VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

04 28. Pirmą kartą visuomenei pristatoma A. Balykos ikonų kolekcija

Radvilų rūmų muziejuje antradienį Vilniuje atidaryta paroda "Senųjų ikonų paslaptys. Andrejaus Balykos ikonų kolekcija: pagrobta, grąžinta, papildyta", lankytojams pirmą kartą pristatysianti 160 ikonų ir miniatiūrinių ikonėlių bei pagrobtų ir iki šiol nesurastų ikonų fotografijas.
Vilnietis kolekcininkas A. Balyka ikonas renka daugiau nei trisdešimt metų. Pirmenybę jis teikia elitiniams, aukščiausios meninės kokybės pavyzdžiams, ypač žavisi šiuo laikotarpiu išpopuliarėjusia kruopščia ir detalia miniatiūrine tapyba. 2007 m. A. Balykos kolekcijoje buvo sukaupta apie 300 retų ir vertingų ikonų.
2008-ųjų spalį kolekcija buvo įžūliai pagrobta. Po pusantrų metų trukusio tyrimo teisėsaugai pavyko išaiškinti nusikaltimą ir surasti 11 pagrobtų ikonų, pernai buvo surastos dar 69 ikonos ir miniatiūrinės ikonėlės.
Ši paroda yra pirmas kolekcijos paviešinimas. Beveik visos A. Balykos kolekcijos ikonos patyrusių meistrų buvo nutapytos pagal individualius tikinčiųjų užsakymus. Keletas ikonų turi įrašus, paliudijančius, kad anksčiau jos priklausė žinomiems Rusijos aristokratams.
Dauguma ikonų sukurtos XVIII a. -XX a. pradžioje. Pavieniai kūriniai datuojami XVI ir XVII a. Ikonos nutapytos įvairiuose ikonų tapybos centruose: Maskvoje, Peterburge, Kostromoje, Tverėje, Vologdoje, Pavolgyje, Šiaurės Rusijoje, Cholujuje, Viatkoje ir kitur. Ypač daug ikonų sukurtų Jaroslavlyje, Paleche ir Msteroje - ikonų tapybos centruose, garsėjusiuose smulkia ir detalia ikonų tapybos maniera.
Nuo XVII a. ikonas tapytojai kartais pasirašydavo. A. Balykos kolekcijoje yra trys pasirašytos ikonos. Nuo XVII a. ikonas tapo įprasta puošti brangiais aptaisais. Tai paskatino aptaisų meno vystymąsi. Visą ikonos paviršių uždengiantis aptaisas, detaliai atkartojantis tapytos ikonos kompoziciją, tapo lyg antra, tik metalinė, ant tapytosios uždedama ikona. Eksponuojamoje kolekcijoje galima pamatyti puikių įvairios stilistikos aptaisų.
Dar viena pagarbos ikonoms apraiška buvo puošnių kiotų (įstiklintų spintelių) gamyba. Kiotų dirbtuvės buvo prie kiekvieno didesnio ikonų tapybos centro. Kiotai buvo puošiami pjaustinėjimu, inkrustavimu, medžio drožyba. Ypač puošniai atrodė paauksuotos drožybos kiotai. Ne vieną nebenaudojamą kiotą A. Balyka įsigijo tuščią, jį restauravo ir pritaikė savo kolekcijos ikonoms.
Parodoje eksponuojamos ir A. Balykos sukauptos miniatiūrinės ikonos - tai įvairiomis technikomis sukurtos ikonėlės, kaip asmeninio pamaldumo ženklai tikinčiųjų nešiotos ant kaklo, taip pat piligriminės, kurias tikintieji atminimui parsiveždavo iš piligrimystės vietų.

Atgal