Poezija
05 21. Padėka poetui Justinui Marcinkevičiui
Viktoras Karaliūnas
Tavo žvilgsnis ramus, susikaupęs
Švelnūs bruožai sustingę veide,
Tavo rankos – jos tiek daug parašė,
Kad netilptų žmogaus glėbyje.
Ačiū Tau už gyvenimo kelią,
Eidamas juo Tu save dalinai,
Ir mažytę, mažytę kruopelę,
Ačiū, man širdyje palikai.
Išėjai į dausas, į viršūnes,
Kaip karalius teisingas, kilnus,
Tavo delno paliestas švelnumas
Glostys vargusius, gydys silpnus.
Tavo delno paliestas švelnumas
Kalas želmeniu knygos lape,
Vėl suskamba, prasiskleidžia žodis,
Nusišypsai man vėl danguje.
Atgal
.jpg)
