VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Pasaulis

02.03. Iš savo varpinės. Venesuela: Kodėl naftos turtai padaro šalį neturtinga?

V. Balkus: Jau bent penkis metus, po Venesuelos Prezidento Hugo Chavez mirties, jo tėvynainiai pergyvena vieną iš aštriausių pasaulyje vykstančių ekonominių krizių. Tarptautinis valiutos fondas ką tik prognozavo, kad metinė 2018 m. infliacija sieks net 13 000 proc. ir šalies Bendrasis vidinis produktas (BVP) susitrauks 15 proc. Nuo 2013 m. iki 2017 m. Venesuelos BVP iš viso jau buvo sumažėjusi 31 proc.

Katastrofiškai krenta Venesuelos dirbančiųjų algos; minimalus mėnesinis uždarbis dabar siekia vos 20 JAV. dol. Trūksta maisto produktų ir medicinos priemonių. Venesueliečiai pratinami laukti eilėse 4-5 valandas, kad galėtų nusipirkti valstybės dotuojamus maisto produktus. Per šią krizę du trečdaliai šalies piliečių prarado vidutiniškai 8,5 kg svorio dėl maisto trūkumų. Pagal pačius įvairiausius apskaičiavimus, šiuo metu Venesuela yra skurdžiausia Pietų Amerikos valstybė, nors dar prieš 40 metų ji buvo laikoma pati turtingiausia.

Kaip tai gali būti, kad šalis, turinti pačius gausiausius naftos rezervo telkinius pasaulyje atsidūrė tarp skurdžiausių savo regione ir pasaulyje valstybių? Juk mums buvo tam tikrų autoritetų nuolat kartojama dar ir Sąjūdžio laikais, kad nepriklausoma Lietuva niekuomet negalės būti turtinga, nes ji neturi naftos ir kitų žemės resursų. O štai čia viena iš turtingiausių gamtos resursų turinčių valstybių eina tiesiu keliu į bankrotą?

A.Avižienis:  Iš tikrųjų žurnalistai ir lankytojai pasakoja, kad dauguma Venesuelos gyventojų laiko naftos gavybos pradžią XX-to amžiaus pradžioje didele jų nelaime. Ir dabartinė ekonominė krizė yra labai glaudžiai susijusi su pasaulio naftos kainos svyravimais. Žinoma, labai daug užsienio stebėtojų ir analitikų yra linkę kaltinti 2013 m. mirusio socialisto Prezidento Hugo Chavez ekonominę politiką ir jo pasekėjo Nicolas Maduro valdymą. 

Bet socialistinių arba socialdemokratinių tendencijų Venesuelos politikoje buvo ir prieš H. Chavez valdymą. Po 1973 m. pasaulio naftos pakilimo 300 proc., Venesuelos valdytojai, kaip ir Chavez, smarkiai padidino valstybės išlaidas socialinėms reikmėms. Nuo 1973 m. šalis patyrė staigų ekonominį pakilimą, gyventojų pajamos didėjo, smarkiai sumažėjo skurde gyvenančių žmonių skaičius. Po antro pasaulio naftos kainų šuolio 1978 m. Venesuela toliau gyveno sąlyginai gerai, bet užtat brangi energetika skaudžiai smogė pasaulio ekonomikai, dramatiškai susilpo ekonominė veikla pasauliniu lygiu, sumažėjo naftos vartojimas ir to pasėkoje naftos kaina vėl dramatiškai smuko.

Tas naftos kainų smukimas nubloškė Venesuelą į ilgai besitęsiančią ir gilią ekonominę krizę. Beveik visa socialinė bei ekonominė pažanga, kuri buvo pasiekta 1970 metų dešimtmetyje išgaravo. Vidutinis BVP vienam gyventojui rodiklis grįžo į 1963 m. lygį,

Hugo Chavez atėjimas į valdžią 1998 m. maždaug sutapo su dar vienu milžinišku naftos kainos šuoliu pasaulio rinkose – šį sykį ne 300 proc., bet 660 proc. Kadangi dabar naftos produktų eksportas sudaro 90 proc. visų Venesuelos eksporto pajamų, o valdžios biudžetas gauna pusę visų savo įplaukų iš naftos gavybos o BVP priklauso 33 proc. nuo naftos produkcijos, tai galima trumpai drūtai pareikšti, kad Hugo Chavezui tikrai labai pasisekė.

Pagal įvairius apskaičiavimus į Chavez valdžios rankas nukrito kone dieviška dovana. Per kelis metus dėl naftos kainos padidėjimo valstybės biudžetas papilnėjo nuo 10 mrld. JAV. dol. iki 60 mlrd. JAV dol.

Pasaulis stebėjosi Chavez įvykdytais „stebuklais” švietime, skurdo mažinime, sveikatos apsaugoje, prieinamų butų statyboje ir pan. Pajamos, kartu su valstybės parama, iš tikrųjų augo, skurdas traukėsi. Chavez įsigijo milijonai karštų remėjų, kurių gyvenimas apčiuopiamai pagerėjo.

Deja, naftos kainų šuolis ir šį sykį sudavė triuškinantį smūgį pasaulio ekonomikai. Ir vėl naftos pabrangimas iššaukė milžinišką pasaulinę recesiją 2008-2009 m. Pasėkmės Venesuelai vėl tokios pačios. BVP smuko 31 proc. ir gyventojų pajamos grįžo į panašų lygį, kuris vyravo dar prieš 1970 m.

 

Atgal