Poezija
04 30. Motinos diena
Danielius Gužas
Kiekvienais metais gegužės mėn. pirmasis sekmadienis skelbiamas Motinos vardo paminėjimui.
Daugumoje šalių žodis „Motina“ prasideda „M“ raide. Tik moteris, tik motina, prisiimanti šio žodžio atsakomybę, gali turėti tokią savybę – būti motina. Kokia aplinka sukuria bevaisę moterį? Šiuo klausimu yra daug sąlygų ir išvedžiojimų, pateisinimų ir pasiteisinimų. Tos moterys, kurios praradusios šią savybę - būti motina, yra labai nuskriaustos.
Žmogus, kuris negirdi garsių kompozitorių muzikos, jos išpildymų bei įdainavimų, yra analogiškai nuskriaustas gamtos. Jis daug ko netenka, daug ko neturi savyje, savo dvasioje ir sieloje. Akmuo gali būti šaltas, ir atitinka posakį „šaltas kaip akmuo“. Bet ir akmuo gali būti saulės įkaitintas – karštas. Tai gal vadinkim „kietas, kaip akmuo“? Kiekvienam reikšmingam žodžiui galim pririnkti sinonimų, bet tai jau bus pažeistos tikrosios žodžio reikšmės. Kaip švelniai bepavadinsi akmenį, žmogaus pasąmonėje formuojasi ant lauko iškilęs akmuo. Moterys kreipiasi į jus, į tautą ir visą žmoniją. Nesiderinkime prie akmens sinonimų. Be motinų išmirtų tauta, Tėvynė ir net žmonija. Moterys, pabūkite nors trumpai motinomis su naujos gyvybės įnašu į žemės žmonių pasaulį. Dažniau kartokim žodį motina, mamaitė, motulė, motinėlė, mamytė, maitintoja, mameliukas, motušė, mamulė, mamyčiukė, močia ir t.t.
O kiek kitų tautų motinoms skirtų vardų ir sinonimų... Taip ir turi būti, taip verta ir teisinga vadinti tikras motinas – pasaulio žmonijos kūrėjas.
Mano motina su anūke. Gyvenime kančių patyrusi, laiminga savo širdyje
Motinos sūpavimas
Motina, tu mane sūpavai
mintimis, žodžiais ir tylia daina.
Motina, aš prisiminsiu šiandieną tave,
mano lūpos nuo pienelio saldžios ir šiandien.
Aš buvau Tau lengvesnis už pūką,
aš buvau Tau brangesnis, tik ne už Tėvynę:
Tėvynė tai Tu, aš šiandiena aukojuos dėl jos.
Tėvynė, Tu, ir aš – tai darni šeima.
Kokie brangakmeniai slypi
šių žodžių derinyje...
Jie sulipę, susilydę į vientisą jėgą,
kurios pavergti ir suskaldyti niekas negali.
Atiduoti save už Tave, už Tėvynę
mano pareiga atsiduot už žemę, už orą
už saulę ir lašelį rasos,
kuri žiba spinduliuose Jos.
Kaip grynas Saulės spindulys
apakina mane ir tave,
taip šildo krūtinę
mūsų širdyse.
Kas uždengs Saulę
delnu, debesiu tamsiu,
nusivilti turės dėl kančių
prarastų šviesių dienų.
Neužstokim saulės debesimis pilkais,
nei delnu, nei šešėliu savo.
Tegu šviečia skaisčiai šiam pasauliui,
Kuriame gyvenam.
Kas supras, kas laimę suras,
kas motiną, kaip Tėvynę, mylės,
tas lopšinės dainą
visada girdės.
Motinai
Laiminga; anūkė augo ir užaugo
močiutė darbavos Lietuvos laukuos,
kad laimę ir meilę
skleistų tarp vaikų.
Motina, mamyte,
ne tik pagimdei, užauginai mane,
užauginai, gyvenimą savo skyrei
visiems savo vaikams.
Jie liko Tėvynėj
ir šiandien gyvenimą paskyrė,
kad ji klestėtų ir žydėtų
ateities laikams.
Žydėk, mano gimtine,
žydėk ir nenuvysk tėvų laukuos.
Vaikai Tau meilę skyrė
kovose žuvo dėl laisvos Tautos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
