Pasaulis
10 03. Toli nuo Tėvynės: išlikti lietuviais
Lidija Veličkaitė
1990 m. JAV vyko apklausa, kurioje buvo tik vienas klausimas: Kokios tautybės jūs esate? 990 tūkstančių atsakė, kad jie yra lietuviai. Jei prie tų skaičių pridėtume jų vaikus, anūkus ir dar naujus emigrantus, susidarytų gerokai daugiau kaip milijonas JAV gyvenančių lietuvių. Lietuviai į Ameriką emigravo trimis didelėmis bangomis. Pirmoji banga buvo cariniais laikais. Tada emigravę žmonės nebuvo labai išsilavinę, bet jie pastatė lietuviškas bažnyčias, įsteigė lietuviškas mokyklas, įkūrė lietuvišką spaudą. Daugelis iš jų net neišmoko anglų kalbos. Paskui sekė antroji banga, vadinamieji ,,Dievo paukšteliai“. Jie iš Lietuvos pasitraukė 1944–1945 m. bėgdami nuo komunizmo grėsmės. Ši banga pasižymėjo tuo, kad tai buvo daugiausia išsilavinę žmonės. Ir jiems buvo taip pat labai svarbu likti lietuviais. Todėl tėvai stengėsi vaikus išmokyti lietuviško rašto ir kalbos. Po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 1990 m. pasipylė nauja emigrantų banga. Jie yra panašūs į šiandienę Lietuvą.
Norisi papasakoti, kaip sekasi gyventi antrosios bangos emigrantų Petronėlės (Guogaitės) ir Ciprijono Barkauskų, emigravusių į JAV 1949 m., dukros, garsios visuomenininkės ir politinės veikėjos Angelės Barkauskaitės–Nelsienės ir Romo Nelso anūkei Kristinai Katarinai Narbutaitei. Tai jau ketvirtosios kartos šeimos atstovė, gyvenanti svetimoje šalyje.
Kristina Katarina Narbutaitė su mama Audra Narbutiene 2014 m. Šv. Kazimiero lituanistinės šeštadieninės mokyklos atestatų įteikimo šventėje
Kristina gimė 1995 m. gruodžio 21 d. Fulertone, Kalifornijoje (Fullerton, Ca) Audros Nelsaitės ir Rimo Narbutų šeimoje. Be jos šeimoje auga trejais metais vyresnis brolis Tomas, kuris dažnas svečias Lietuvoje. Angelė ir Romas Nelsai užaugino tris dukras, iš kurių viena jau minėta Audra, kitos – Renata ir Inga. Renata ir Raimondas Pauliai užaugino sūnus Viktorą, Aleksą, Romuką, dukrą Eriką. Inga ir Vitas Rugieniai – dukras Emą ir Mią, sūnus – Aleksą ir Andrių. Visos Angelės ir Romo Nelsų dukros, žentai ir dešimt anūkų kalba ir rašo lietuviškai. Tai didelis senelių ir tėvų nuopelnas. Teko girdėti A. Nelsienės griežtą toną kalbantis lietuviškumo tema su anūku Tomu Lietuvoje.
Penkerių metų Kristina pradėjo lankyti St. Julianos katalikišką pradžios mokyklą: vienerius metus praleido darželyje ir aštuonerius mokslo metus – mokykloje. Mokytis sekėsi gerai, išmoko skambinti pianinu, vėliau – gitara. Dalyvavo įvairiose sporto šakose, žaidė tinklinį, pasižymėjo kaip greita bėgikė. Sekdama močiutės pavyzdžiu, neatsiliko ir visuomeninėje veikloje. Dalyvavo įvairiose mokykloje veikusiose organizacijose. Lankydamasi bažnyčioje, Kristina lietuviškų šv. Mišių metu patarnaudavo kunigui, padėdavo išnešioti maistą lietuviškuose renginiuose.
