VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

04 21. Fotomenininko Algimanto Žižiūno jubiliejinėje parodoje ,,Veidai ir mintys“

Lidija Veličkaitė

„Jaunystėj žydime,

Jaunystėj vystame.

Prie saulės židinio

Tik mirksnį švystelim.

Pečiais ir sąžine

Griūtis atlaikome.

Ir viskas amžina,

Ir viskas laikina!“

Vilnius 1979  11 27.  Poetas Antanas Miškinis

„Koks žmogus, toks ir menas“

Vilnius 1983 03 11. Skulptorius Vytautas Šerys

,,Kuo kalti vilkai, kad jie gimė vilkais.“Vilnius. Kino režisierius ir operatorius Petras Abukevičius

,,Nežiūrėkime į Čiurlionio kūrybą svetimomis akimis. Ar ne jis pralaužė kelius mūsų tautai į kultūros aukštumas.“

Kaunas 1979 11 23. Muziejininkė Valerija Čiurlionytė – Karužienė

 

Tai žmonių mintys, užrašytos šalia fotoportretų, kuriuos per ilgą kūrybinį kelią įamžino fotomenininkas Algimantas Žižiūnas. 2015 m. balandžio 10 d. Vilniuje daugybė fotomenininko  gerbėjų, draugų, pažįstamų, giminaičių rinkosi į ,,Prospekto“ fotografijos galeriją, kurioje puikavosi jubiliejinė fotomenininko 75–mečiui skirta paroda ,,Veidai ir mintys“.

Atidarydamas parodą Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis kalbėjo, kad tos mintys surengti Algimanto Žižiūno parodą sklandė jau ne vienerius metus ir labai džiaugėsi, kad pagaliau tai įvyko. Apsilankę parodoje, žmonės pamatys dvi mintis – A. Žižiūno, kuri atskleista fotografijoje ir to žmogaus, kuris yra joje įamžintas. Tai gana svarbu ir vertinga, nes dažnai fotoportrete žmogaus mintys lieka už kadro. Šioje parodoje matome Lietuvos kultūros žmones, taip pat kultūros žmones, kurie viešėjo Lietuvoje. Vedantysis nuoširdžiai padėkojo Algimantui Žižiūnui už pasišventimą fotografijos kūrybai, už tvirtybę ir stiprybę nešti tą vėliavą ir rodyti kitiems puikų pavyzdį, kad fotografija yra tas gyvybės šaltinis, kuris visiems fotografams suteikia laimės žiburį. Taip pat jis padėkojo Lietuvos centriniam valstybės archyvui (fotomenininko fotografijos padovanotos šiam archyvui), Lietuvos kultūros tarybai rengiant šią parodą. Nuo Lietuvos fotomenininkų sąjungos įteikta ,,XX a. Lietuvos fotografijos antologija“ ir pavasariška gėlių puokštė. Perskaitytas Lietuvos Respublikos kultūros ministro Šarūno Biručio padėkos raštas fotografui Algimantui Žižiūnui už ilgametį kūrybinį kelią ir profesijos puoselėjimą nuotraukose, įamžintą kultūros istoriją ir indėlį į Lietuvos fotografiją.

Fotomenininkas Algimantas Žižiūnas savo jubiliejinėje parodoje. Nuotraukos Irmos Randakevičienės

Daug pastangų ir kantrybės įdėjo Vilma Samulionytė ir Gytis Skudžinskas, kol Lietuvos centriniame valstybės archyve  iš daugybės nuotraukų atrinko ir sudarė šią parodą. Kalbėjusi Vilma Samulionytė sakė, kad nuotraukų buvę tiek daug, kad iš pradžių net nežinoję, kokią atranką daryti, ar tik iš žymių žmonių, ar kitaip. Pagaliau nusprendė: svarbiausia, kad nuotraukos būtų išskirtinės. Atrenkant nuotraukas jai įstrigęs momentas, kad 1990 m. susidomėjimas Lietuva buvo toks didžiulis, jog atvykdavo daugybė įdomių asmenybių – vertėjų, meno žmonių, rašytojų, aktorių. Ir visa tai užfiksuota fotoaparatu.

