VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Parodos

03 02. Į Lietuvą grąžintas diplomatinis paveldas eksponuojamas muziejuje

Ona Kaminskienė

Lietuvos nacionaliniame muziejuje ketvirtadienį atidaryta paroda "Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918-1940".

 "Šiandien tarptautinė diplomatija yra pilna galvosūkių. Bet atsigręžę į praeitį, prisiminę, kokie užsienio politikos spąstai mūsų kolegoms teko tarpukariu, turime džiaugtis, kad Lietuva dabar kur kas saugesnė. O svarbiausia - galime mokytis iš tarpukario diplomatijos pamokų, - sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis parodos atidaryme. - Radę vietą čia, muziejaus globoje, šie lobiai ras ir vietą Lietuvos žmonių atmintyje".

 Pasak jo, būti diplomatu yra įpareigojantis ir labai reikalingas darbas, "įkūnijantis valstybę pasaulyje", todėl lietuviškos diplomatijos paveldas yra turtas, kurį būtina grąžinti savininkui - Lietuvos piliečiams.

 Ministras pasveikino Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimą, kuriuo "atveriama ypatinga tarpukario diplomatinės atminties erdvė, talpinanti lemiamas valstybės akimirkas.

 Ekspozicijoje - pirmųjų Lietuvos diplomatų nuotraukos, portretai, apdovanojimai, dokumentai, atspindintys svarbiausius to meto šalies istorijos įvykius. Galima išvysti buvusių Lietuvos pasiuntinybių baldus, iškabas, asmeninius diplomatų daiktus.

 Visuomenė gali susipažinti su Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Pasaulio lietuvių archyvo ir Nacionalinio muziejaus eksponatais.

 Parodoje pristatomas specialiai 1939 m. pasaulinei parodai Niujorke dailininko Stasio Ušinsko nutapytas istorinis siužetas "Vytautas Didysis Lucke", tarsi simbolizuojantis Lietuvos diplomatijos ištakas.

 Sukaupti parodos eksponatus padėjo Užsienio reikalų ministerija, inicijavusi Lietuvos diplomatijos paveldo grąžinimą iš užsienio.

 Lietuvos centriniam valstybės archyvui jau perduotas iš ambasados Italijoje parvežtas vertingas Lozoraičių šeimos archyvas, tarpukario Lietuvos diplomato, pasiuntinybės Prancūzijoje bendradarbio Antano Liutkaus dokumentai, Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje 1919-1969 m. dokumentai. Tarp jų - unikalūs autorizuoti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto nuorašai.

 Centrinis valstybės archyvas taip pat papildytas diplomatų Jurgio Baltrušaičio ir jo sūnaus Jurgio Baltrušaičio jaunesniojo išsaugotais dokumentais.

 Bendromis Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pastangomis iš Prancūzijos į Lietuvą parvežta pomirtinė J. Baltrušaičio kaukė, dalis jo vertingos bibliotekos, iš Vokietijos - buvusio Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus Jono Norkaičio archyvas, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone bei generalinio konsulato Kanadoje archyvas.

 Iš Švedijos valstybės archyvo į Lietuvą grąžinti rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus archyvai, asmeniniai daiktai. Tarp jų - ypač reikšmingos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse užsienyje vykusių lietuvių politinių konferencijų rezoliucijos, kiti svarbūs nepriklausomybės pradžios dokumentai.

Atgal