VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

09 27. Marija Tarkovskaja, poeto dukra

Valentina Jekateriničeva (Fatejeva)

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė

Poeto Arsenijaus Tarkovskio talentingi vaikai gerai pažįstami Lietuvos skaitytojui. Jo eilėraštis „Štai ir vasara atėjo“, kurį dainuoja žinomi bardai ir dainininkė Sofija Rotaru, parašytas lietuvių žemėje 1967 m. Druskininkuose. Kinematografijos pasaulyje gerai žinomas Arsenijaus Tarkovskio sūnaus kino režisieriaus Andrejaus vardas ir jo filmai „Ivano vaikystė“, „Soliaris“ (pagrindinį vaidmenį atliko žinomas Lietuvos aktorius Donatas Banionis), „Stalkeris“, „Andrejus Rubliovas“, „Veidrodis“, „Nostalgija“, „Aukojimas“. Andrejus iš gyvenimo išėjo jaunas, bet tapęs brandžia asmenybe: įgyvendindamas kūrybines idėjas kino filmuose, kuriuos kūrė mums, kalbėjo su mumis kino meno kalba, buvo įvaldęs didžiules sielos jėgas, kad pilnai įgyvendintų sumanymus. Kiekviename kūrėjo filme galima rasti savus jausmus. Vertinu jį kaip didvyrišką žmogų, kino kalba metusį iššūkį Sistemai. Visa jo kūrybinė biografija – tai Auka.

2010 m. birželį įvyko susitikimas su poeto dukra Marina Tarkovskaja ir jos vyru, kino režisieriumi Aleksandru Gordanu Lietuvos žemėje. Kino centras „Skalvija“ Vilniuje skyrė salę susitikimui su žiūrovais.

Foje buvo organizuota poeto Arsenijaus Tarkovskio paroda, draugų ir literatūros žinovų atsiminimai.

Birželio 25 d. Molėtų observatorijoje skambėjo poeto eilės, atliekamos Vilniaus dramos teatro artistų Jurijaus Ščukovskio ir Artūro Aleksejevo.

Tarkovskio šeima aplankė aktorių Donatą Banionį, į susitikimą atvyko žinomas artistas Regimantas Adomaitis. Molėtuose žiūrovai pamatė garsų Andrejaus Tarkovskio filmą „Soliaris“ (Stanislavo Lemos knygos ekranizacija). Pagrindiniame vaidmenyje – Donatas Banionis.

Vilniuje vyko daug vakarų, kur rodytas autorinis režisieriaus V.Amirchaneno filmas apie poetą A.Tarkovskį „Vidury pasaulio“, kur skamba poeto eilės. Vyko kino režisieriaus Aleksandro Gordono filmo „Sergejus Lazo“ peržiūra, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko tuomet dar jaunas, o dabar pasaulyje pripažintas ir gerbiamas artistas Remigijus Adomaitis. Senamiesčio kavinėje „In vino“ režisierius Rokas Ramanauskas organizavo poezijos vakarą, skirtą Arsenijui Tarkovskiui. Poezijos mylėtojai klausėsi eilių, skaitomų Lietuvos jaunimo teatro artisto Andriaus Belobžeskio. Susitikimas taip pat įvyko Klaipėdoje, rašytojos Ievos Simonaitytės vardo bibliotekoje, Nidoje – rašytojo Tomo Mano namelyje.

Poeto dukra Marina Tarkovskaja parašė knygą „Veidrodžio skeveldros“ (1999 m. – pirmas leidimas, 2002 m. – antras leidimas) – Tarkovskių kilmės ir šeimos tyrinėjimą. Knyga turtinga prisiminimais, artimų žmonių pasakojimais. Faktai, fotografijos iš knygos puslapių atgimsta praeities paveikslais. Tai brangu ne tik poeto dukrai, bet ir skaitantiems A.Tarkovskio kūrybą.

Rusijos žemėje rengiami festivaliai ir prisiminimų vakarai.

Marina Tarkovskaja turi 6 anūkus. Jos sūnus rašytojas iš Sibiro Michailas Tarkovskis – žinomas iš puikios prozos,viešėjo ir Lietuvoje, yra krikštytas Vilniuje.

