VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

12 20. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje pagerbtas iškilaus tarpukario pedagogo ir visuomenės veikėjo J. Murkos atminimas

Prisiminimų popietė, kurioje skambėjo daug šiltų žodžių apie Lietuvos švietėją, mokytoją iš pašaukimo, visuomenės ir kultūros veikėją bei publicistą Joną Murką, trečiadienį surengta Lietuvos švietimo istorijos muziejuje.
Šįmet sukako 125-eri metai nuo šio iškilaus žmogaus gimimo. Muziejuje surengtame jubiliejiniame renginyje J. Murkos nueitą gyvenimo kelią apžvelgė muziejininkė Jūratė Jagminienė. Ji atskleidė svarbiausius švietėjo veiklos etapus, susijusius su mokymusi Mokytojų seminarijoje, su mokytojo, švietimo kursų suaugusiems, vadovėlių kūrimo bei kitokia kultūrine veikla. Muziejininkė pabrėžė, kad J. Murka daugiausiai darbavosi Šiaulių apskrityje, tačiau neretai pašaukimas, kilni mokytojo pareiga jį nuvesdavo padirbėti ir į kitas Lietuvos vietas.
Šeimai pasitraukus nuo Pirmojo pasaulinio karo negandų iš Lietuvos, J. Murka Petrapilyje dėstė lietuvių kalbą karo pabėgėliams. Paskui persikėlė į Voronežą, kur tęsė darbą evakuotoje lietuvių gimnazijoje. Voroneže 1917-aisiais išspausdino Lietuvių kalbos vadovėlio II dalį. Grįžęs į Lietuvą, Šiauliuose dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, inicijavo suaugusiųjų švietimą ir, kaip prisiminė jo amžininkai kolegos, visus, kurie jam patiko, norėjo padaryti mokytojais".
Nors sunki liga, dėl kurios nemažai laiko teko šiam žmogui praleisti sanatorijose Prancūzijoje, Šveicarijoje, stabdė J. Murkos užmojus, o jo gyvenimas buvo palyginti trumpas, tačiau buvo išleistos 58 laidos devyniolikos pavadinimų jo parašytų knygų. Jis buvo pirmasis Lietuvoje sukūręs originalius vadovėlius pradiniam mokymui. 1928 metais už pedagoginę veiklą J. Murka buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
„Prisilietimas prie tokios didelės ir šviesios asmenybės, kaip Jonas Murka, kažkuo traukia. Gal kiek idealizuojame šiandien tarpukario Lietuvą, bet kai kurie anuometiniai stiprūs švietimo, kultūros momentai tikrai yra išskirtiniai. Taip, šiandien mes esame turtingesni, o tarpukariu Lietuva buvo gerokai skurdesnė. Bet ar dvasiškai ji nebuvo turtingesnė nei dabar?", - sakė Lietuvos švietimo muziejuje vykusioje prisiminimų popietėje 1851 metais įkurtos Šiaulių J. Janonio gimnazijos (joje kelerius metus mokytojavo J. Murka) dabartinis direktorius Rimas Budraitis.
Anot jo, J. Murkos, jo žmonos, taip pat mokytojos Elenos Murkienės bei kitų tarpukario šviesuolių pastangomis, buvo rengiama pedagogiškai apsišvietusi, sąmoninga visuomenė. Nes tikėta, kad tokia visuomenė stiprinama per šeimą, per švietimą, o tuomet ji irgi gali kurti viso krašto gerovę.
„Dabar tiek daug kalbama apie švietimą, sakoma, jog tai - prioritetas, bet ar daug padaroma dėl to, ar tikima tuo, kas sakoma? Manau, blogas ženklas jau yra tas faktas, kad Lietuvoje šiandien nebeliko pedagoginės spaudos. O palyginkime, kiek jos buvo tarpukariu, - gan nemažai. Ir šiuose baruose taip pat daug nuveikė J. Murka.
Šiauliuose vyko jo atminimui skirta konferencija, joje nuskambėjo tokia mintis: negi pedagogikos mokslininkai dabar nieko išliekamojo nesukuria, jei dažniausiai prašoma tarpukario švietėjų minčių ir darbų?, - muziejuje Kaune prisiminė Šiaulių gimnazijos vadovas.
Apie J. Murkos atminimo puoselėjimą popietėje labai gražiai pasisakė jo ar E. Murkienės buvę mokiniai, pedagogai. Kalbėjo ir J. Murkos, su žmona išauginusio 4 dukteris, anūkai - dailininkė Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė bei Kauno miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius, kiti artimieji.
Muziejaus organizuotame atminimo renginyje dalyvavusi Seimo Mokslo, švietimo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė įteikė padėkos raštus tiems, kurie neleidžia nugrimzti į užmarštį didiems taurių ir šviesių, praeityje Lietuvą mylėjusių, kūrusių žmonių vardams. „Tokios popietės, kaip ši, kaip tik ir padeda pakelti mokytojo prestižą", - sakė Seimo narė.
Šįmet, minint J. Murkos gimimo 125-ąsias metines, Šiaulių universitete atidaryta jo vardu pavadinta auditorija. Siūloma J. Murkos vardu Šiauliuose pavadinti ir aikštę, kurioje iškils šio šviesuolio paminklas. Tai turėtų įvykti ateinančių metų Vasario 16-ąją. Paminklas (autorius - skulptorius Džiugas Jurkūnas) garsiam tarpukario Lietuvos švietėjui, kultūros ir visuomenės veikėjui kuriamas J. Murkos artimųjų - Arvydo, Jono ir Ramūno Garbaravičių lėšomis.

Atgal