Pasaulis
12 14. Pradėta dujotiekio TAPI statyba
Turkmėnijos Maro mieste vyko dujotiekio TAPI (Turkmėnija-Afganistanas-Pakistanas-Indija) oficialios statybų pradžios ceremonija. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Turkmėnijos prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas, Pakistano ministras pirmininkas Navazas Šarifas (Nawaz Sharif), Afganistano prezidentas Ašrafas Gani Ahmadzajus (Ashraf Ghani Ahmadzai) ir Indijos viceprezidentas Hamidas Ansaris (Hamid Ansari).
Bendras vamzdyno ilgis sieks 1735 kilometrus, įskaitant 200 kilometrų - Turkmėnijos, 735 - Afganistano ir 88 - Pakistano teritorija. Dujų tiekimą vamzdynu planuojama pradėti 2019 metais. Projektas vertinamas apie 7,6 mlrd. dolerių, magistralės galingumas viršys 38 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, arba 90 mln. kubinių metrų per parą. Eksploatavimo terminas - 30 metų.
Magistralės trasa drieksis iš Turkmėnijos pietryčių per Afganistaną ir Pakistaną į Indijos Pendžabo valstiją.
TAPI projektas turi ilgametę istoriją, tačiau dujotiekio statyba ir tolesnis dujų tiekimas politiškai nestabilia teritorija kaskart atbaidydavo potencialius investuotojus, tarp kurių buvo tokios garsios bendrovės kaip "Chevron", "Exxon", BP ir "Total".
Valstybinis koncernas "Turkmengaz" - didžiausias gamtinių dujų gamintojas Vidurio Azijoje - ėmėsi vadovauti projektui rugpjūčio pradžioje, jis yra atsakingas už vamzdyno TAPI statybą, finansavimą ir eksploatavimą. Kitos bendrovės prisijungs prie projekto vėlesniais statybos etapais.
Projektas pajudėjo iš aklavietės, kai 2010 metais buvo pasirašyta deklaracija dėl praktinio jo įgyvendinimo pradžios. Prieš dvejus metus buvo sudaryti sandoriai dėl dujų pirkimo-pardavimo.
Projekto kritikai nurodo, kad nemažai grėsmių projektui kelia politinis nestabilumas Afganistane, nors pastarajam už tranzitą kasmet bus sumokama apie milijardą dolerių.
.jpg)
