VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

04 03. Prasmingi „Pirmieji žingsniai“ jau ketvirtoje stotelėje

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys

„Ši paroda (,,Prasmingi žingsniai“), sakyčiau - keliaujanti, - teigia Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja. - Jos ištakos - pažintis su Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetu ir jame besimokiusia fotografe Dovile Jakštaite bei laikinai mūsų Centrui padovanotos romų vaikų fotografijos. Nusprendėme parodyti jas mūsų visuomenei, kad ši matytų, kokie puikūs dainoje, šokyje, nore pažinti, išmokti čigonų vaikai.

Fotografė Dovilė Jakštaitė ir jos foto objektas - romų vaikai

Dabar šios fotografijos jau ketvirtoje stotelėje: pirmoji - Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete, kita - Vilniaus miesto viešojoje Antakalnio bibliotekoje, trečia – privačioje meno galerijoje „Galiorka“ ir dabar – Vilniaus miesto Žirmūnų viešojoje bibliotekoje. Kodėl reikalingos tokios parodos? Manau, kad kuo daugiau mato mus, čigonus, kiti, tuo daugiau pažįsta, o ir romai, kartu su paroda keliaudami, artėja prie savo integravimosi į mūsų visuomenę“.

Jų - romų vaikų - akys (foto Dovilės Jakštaitės)

Nieks, atvykęs į parodos atidarymą, neskubėjo į jos oficialiąją dalį, o gėrėjosi fotografės Dovilės Jakštaitės, dabar Lietuvos edukologijos universiteto magistrantės, nuotraukomis, iš kurių žvelgė linksmos, kiekvienam gero linkinčios čigonų vaikų akys. Reikėjo metų, kad fotoaparatas fiksuotų jas, metų, kad gimtų menininkės šedevrai. Pasak fotografės, ją susidomėti čigonų kultūra paskatino fakultete, kuriame ji studijavo, matyta vieno užsienio autoriaus fotografijų paroda šia tema ir ten vykęs čigonų ansamblio koncertas. Tokio šokio judesių - staigių, spontaniškų - ji nebuvo regėjusi. Reikėjo juos užfiksuoti. Ir tas fiksavimas, jau ne tik šokio judesių, tapo noru įsigilinti į šią, pasak daugelio tyrinėtojų, labiausiai Lietuvoje - ir ne tik - diskriminuojamą tautinę mažumą.

Nepakartojamas romų vaikų šokis

Taigi metus laiko, kai tik atsirasdavo laisvesnė minutė, fotoaparato akis ieškojo kadrų. Čigonų vaikai noriai bendravo su menininke: nebuvo ieškoma kokių nors išskirtinių pozų: viskas vyko natūraliai, nes jie suprato, kad fotografė neturi jokių piktų kėslų, kad ji, kaip socialinė darbuotoja, geba netgi patarti jiems. Iš jų lūpų Dovilė sužinojo (anksčiau tai teko girdėti tik iš kitų), kad mokykloje romai kartais esti žiaurių patyčių, smurto objektas: matyt, dėlto jie, ypač vyresnieji, nenoriai lanko mokyklą. Susidurta su jaunuoliais, kurie nemoka parašyti savo vardo, pavardės. O ką gali neraštingas žmogus?

Kartu su čigonių šokiu ir Dovilės Jakštaitės foto parodos eksponatai (nuotr. straipsnio aut.)

Besiplaikstantys ir įvairiaspalviai vaikų ansamblio (vadovė, ,,Sare roma“ solistė Andžela Kaldaros) mergaičių sijonai ir kūno grakštumas paįvairino parodos repertuarą.

Romų vaikų šokį stebi ne tik romai

Klausantieji ir žiūrintieji patarė talpinti tikrai meniškas nuotraukas internete, išleisti jų albumą ir linkėjo, padedant Romų visuomenės centrui, tęsti pažintinę kelionę po Lietuvą, kurios metu pasakytume, kad romų vaikai – mūsų vaikai, o kartu - jie ir suaugusieji - mūsų visuomenės dalis.

Pirmoji pažinta raidė atvers kelią į žinių pasaulį (foto Dovilės Jakštaitės)

Atgal