Šių metų spalio 3 d. – Marijos Tarkovskajos jubiliejinis gimtadienis. Palinkėkime Marijai kūryboje ilgaamžiškumo, sėkmės šeimoje ir džiaugsmingo pasaulio pajautimo.

Eilėraštį „Kvėpuoju“ skiriu Marinai Tarkovskajai:

Kvėpuoju

Kvėpuoju birželiu ir žydėjimu,

Ir žolė vilioja į vasaros pievas.

Aš stebiu akimirkas –

Man kiekviena minutėlė brangi!

Kvėpuoju žavinga vasaros diena,

Ir apmiršta iš nuostabos kraujas,

Ir nenurimstu iki aušros, -

Sielą užvaldo būsima naktis.

Kvėpuoju ir gėriuosi giesmėmis

Miško ošimo, o gal lakštingalos.

Siela susilieja su jausmais.

Bekraštis džiaugsmas, - jame mano siela!

Kvėpuoju ir meldžiu vasaros:

„Pabūk su manimi, apmirk pradžioje dienos,

Pasilik poeto lyrikoj,

Gyvenk eilėraščiuos, viliojanti pagunda...“

Kvėpuoju, žaviuos gyvenimu,

Juk, kaip ir visi, kada nors numirsiu.

O po pabaigos prisiminimų

Aš taikoje į amžinybės Upę įeisiu...

 

Poetui Arsenijui Tarkovskiui (1907 – 1989) šiais metais sukanka 107 metai. Žinomas rusų poetas Arsenijus Tarkovskis kilęs iš senosios lenkų giminės (pagal tėvo liniją). Gimė 1907 m. liepos 25 dieną Jelisavetgrade Chersonsko gubernijoje (Ukraina), banko tarnautojo, žurnalisto Aleksandro Karlovičiaus Tarkovskio šeimoje. Poeto motina – Marija Danilovna Račkovskaja. Šeima mėgo poeziją, teatrą, muziką. Lankydavosi sostinės žymių žmonių poetiniuose vakaruose. 1919 m. žuvo vyriausiasis brolis Valerijus. Nuo 1923 m. A.Tarkovskis gyveno Maskvoje, 1925 m. įstojo į Aukštuosius literatūros kursus. Susipažįsta su Marija Ivanovna Višnekova. Veda. Gimsta vaikai: 1932 m. Andrejus – pasaulinio garso kino režisierius, 1934 m. – Marija, žinoma rašytoja.

Arsenijus Tarkovskis dirba laikraštyje, visasąjunginiame radijuje, rašo teismines apybraižas, eilėraščių feljetonus, eilėraščius.

Daug dirba, versdamas iš Rytų kalbų. 1940 m. priimtas į SSSR rašytojų sąjungą. 1943 m. sunkiai sužeistas kovodamas Vitebsko apskrityje. Gulėjo ligoninėje, patyrė kelias kojos amputacijas. Nuo 1945 m. iki 1962 m. daug vertė, rašė eilėraščius, vyko į kūrybines komandiruotes.

Mėgo ilsėtis Druskininkuose ir Vilniuje. 1962-1987 m. išleisti 9 poeto rinkiniai. Po mirties išleisti dar du. Už eilėraščių knygą „Nuo jaunystės iki senatvės“, išleistą 1987 m., po mirties, 1989 metais apdovanotas Valstybine SSSR premija. Jo eilėraščiai skamba žinomuose sūnaus Andrejaus Tarkovskio kino filmuose „Veidrodis“, „Stalkeris“, „Nostalgija“, taip pat kino režisieriaus Večeslavo Amirchaneno filme „Viduryje pasaulio“.

Eilėraščių klasikinį stilių, sudėtingumą įvertino poetė Marina Cvetajeva. Poeto A.Tarkovskio 20 metų draugystė su didžiąja Anna Achmetova tęsėsi iki pat mirties. Poetas mirė Peredelkine, netoli Maskvos 1989 05 27.

Poetas mėgo ir išmanė astronomiją. Ne veltui 2010 m. liepos 25 d. Molėtų observatorijoje skambėjo poeto eilėraščiai.

Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė

Atgal