Poezija
05 21. Sostinė
Vytautas Vilimas Skripka
Mes esam didžio Dievo giminės,
visatos emblema dulkėtoj nišoj.
Juodos imperijos gudrus pasiuntinys
Mums gali įsakus paskelbti priešų.
Karalių Vilniau, nesudėk akių,
Potavo aikštes išdavikas šlitinėja,
Budėkit, žmonės, su gamta sykiu,
Parimę panteonai, iškalbingas vėjau.
Nes vertas, mieste, Viešpaties buvai,
Tu gyvą širdį grindinin paklojai.
Miškai žali ir Bekešas kalvoj,
Ir pažadėta žemė sudreba po kojom.
Atgal
.jpg)
(1).png)
