VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

02 28. Meilė mūsų širdyje (Pabaiga)

16 Vasario

Nijolė Dranseikienė

Mūsų protėviai šventė 16 Vasario,

Buvo laimingi, laisvi, tvirti.

Ir mums brangiausia tautos šventė esi.

Šventines dainas dainuodami,

Bažnyčioje besimelsdami tampame vieningesni.

Dievo prašom širdimi,

Kad galim džiaugtis laisve,

Tėvynę mylėdami.

 

Margaspalvė juosta

Nijolė Jadvyga Kulnickienė

Tyloj prabyla medžio šakos,

Audžia margą juostą paslapčia,

Įpindamos ją į vijoklio taką,

Kad kiltų į aukštumas laisva.

Tespinduliuoja ji

Vaivorykštės spalvom gražiausiom,

Teplazda paslaptingieji sparnai,

Kad nieks nedrįstų

Kelio jai pastot į laisvę,

Saugo medžio šakos akylai.

Jos nieks nedrįs surišt į mazgą,

Kils didinga, margaspalvė ir grakšti,

Nuo pat pirmųjų žingsnių

Ji kvėpuoja laisve,

Nieks kelio nepastos, nes bus drąsi.

Jos kelias vienas - laisvė.

Įpins ir mūsų meilę,

Kuri spindėjo Baltijos kely,

O savo šiluma

Apraizgys rankas mūs drąsiai,

Kad būtume tvirti,

Kad nepranyktų tikėjimas ir meilė,

Visiems padovanos vilties po saują.

Tuomet bus spalvinga ir tvirta,

Joj suspindės tautos dvasia.

Nepalūš ir skins sau kelią,

Įpindama vis gėrio po žiupsnelį,

Ji trokš, kad nuskambėjusi

Laisva gaida

Joje išliktų

Amžinai jauna.

 

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai

Aida Kostyliova-Tichonova

Suskilę dilo vakarai svajonių

Ir aušo kruvini rytai...

Sniege liepsnojančiom aguonom -

Likimas tirpo pakelėj...

 

Susvetimėjęs lūžo žodis

Lyg senas kryžius po langais,

Gyvenimo netvirto lobį

Skaičiavo svetimi stabai...

 

Jokūbo laiptais gintarinį dangų

Vosilkoms vystant skaldė pranašai.

Lietuviškos ruginės duonos skonio,

Maldos šventos --- negali nieks pakeist.

 

Jautei lyg motina, kaip Laisvė eina

Per sielas žūstančių vaikų ---

Tėvyne mano --- tavo meilę --- dainuoja

Vėjas tūkstančiais balsų...

 

Kas ji?

Rima Petrilevičienė

Kas ji,

Sugrubusiais lig skausmo pirštais

Ir laiko vėjų balintais išbalintais plaukais?

Prabėga prieš akis spalvingas, tirštas

Gyvenimas. O kaipgi tu laikais?

 

Kas ji,

Galulaukėj parimusi po kriauše

Ir tyliai laukianti sugrįžtančių vaikų?

Pakyla vėjas, plaukus sidabruotus šiaušia,

O ji net nejuda, nors kaip bebūt sunku.

 

Kas ji,

Raminanti parklupusį artoją,

Kai vietoj duonos saujoj plaikstosi pelai,

Už rankos vedanti į viltį, į rytojų

Ir tyliai šnabždanti: „ Suspėsim... Ne vėlai...“?

 

Kas ji,

Miškuos priglaudus ginklo brolius

Ir eglių šakomis pridengusi kapus,

Viltingai žvelgusi į horizonto tolius,

Vis svarsčiusi, kada vaikai laimingi bus?

 

Kas ji,

Tiek kartų parduota ir išmainyta,

Sudeginta, naikinta, išduota,

Lyg duonos riekėmis į rėžius padalyta,

Bet vis tebežaliuojanti tartum rūta?

 

Ji – mano Lietuva...

 

Man ne vis tiek

Elena Pauliukevičienė

Man ne vis tiek, kur gyvenu,

Čia Lietuva - praeities dvasia gyva.

Čia lyja, sninga ir giedra nušvinta,

O pievose margais žiedais pasninga,

Pražysta medžiai garbiniais baltais,

Pūga vynioja sniegą sūkuriais.

Tai mūsų žemė - miestai ir kaimai

Po vyturėlio virpančiais sparnais.

Man ne vis tiek, kokia kalba.

Lietuviška - tokia miela, sava.

Joje girdžiu ir vyturėlį, ir gegutę,

Ką mėlyni žiedeliai šilui kužda.

Mūsų kalbą įvairovė ugdė -

Rugių šneka, šaltinis, miškas, upė.

Čia kalbame lietuviškai dainingai

Ir vis naujai kalba atgimsta.

Man ne vis tiek, kaip gyvenu -

Gėrio, laimės ir tiesos geidžiu.

Tikiu gėriu net ir tada,

Kai užtraukia skraistę tamsuma,

Kai tenka bristi per purvus

Ir, kas brangiausia, prarandu.

Čia šviesa tebekovoja su tamsa

Tikiu, kad nugalės tiesa.

 

* * *

Pranciška Turlajienė

Kaip gražiai nuskambėjo

aidas po tėviškės laukus,

greitai Šešiolikta vasario

žadins širdį ir jausmus.

 

Paganysim aveles po plačiąsias lankeles,

šeimos sudėty surasime mes laimę

dideliam būry.

 

Kelsim vėliavas Lietuvos,

tik nežinom, ar senoliai

giesmę sugiedos.

 

Labai lengva jų kuprinė,

plona vargšų piniginė.

 

Labai mylime Tėvynę,

storą savo piniginę

ir tuos didvyrius visus,

kur mums grąžino litus.

 

Priešui mes nepasiduosim,

visad Lietuvą vaduosim

Atgal