VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

04 09. E. Tiškevičiaus 200-osioms gimimo metinėms - paroda ir tarptautinė mokslinė konferencija

Minint 200-ąsias grafo Eustachijaus Tiškevičiaus gimimo metines, sostinėje atveriama jo rankraštinio palikimo paroda bei rengiama tarptautinė mokslinė konferencija.
Paroda "E. Tiškevičiaus rankraštinio palikimo atodangos" balandžio 9-ąją atidaroma Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Didžioji dauguma dokumentų, eksponuojamų parodoje, skelbiami pirmą kartą.
E. Tiškevičius (Eustachy Tyszkiewicz, 1814-1873) buvo vienas ryškiausių senos ir garbingos bajorų Tiškevičių giminės atstovų, tarptautinio pripažinimo sulaukęs mokslininkas, kolekcininkas, vienintelių XIX a. viduryje Lietuvoje veikusių krašto praeitį tiriančių ir senovės reliktus kaupiančių kultūros ir mokslo institucijų - Vilniaus senienų muziejaus ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos organizatorius ir vadovas, įvairių Rusijos imperijos ir kitų šalių mokslo draugijų tikrasis arba garbės narys.
Nors jo darbai sulaukė tiek amžininkų, tiek nūdienos specialistų dėmesio ir įvertinimo, tačiau apie jo gyvenimą žinoma mažai - Lietuvoje nėra išleista nė viena jam skirta monografija, pavienės jo biografijos rekonstrukcijos daugiausia priklauso ne lietuvių, o mūsų kaimynų lenkų, baltarusių autoriams.
Vrublevskių bibliotekoje perėmė grafo biblioteką ir archyvą iš Tiškevičių Astravo rezidencijos, 1946 metais čia pateko ir kelios E. Tiškevičiaus biografijos bei Vilniaus viešosios bibliotekos Rankraščių skyriaus kolekcijos, kiti dokumentai.
Parodoje eksponuojami E. Tiškevičiaus dokumentai ir ikonografinė medžiaga skatina naujai pažvelgti į šią iškilią asmenybę, jo biografiją bei XIX a. Lietuvos kultūros istoriją.
200-osioms grafo gimimo metinėms Lietuvos nacionaliniame muziejuje balandžio 9-11 dienomis rengiama ir tarptautinė mokslinė konferencija "E. Tiškevičius: darbai ir kontekstai". Konferencijoje siekiama naujai įprasminti bei įvairiapusiškai aptarti E. Tiškevičiaus asmenybę: pagrindinius biografijos faktus, pilietines ir visuomenines aspiracijas, kultūrinę ir mokslinę veiklą, jos reikšmę XIX a. ir nūdienos Lietuvos visuomenei.
Konferencijoje pranešimus perskaitys 26 istorikai, menotyrininkai, archeologai, muziejininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos.

Atgal