VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

10 10. Dailininkės indėlis į tautos kultūrą išlieka

Vytautas Paliukaitis, menotyrininkas

Lapkričio 2 d. Vilniuje Lietuvos medicinos bibliotekoje buvo iškilmingai atidaryta dailininkės Janinos Marijos Mačiokaitės – Pleškūnienės tapybos kūrinių paroda „Prie Baltijos“. Pavadinime slypi didžiulė prasmė. Prieš 5-erius metus anapilin iškeliavusią kūrėją savo kalboje prisiminė jos mokiniai, tame tarpe dail. D. Mataitienė ir tie mūsų dailininkai, kuriems bendravimo džiaugsmas su taurios sielos moterimi, patriote skatino puoselėti lietuvybę.

Dail. J. M. M. – Pleškūnienės parodos atidarymas. Altu groja A.Pleškūnas. Foto: Ingridos Bučionytės

Pirmojo pokario dešimtmečio estetikoje vyravo kryptis siekusi neigiamai vertinti tarpukario laikotarpio mūsų dailininkų kūrybą. Trijuose 1958 metais Klaipėdos apylinkėse nutapytuose nedidelio formato peizažuose išvengta siūlomo naujo socrealizmo tematikos. 1962 m. sukurtas „Tremtinės dail. G. Kindurytės – Belžakienės portretas“ jau žymi dramatiškos tikrovės pėdsakus, taip pat kalinto Štuthofe „Lietuvos gen. št. aviacijos pulk. M. Mačioko (1899 – 1950) portretas“, sukurtas 1990 m. 1963 metų „Autoportrete“ meistriškai perteiktas laiko pulsas.

Aštuntojo ir devintojo dešimtmečių kūriniuose vyrauja optimistinės nuotaikos. Tai – „Vilniaus peizažas“ (1979 m.), „Prelatas J. Mačiulis – Maironis Vilniuje“ (1984 m.), viena iš gražiausių parodos drobių „Baltija“ (1985 m.), „Palangos Dievinė“ jaudinanti gamtos nuotaika su vaizdu atsiveriančiu iš Dailininkų kūrybos namų lango Palangoje (sukurta tais pačiais, kaip ir anksčiau minėta „Baltija“ metais. Mistiškas „Lietuvos baleto solisto V. Kudžmos portretas“ (1989 m.), romantiškas „Kompozitoriaus – dirigento J. Pakalnio portretas“ (baigtas 2002 m.). Jie atskleidžia brandos periode tapytojos evoliuciją, pastangas sudėtingesnėse kompozicijose išreikšti vaizdo prasmę, kad žiūrintysis giliau susimąstytų apie Tėvynę.

Vėlyvajam J. M. Mačiokaitės – Pleškūnienės kūrybos periodui priskirtini kūriniai – „Rytas Klaipėdos uoste“ (1990 m.), „Pavasaris prie Vilnelės“ (2000 m.) ir viena iš šį laikotarpį vainikuojančių drobių „Vilniaus arkivyskupo – metropolito – kardinolo A. J. Bačkio portretas“ (2005 m.), kuriame autorė pasiekė stulbinančios įtaigos.

Andrius Pleškūnas eksponavo parodose dar nerodytų dail. J.M.M.-Pleškūnienės kūrinių, atliktų grafitu - romantiška „Karmelitų Dievinė Kaune“ 1962 m., ekspresyvūs „Lietuvos kvartetas“ (1975 m.) ir „Dirig., prof. J. Aleksa“ (2003 m.), lyrinių lietuviškų Nidos peizažų bei išraiškingų ekspresijų iš kelionių valtele Kuršių mariomis, Latvijoje Venta, Žeimena – atliktų akvarelės ir pastelės technikomis. Jie praturtino šią parodą ne tik tematika, bet ir meninių išraiškos priemonių įvairove.

Išeksponavęs šią motinos parodą, renginio įvadinėje dalyje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro solistas A. Pleškūnas altu romantiškai pagrojo eilę bažnytinių  ir teatrinių klasikų kūrinių - tame tarpe A. Adamo alto solo balete „Žizel“, o vėliau šį solo taip pat jautriai – išraiškingai A.Pleškūnas pagrojo ir LNOBT spektaklyje su orkestru diriguojant R. Šervenikui ir Paryžiaus Grand Opera vedančiaisiais šokėjais Melanie Hurel ir Josua Hoffalt (2015 m. lapkričio 6 d.), glaustai papasakojo apie dail. gyvenimą, paminėjo svarbesniąsias datas. Šių eilučių autorius pasidalijo su buvusiais dail. J.M.M.-Pleškūnienės mokiniais – studentais, atėjusiais į parodos atidarymą, savo dar iš šeštojo dešimtmečio laikų išsaugotais prisiminimais apie  nuostabiąją mūsų tapybos mokytoją – dėstytoją, bendrais bruožais apibūdino eksponuotas peizažo ir portreto žanrų kompozicijas.

Atgal