VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

04 03. Dovilės šilko pievos

Regina Jakučiūnaitė - Kubertavičienė

Gaivus Baltupių vejas įsisuka į Dovilės garbanas. Štai ir mokykla – Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, kur šiuo metu ji dirba, vizualinės reklamos gamintojams dėsto specialybės dalykus. Lipa erdviais laiptais ir patenka į jaunų žmonių pavasariškai klegantį srautą...

Pedagogė Dovilė Pociūtė ir jos tapybos ant šilko kūrinys. R.Jakučiūnaitės - Kubertavičienės nuotraukos

Baigusi architektūros studijas Vilniaus statybos inžinieriniame institute, dirbo projektuotoja, projektavo pramoninius statinius, vėliau statybos ir dizaino kolegijoje, drauge su kolegomis Regina Rimkiene ir Sergiejum Rybakovu sukūrė Grafinio dizaino studijų programą, kuri itin populiari ir dabar. Tai buvo pati pirmoji grafinio dizaino programa Lietuvoje, skirta kolegijos studentams.

Dovilės kelias į meną gana vingiuotas: neįstojusi į Dailės akademiją, nuėjo studijuoti architektūros, paklausiusi tėčio, kuris sakė, kad architekto darbas būsiąs itin naudingas Lietuvai. Taip ir padarė: mokėsi tam, kad statytų Lietuvą...

Tačiau, suradusi laisvo laiko – tapė, dalyvavo parodose, fotografavo, įvaldė pakuočių meną...

Pedagogė Dovilė Pociūtė ir jos tapybos ant šilko kūrinys. R.Jakučiūnaitės - Kubertavičienės nuotraukos

Ir visai neseniai, susirūpinusi mamos, mokslininkės biologės negalia, nupirko priemones, reikalingas šilko tapybai, kad mama galėtų save realizuoti, o mamos nelikus, pati prisėdo prie staklelių (tai padaryti paskatino ir ją ištikusi nelaimė).

Ir čia Dovilė pasinėrė į savo svajonių ir spalvų pasaulį. Vaizdai nuputojo spalvomis, fantastiniais siužetais, pražydo džiaugsmingomis gėlėmis. Kūrybinis polėkis, tarsi ilgam uždarytas Džinas pliūptelėjo iš nelaisvės ir išsiskleidė visa savo didybe.

Pirmieji kūrinėliai buvo skirti žmonėms, kurie jai pagelbėjo, kuomet avarijos pasekmių buvo ilgam prikaustyta prie lovos. Ji stengėsi įsigilinti į tų žmonių dvasinį pasaulį, stengėsi juos suprasti, ir tapė jiems. Vėliau kūriniai surado platesnę auditoriją: tapymo pamokas vedė bendradarbiams, na, o dabar - Dovilė visiškai paniro į tapybos ant šilko, pievas. Ir mintys jos lengvos, gražios išsiskleidė spalvingomis gėlėmis kaklaraiščiuose, šalikėliuose, skarelėse. Jai smagu, kai mato švytinčias žmonių akis. Pažvelgi į tokią spalvingą pievą ir matai: ten medžiai, paskendę žieduose, geria prie upės vandenį, mąslūs katinai letenėlėse suspaudę žuvį ir pasipuošę gėlėmis pavasariškoms tuoktuvėms, ar išsiskleidusios visu savo grožiu romantiškosios orchidėjos... Konkretybė ir abstrakcijos viskas susipynę į vieningą visumą, užburia ir nuneša Dovilės svajonių pievomis...

Pedagogė Dovilė Pociūtė ir jos tapybos ant šilko kūrinys. R.Jakučiūnaitės - Kubertavičienės nuotraukos

Dabar Dovilė dirba gana produktyviai ir pakiliai. Paklausta, kuomet parodys savo darbus kitiems – kukliai atsako, jog, tikrai pakvies į savo šilko svajonių parodą, tik dar reikės šiek tiek palaukti...

Atgal