Baigusi pradinę mokyklą, kaip išskirtinių, geriausių mokinių grupei priklausanti Kristina buvo priimta į prestižinę keturių klasių Troy Tech gimnaziją Fulertone, Kalifornijoje mokytis pagal valstybinio lygio specialią programą. Mergaitė aktyviai dalyvavo gimnazijos veikloje, visiems ketveriems metams buvo išrinkta į gimnazijos prezidento patarėjų komitetą (Principal's Advisory Board). Kaip pasižymėjusi atletė, Kristina buvo gimnazijos bėgikų ir tinklinio Varsity (aukštesnio lygio) komandose, tad kiekvienais metais varžėsi Kalifornijos valstijos (CIF) rungtynėse. Su tinklinio komanda pateko ir žaidė Atlantoje, Džordžijos valstijoje moksleivių olimpiadoje. Gimnaziją baigė su aukščiausiais mokslo pažymiais ir federaline stipendija, įvertinta Kalifornijos valstijos atžyma. Kristina pateko į gimnazijos geriausių mokinių sąrašą. Taip pat ji pažymėta kaip aukšto lygio atletė. Pagal mokyklos programą jai buvo leista atlikti 175 valandų neapmokamą stažuotę akių gydytojo klinikoje. Baigus gimnaziją, Kristinai buvo pasiūlytas apmokamas darbas šioje klinikoje, kur ji dirbo iki mokslų metų pradžios Chapmano universitete, Orange mieste, Kalifornijoje.
Kristinai labai patiko biologijos ir anatomijos pamokos, tad baigusi gimnaziją, ji nutarė tęsti medicinos srities mokslus. Svajojo netgi atvažiuoti mokytis į Lietuvą. Tačiau apsigalvojo, nes norėjo likti arčiau šeimos ir giminių. Nors jai buvo pasiūlymų studijuoti garsiuose JAV universitetuose, pasiliko Kalifornijoje ir įstojo į privatų Chapmano universitetą, kur jai suteikta stipendija. Su Chapmano universitete pasirinkta programa ji tikisi stažuotis užsienyje, įskaitant ir Lietuvą. Vos pradėjusi mokytis, ji jau sugebėjo įsidarbinti Chapmano universiteto bibliotekoje.
Motinos pasiaukojančiomis pastangomis Kristina penkiolika metų Los Andžele lankė Šv. Kazimiero lietuvišką šeštadieninę mokyklą. Kadangi brolį Tomą mama jau veždavo mokytis į šią mokyklą, 3 metų sesutė taip pat veržėsi važiuoti. Mokykloje jau veikė tokiems mažiems vaikučiams įsteigta ,,kiškių“ klasė, kol jie sulauks mokyklinio amžiaus. Mokyklos programoje: lietuvių kalba, Lietuvos istorija, geografija, religija, kultūriniai dalykai – lietuvių tautos papročiai ir tradicijos. Kiekvieną šeštadienį, prieš prasidedant pamokoms, mokyklos aikštėje moksleiviai pakelia Lietuvos ir JAV vėliavas, sugieda Lietuvos himną, sukalba ištikimybės Amerikai priesaiką ir mokinių maldą. Kaip lietuviškų tradicijų tesėja, Kristina įsijungė į lietuvių tautinių šokių kolektyvą – Lietuvių Bendruomenės ,,Spindulio“ ansamblį, su kuriuo dalyvavo įvairiuose pasirodymuose – dainų ir tautinių šokių šventėse Čikagoje, Los Andžele, Bostone, jaunimo šventėse, blynų baliuose.
JAV tautinių mažumų mokyklos visos yra privačios, išlaikomos pačių tautiečių lėšomis. Lietuviškoms šeštadieninėms mokykloms išlaikyti lėšas skiria JAV Lietuvių Bendruomenė, Lietuvių Fondas ir patys lietuviai. Dirbantiems mokykloje mokytojams mokami simboliniai atlyginimai.
