalia Traupio mokyklos S. Obelevičius įkūrė vienintelį šalyje mokyklinį botanikos sodą ir jame sukaupė apie 12 tūkst. augalų kolekciją. Kai paklausiau, koks to botanikos sodo plotas, Sigučio Obelevičiaus žmona Alytė Obelevičienė tvirtino, kad neįmanoma nustatyti ribų, nes sodas apėmęs visą miestelį. Pradėtas veisti 1989 metais, Traupio botanikos sodas, į kurį plūsta ekskursijos ne tik iš visos Lietuvos, bet traukia ir botanikus iš Vokietijos, Amerikos, Suomijos, Anglijos, Australijos, Japonijos bei kitų šalių, išaugo 5 ar daugiau kartų. Turbūt jau galima teigti, kad botanikos sodas apėmęs visą Traupį.

S. Obelevičius ne tik buvo žinomas gamtininkas, bet ir Lietuvos gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Lietuvos dendrologų draugijos tarybos narys, Lietuvos mikologų draugijos narys ir kt.

Nuo 1993 m. jis tyrė saugomų teritorijų augaliją, tyrinėjo Anykščių, Utenos, Rokiškio, Jonavos, Širvintų, Pakruojo, Molėtų rajonų biologinę įvairovę.

Renginyje Sigučio Obelevičiaus pedagoginės ir mokslinės veiklą pristatė jo bendražygiai, bičiuliai, artimieji. Buvo parodytos trys ištraukos iš televizijos laidų, kuriose gamtininkas įdomiai ir uždegančiai pasakojo apie Traupio sodą, jame įkurdintus retus ir įdomius augalus.

Šio renginio proga Seimo skaitykloje parengta Sigučio Obelevičiaus knygų ir straipsnių paroda. Žymus gamtininkas parašė ir parengė nemažai knygų apie sodus, gėles, medžius: „Gamtos dovanos“, „Nuostabus augalų pasaulis“, „Nemokami vaistai ir maistas šalia mūsų“ bei kt. Išskirtiniai jo straipsniai ne vienam primins apie valgomas gėles, spalvas gamtoje. Juk apie Lietuvos sodus ir parkus, kuriuose puoselėti gėlynai, buvo žinoma dar Jogailos laikais. S. Obelevičius stengėsi visa tai aprašyti. Ir kaip jis pats rašė savo straipsnyje, publikuotame 2013 metais žurnale apie gamtą, „Valgomos gėlės“: „...Ko gero, mažai kas yra girdėjęs, kad jonpaparčius, kardažoles, miškines lelijas, vaisginas ar tankiažiedžius katilėlius galima valgyti...“

Sigučio Obelevičiaus knygos apie augalus

LR Seimo skaitykloje vyko Sigučio Obelevičiaus pedagoginės ir mokslinės veiklos pristatymas

Susirinkusiems buvo smagu  nors trumpam pasinerti į gamtos pasaulį. Nuotraukų autorė - Viktorija Chorna

Parodoje šalia kitų straipsnių buvo galima paskaityti ir jo rašinį  „Gamtos motyvai Lietuvos miestų ir miestelių herbuose“. Straipsnyje S. Obelevičius rašo: „Net 200 Lietuvos herbų yra vaizduojama gyvoji gamta. Augalų ir jų motyvų yra 76 herbuose, gyvūnai ir jų fragmentai vaizduojami 112 herbų...“

Parodoje galima buvo susipažinti ir su žymaus gamtininko parengta knyga „Gėlių kalbos paslaptys“. Skaitytojai vartydami šią knygą galėjo susipažinti su romantiškąja gėlių kalba, jų reikšmėmis, ką byloja jų spalvos ir kt. Kadangi knyga išleista su intriguojančiu gėlių kortų žaidimu, renginio dalyviams buvo pademonstruotas žaidimas su gėlių kortomis. Šio žaidimo variantus S. Obelevičius aprašęs knygos pabaigoje. Šmaikštūs klausimai ir atsakymai šiek tiek išsklaidė liūdną nuotaiką – nes juk dar sunku susitaikyti, kad vos prieš keletą mėnesių netekome žymaus gamtininko, mokslininko, pedagogo.  

Renginį moderavo buvusi S. Obelevičiaus bendražygė, Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Renginys įrašytas Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“

Kai nuolat girdime apie dirbtinį intelektą, technokratiškas naujoves mūsų gyvenimuose, ne vienam buvo smagu  nors trumpam pasinerti į gamtos pasaulį.

 

 

 

 

Atgal