VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

01 12. Poetinių portretų paroda „Mano vizijų moterys“

Lidija Veličkaitė

Vilniaus senamiestyje esančių Marijos ir Jurgio Šlapelių namų galerijoje vyksta daugybė įvairių stilių ir žanrų parodų. Nors vadinamoji muziejaus galerija nėra didelė (buvusio gyvenamojo namo kambarys), bet visada pritraukianti nemažai meno gerbėjų dėmesio.

 2016 01 05 čia susirinko fotomenininko Algimanto Žižiūno draugai ir gerbėjai į jo jubiliejinės parodos „Mano vizijų moterys“ atidarymą. M. ir J. Šlapelių namų direktorė Jolanta Paškevičienė nesitikėjo, kad tokį šaltą žiemos vakarą šių namų erdvę užpildys tiek daug žmonių. Ji tai prilygino net Trijų Karalių stebuklui. Pasveikinusi visus su Naujaisiais metais, palinkėjo dviejų svarbiausių dalykų – laimės ir sveikatos. Laimę įvardijo kaip patį gyvenimą ir sakė neįsivaizduojanti laimės be sveikatos. Fotomenininko paroda „Mano vizijų moterys“ – pirmoji šiais Naujaisiais metais šioje galerijoje ir paskutinė iš didelio ciklo parodų, kurios vyko įvairiose Lietuvos vietose, skirtose fotomenininko Algimanto Žižiūno 75–mečiui pažymėti.

Algimantas ir Regina Žižiūnai parodos atidarymo „Mano vizijų moterys“ metu M. ir J. Šlapelių namų galerijoje. Larisos Dmuchovskajos nuotraukos

Pakviesta kalbėti Lietuvos centrinio valstybės archyvo Fotodokumentų skyriaus vedėja Inga Vizgirdienė siūlė nesureikšminti šios įstaigos, nes tai ne valstybės archyvo nuopelnas, o vieno žmogaus – fotomenininko Algimanto Žižiūno paroda, kurta daugelį metų. Kaip kiekvienai parodai reikalingi rėmėjai ir įkvėpėjai, tad šios parodos pagrindine ašimi ji įvardijo Prancišką Reginą Žižiūnienę. Tačiau be archyvo taip pat parodos nebūtų. Prieš keletą metų jiems atiteko didžiulis lobis – nuostabios fotomenininko Algimanto Žižiūno nuotraukos. Ji džiaugiasi, kad Algimantas ir Regina Žižiūnai pasirinko jų archyvą, bet ne kitas Lietuvoje esančias saugyklas. Jie, kiek galėdami,  puoselėja tuos padovanotus menininko darbus, stengiasi padėti rengti parodas. Taip pat paminėjo, kad sausio 6 d. Pasaulio anykštėnų menų centre Anykščiuose bus atidaroma fotomenininko Algimanto Žižiūno darbų paroda „Veidai ir mintys“, kuri jau buvo eksponuota 2015 04 10 Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerijoje ir Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje.

Pranciškos Reginos Žižiūnienės žodžiais, ši paroda – tai poetinis fotomenininko jubiliejinių metų baigiamasis akordas. A. Žižiūnas visą gyvenimą šį nuotraukų ciklą kūrė stebėdamas įvairiausius renginius, dainų šventes, kuriose fotografavo moteris, arba pasirinkdavo fotogeniškus  modelius iš pažįstamų, bendradarbių, giminaičių. Po to dėdamas kadrą ant kadro (yra tokia technika) darydavo juodai baltas nuotraukas. Be šios poetinės pirmosios dalies parodos galima surengti ir kitą – antrąją realistinių moterų portretų parodą. Nuotraukų tikrai užtenka, tik reikia jas atrinkti. P. R. Žižiūnienė padėkojo šių namų šeimininkei – direktorei Jolantai Paškevičienei už malonų priėmimą ir visiems su meile dirbusiems archyvo darbuotojams –  įrėminusiems, vežusiems nuotraukas, taip pat visiems susirinkusiems į parodos atidarymą.

Stanislovas Povilaitis džiaugėsi, kad su Algimantu Žižiūnu yra bendražygiai nuo jaunystės, abu Nepriklausomų rašytojų sąjungos nariai. Kai Stanislovas dar buvo pradedantis fotografas, žurnalistas, publicistas, Algimantas jam buvo fotografas su žmogišku veidu, nuoširdus, paprastas, draugiškas, suprantantis ir atjaučiantis. Jis lygiavosi į savo draugą, bet neslepia – jam nepavyko pasiekti Algimanto lygio. Paskyrė ir sudainavo parodos autoriui ir visiems susirinkusiems porą dainų tuo pagyvindamas vakaro programą.

Fotodokumentų skyriaus vedėja Inga Vizgirdienė laiko rankose plakatą, kuriame matyti A. Žižiūno nuotrauka, apdovanota sidabro medaliu tarptautinėje fotoparodoje „Žena-88“ („Moteris-88“) Čekoslovakijoje

Fotografas Liudas Verbliugevičius, pasveikinęs visus su Naujaisiais metais, savo pasisakymą paskyrė istorijai apie Vilnių, Gedimino miestą, visa tai susiedamas su savo profesijos kolega ir draugu Algimantu Žižiūnu. Jaunystės kolega Vladas Gulevičius priminė laikus, kai jis dirbo Eltoje, o netoliese Algimantas Žižiūnas darbavosi Lietuvos radijo ir televizijos komiteto leidžiamame leidinyje „Kalba Vilnius“.

Po visų kalbų ir dainų parodos svečiai dar ilgokai nesiskirstė, apžiūrinėjo nuostabias fotografijas ir prie vyno taurės dalijosi įspūdžiais. Nors ir negalėdamas susikalbėti, parodos autorius Algimantas Žižiūnas buvo apsuptas gerbėjų ir kažkaip, netgi entuziastingai sugebėjo bendrauti.

Atgal