Nuo šeštos katalikiškos St. Juliana mokyklos klasės Kristina su mama Audra Narbutiene įsijungė į labdaringą visuomeninę veiklą – ,,Valstybinę šalpos lygą“ (National Charity League). JAV gimnazijose veikianti ,,Valstybinė šalpos lyga“ turi skyrius daugelyje šalies regionų. Mama ir duktė įsipareigojo šešerius metus savanoriauti, tai yra padėti sunkiai besiverčiantiems žmonėms, seneliams, benamiams, lankyti juos ligoninėse ir namuose. Jos vežiodavo maistą seneliams ir ligoniams pagal ,,Maistas ant ratų“ programą, dalyvavo įvairiose aukų rinkimo akcijose. Ši veikla padėjo suprasti, kad gyvenime reikia siekti ne tik sau malonumų, bet atjausti bei padėti tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali savimi pasirūpinti. Šiais, 2014 m., ,,Valstybinės šalpos lygos“ programa užbaigta Anaheim Hyatt viešbučio salėje įvykusiu šešių metų savanoriavimo programą baigusių 23 debiutančių baliumi. Jos buvo pasipuošusios baltomis, kaip gulbės pūstomis suknelėmis su ilgomis iki alkūnių pirštinėmis. Debiutantėms reikėjo atsiskaityti visuomenei už nuveiktus darbus, kaip jos suprato šios veiklos prasmę ir pateikti savo ateities prognozes. Šiame pokylyje Kristinos palydovas buvo jos pusbrolis Aleksas Rugienius. Baliuje apsilankę 1000 dalyvių plojimais išreiškė susižavėjimą Kristina, kai buvo pranešta, kad ji 15 metų Los Andžele lankė lietuvišką mokyklą, dalyvavo lietuviškoje veikloje, laisvai kalba ir rašo lietuviškai, taip pat kiekvienais metais pabuvoja Lietuvoje.
Kristina yra aktyvi Ateitininkų federacijos narė. Juk šios organizacijos misija, vadovaujantis katalikiška pasaulėžiūra, kaip tik ir yra ugdyti patriotiškai nusiteikusius, tvirtos valios jaunuolius, pasirengusius aktyviai ir kūrybiškai įsijungti į religinę, lietuvišką visuomeninę, kultūrinę intelektualinę bei pilietinę veiklą. Todėl Kristinai labai prasminga dalyvauti šios organizacijos veikloje. Daugelį metų vykdavo į Santa Barbaros ir Dainavos jaunučių ir moksleivių stovyklas, Žiemos kursus (Kalėdinių švenčių atostogų laikotarpiu). Tokiuose dideliuose sambūriuose susipažįstama su įvairiose JAV valstijose gyvenančiais jaunais lietuvaičiais, bendraujama, keičiamasi nuomonėmis. Tokios stovyklos suteikia galimybę susipažinti ir sukurti lietuviškas šeimas. Reikėtų Lietuvoje rengti tokias jaunimo stovyklas, kuriose galėtų pabendrauti iš užsienio atvykę lietuviai.
Kristina Katarina Narbutaitė ,,Valstybinės šalpos lygos" debiutančių šventėje su pusbroliu Aleksu Rugieniumi
Kristina labai mėgsta keliauti. Nuo 8 metų su broliu Tomu kiekvienų metų vasaros du–tris mėnesius su seneliais Nelsais praleisdavo Lietuvos sostinėje Vilniuje. Kartu lankė gimines, pabuvojo Kryžių kalne prie Šiaulių, aplankė daugelį bažnyčių, muziejų ir kitų įdomių Lietuvos vietovių. Ypač patiko Palangos ir Nidos miestai. Kristina domisi Lietuvos istorija, jos praeitimi, partizanų ir ištremtųjų likimais. Ateinančių 2015 m. vasarą ji su pussesere Erika Pauliūte ketina prisijungti prie JAV Lietuvių Bendruomenės studentų stažuočių programos Lietuvoje. Kristina yra labai stipraus charakterio, turinti aiškius tikslus ir požiūrį į gyvenimą, labai didžiuojasi esanti lietuvė ir visuomet amerikiečiams liudija savo kilmę. Šeimoje yra mylima ir mylinti dukra, sesuo, pusseserė, anūkė. Tėvai, o ypač seneliai, džiaugiasi turėdami tokią dukrą bei anūkę. Reikia tik palinkėti Kristinai sėkmės, nepamirštant lietuviškų šaknų ir, nors toli gyvenančiai nuo Tėvynės, visada išlikti lietuve.
Atgal
.jpg)
(1).png)