Maestro Antanas Sutkus pirmiausia pasidžiaugė, kad jie su Algimantu dar gyvi, o  kalbėdamas apie portretą pasakė, kad jis Lietuvoje yra labai įvairus. Abu fotomenininkai visą gyvenimą paskyrė portretui. Lietuvos, o ir užsienio svečių portretai yra labai gerai pavykę. Fotomenininkas Antanas Sutkus džiaugėsi, kad  pagaliau  įkurtas Vito Luckaus fotografijos centras prie Šiaulių fotografijos muziejaus, ko jam, būnant Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininku, nepavyko padaryti, nors keletą kartų beldėsi į ministerijų duris, apgailestavo, kad jis nesukūrė sąlygų paveldo saugojimui.  Fotomenininkas  pagiriamąjį žodį skyrė knygų leidybai, kuri gerokai pažengė į priekį, bet ir pakėlė leidybos kainas. Atlyginimą gauna kiekvienas, prisidėjęs prie knygos leidybos. Bet pačiam autoriui – fotomenininkui atlygis beveik nenumatytas, o jei ir numatytas, tai toks mažas, kad apie jį neverta net kalbėti. A. Sutkus apgailestavo, kad mūsų valstybė neįvertina menininkų darbo. Per visą kūrybinį kelią fotomenininkas investuoja didžiulius, pagal jo skaičiavimus, pinigus, siekiančius milijoną. O pagaliau dovanoja visą kūrybinį palikimą valstybei, už tai nieko negaudamas, nes valstybėje vyrauja tokia nuostata, kad fotoportreto pasižiūrėti galima nuvažiuoti į Londono Viktorijos ir Alberto muziejų. Kaip pavyzdį A. Sutkus pateikė Braziliją, kuri yra vilties kontinento dalis ir šalis, kur fotografijos problema išspręsta savaip. Vienas žymus bankininkas filantropas paliko Rio de Žaneire savo namus ir aplink 15 ha parką fotografijos centrui. Tas centras dabar vadinamas institutu. Keturiems savo sūnums tėvas pasakė, kad palieka 10 mln. dolerių per metus biudžetą centrui išlaikyti. Už tuos pinigus perkamos visos nuotraukos iš fotografų, kurie fotografuoja Brazilijoje. Nebūtinai turi būti profesionalai, svarbu, kad jų nuotraukos būtų labai geros kokybės ir istorinės. Mažiausia kaina, kurią jie moka, yra 100 tūkstančių dolerių. Jei autorius turi kokį nors vardą, jo fotografijos yra meninės, jam siūloma iki 1 milijono dolerių. Jei autorius pripažintas užsienyje, kolekcijos kaina kyla iki 5 milijonų dolerių. Žinomas pasaulyje brazilų fotografas Sebastijanas Salgado (Sebastiao Salgado) savo šalyje nesutarė dėl kolekcijos kainos, tad su žmona įsteigė ,,Sebastijano Salgado“ fotografijos centrą Paryžiuje. Jo paroda kainuoja 20 tūkstančių eurų ir 20 tūstančių eurų draudimas. Kadangi jo vardas žinomas, parodos yra perkamos ir turi pasisekimą pasaulyje.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo vardu dokumentų sklaidos skyriaus vedėja Džiuginta Stankevičienė nuoširdžiai padėkojo Algimantui Žižiūnui ir jo šeimai už geranoriškumą ir pastangas perduodant valstybės globon portretų kolekciją. Ji užtikrino, kad fotodokumentai bus tinkamai sutvirtinti, aprašyti, fiziškai išsaugoti, pasirūpinta jų apsauga ir tinkama sklaida visuomenei. Tai, kas padovanota jų įstaigai, yra didžiulė dovana ir šios vertybės yra reikšminga Lietuvos kultūros paveldo dalis, meno fotografijos dalis, todėl meno tyrinėtojams suteiks naujas galimybes pažinti ir tyrinėti fotografijos raidą, gal net atskleisti kažkokius nežinomus meno ir fotografijos istorijos puslapius.

Pritardamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentų sklaidos skyriaus vedėjai, archyvo darbuotojos Jūratė Katilienė ir Ramutė Vaikšnoraitė dėkodamos Algimantui Žižiūnui už dovanotas nuotraukas, žiūrėjo į jo darbus ne tik kaip į meniškus, bet ir atspindinčius paprastą gyvenimą. Tačiau svarbiausia –  portretuojamų žmonių užrašai, kuriuose daug išminties ir gyvenimo prasmės. Tik labai mylintis gyvenimą ir fotografiją žmogus gali tiek daug nuveikti. Archyvo darbuotojos A. Žižiūnui padovanojo Lietuvos centrinio valstybės archyvo fotografės Irenos Mikužienės nuotrauką, kurioje 1982 m. Vilniaus universiteto kiemelyje užfiksuota akimirka su parodos autoriumi.

Fotografas Liudas Verbliugevičius, bekeliaudamas Elbruso link, surado ypatingą akmenį – baltą kvarco stiklo kristalą. Eidamas į Algimanto Žižiūno parodos atidarymą sugalvojo palyginti fotomenininką su šiuo kristalu, kuris niekada nekeičia spalvos.

Fotomenininko Algimanto Žižiūno jubiliejinėje parodoje. Iš kairės:Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, fotomenininkas Algimantas Žižiūnas, Pranciška Regina Žižiūnienė

Dėl ligos praradusį kalbą Algimantą Žižiūną pavadavusi Pranciška Regina Žižiūnienė padėkojo visiems, taip gausiai susirinkusiems į parodą ,,Veidai ir mintys“, Vilmai ir Gyčiui už didžiulį darbą, tiesiog pasiaukojimą, atrenkant nuotraukas, dabartiniam Fotomenininkų sąjungos pirmininkui Jonui Staseliui už pastangas organizuoti šią  parodą, maestro Antanui Sutkui už moralinę ir materialinę paramą. Kai 2006 m. pabaigoje Algimantas Žižiūnas patyrė insultą, prireikė intensyvios slaugos, tad ji kreipėsi pagalbos į Fotomenininkų sąjungą, kuriai tuo metu vadovavo Antanas Sutkus. Buvo suteikta piniginė parama, dar nupirkta 20 darbų, ir tai buvo didelė paspirtis perkant vaistus ir slaugos priemones.

Pranciška Regina Žižiūnienė pasakojo, kodėl didžiulis Algimanto Žižiūno fotografijų archyvas buvo padovanotas Lietuvos valstybei perduodant jį Lietuvos centrinio valstybės archyvo Fotodokumentų skyriui. Nuotraukos į archyvą buvo gabenamos per aštuonis kartus. Kitos išeities nebuvo, nes patalpa, kurioje laikytos nuotraukos ir negatyvai, po kanalizacijos avarijos buvo užsemta nuotekų. Archyvo darbuotojos padėjo surinkti apgadintas ir sušlapusias nuotraukas, jas džiovino, dezinfekavo ir talpino į saugyklą. Tam buvo įdėta daug darbo ir pastangų.

Kolekcijos nuotraukos ,,Veidai ir mintys“ ne kartą buvo eksponuojamos. Tikimės, kad sulauksime dar ne vienos fotomenininko Algimanto Žižiūno parodos, grožėsimės jo sukurtais darbais, o dabar linkime   jam stiprybės, sveikatos ir geros nuotaikos.

Fotomenininko Algimanto Žižiūno parodą ,,Veidai ir mintys“ ,,Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) galima aplankyti iki šių metų gegužės 2 dienos.

Atgal