VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

05 31. Lietuvos didikų herbai ir kitos istorinės vertybės iki spalio viešės Raudondvaryje

Raudondvario dvaro pilyje keletą mėnesių bus galima pamatyti daugiau kaip 100 senosios Lietuvos heraldikos pavyzdžių, atspindinčių kelių šimtmečių istorijos laikotarpį.

Ketvirtadienio popietę čia atidaryta paroda "Senoji Lietuvos heraldika". Paroda, kurią parengė Raudondvario dvaras kartu su Trakų istorijos muziejumi, Raudondvario pilyje veiks iki spalio 1 dienos.

Pilies menėse bus eksponuojami siuvinėti, nukaldinti ir mediniai herbai. Čia taip pat bus galima pamatyti įvairiais simboliais papuoštų senovinių lėkščių, puodelių, spaudų, segių, kišeninių laikrodžių, atvirukų, kardų, taurių, maldaknygių, žemėlapių.

Parodos rengėjai teigia, jog Europoje herbai paplito XII a. per kryžiaus karus iš riterių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Tiesa, tikroji Lietuvos heraldika atsirado tik po krikšto, kai ginkluoti kariai ėmė ženklinti savo vėliavas, skydus, šalmus, apsiaustus. Vėliau linijinius, iš simbolių kilusius piešinius, imta rėminti skydo lauku bei spalvinti.

Svarbi Lietuvos heraldikos paveldo dalis yra totorių tamgos. Vytauto laikais Lietuvoje apgyvendinti totoriai herbų nežinojo. Tačiau jie turėjo kitus ženklus, vadinamąsias tamgas, kurias vaizdavo antspauduose, monetose. Jomis ženklino arklius, raguočius ir kitą turtą. Jos primena stilizuotus vartus, dvišakius ir kitas figūras.

Istorikų teigimu, pirmieji kilmingų lietuvių herbai atsirado XIV a. pabaigoje. Didelę įtaką lietuviškajai heraldikai padarė lenkai. Pagal 1413 m. Horodlės sutartį, 47 lietuvių bajorų šeimos gavo lenkiškus herbus. Su Lenkijos karaliaus Jogailos žinia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto parinktoms lietuvių bajorų katalikų šeimoms buvo suteikti lenkų šeimų herbai. Pamažu susiformavo herbų grupė, kuria ir dabar didžiuojasi išlikę bajorų palikuonys. Bemaž visi herbai turėjo vardus.

1615-ųjų rugsėjo 2-ąją Kauno vėliavininkas Jonas Dziavaltauskas, laiške Mikalojui Kiškai užsiminęs apie Raudondvario pilį, tikėtina, priklausė Trijų trimitų herbui. Šis lenkiškas herbas naudotas ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą paminėtas 1398 metais. Žinomiausios šiam herbui atstovavusios giminės - Radvilos, Narbutai, Astikai. Taip pat šį herbą, kurio skydo sidabriniame lauke - trys juodi trimitai, kiekvienas jų dekoruotas dviem aukso juostomis, naudojo dar 188 giminės.

1652 m. Raudondvario dvarą iš Jono Eustachijaus Kosakovskio įsigijo J. Radvila. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. Kosakovskiai priklausė Aklojo varno (Slepowron) herbui. Šio herbo skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabro pasaga, vainikuota aukso kryžiumi. Ant jo - juodas varnas su aukso žiedu snape. 1662 m. dvarą iš Radvilų įsigijo Vorlovskiai, o XVIII a. antroje pusėje - Zabielos, priklausę Kirvio (Topor) herbui (pirmą kartą jis paminėtas 1282 metais). Herbo skydo raudoname lauke - kirvis, geležte į dešinę. Šiam herbui priklausė daugiau kaip 630 bajorų giminių.

Raudondvario dvarą 1819 metais įsigijo Tiškevičiai (giminė priklausanti Lelivos herbui). Mėlyname herbinio skydo lauke - auksinė šešiakampė žvaigždė, po ja - auksinis pusmėnulis ragais į viršų. Virš skydo - šalmas, papuoštas septyniomis povo plunksnomis, ant jų - žvaigždė ir pusmėnulis. Pirmą kartą herbas paminėtas 1324 metais. Simboliu naudojosi 474 giminės.

Tarp Lietuvos kilmingųjų herbų randama ir šiek tiek kitataučių (indigenų) herbų. Tai - dažniausiai į mūsų kraštą atsikėlusių ir gavusių pilietybę vokiečių, italų, vengrų, škotų, rusų herbai. Užsieniečių heraldika priėmė vietos tradicijas, bet didesnės įtakos lietuvių herbams neturėjo.

Norėdami pabrėžti savo nepriklausomybę ir laisvieji miestai pradėjo kurti savo herbus. Lietuvos miestų heraldikos atgimimu galima laikyti 1966 metus, kai prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija, - pirmoji tokio pobūdžio institucija per visą Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį.

Atgal