VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

03 04. Juozapo Kulvinsko (Juozapėlio) kūrybos spindesys

Birutė Silevičienė

Juozapas Kulvinskas (Juozapėlis) – knygų autorius, talentingas eiliuotojas, pasakotojas, atviras ir nuoširdus.

Jo eilėraščiai išnešioti širdies gelmėse, neša šviesą, gėrį, džiaugsmą. Miela, gera skaityti jo naujus posmus, tad noriai jais dalinuosi ir su „Lietuvos aido“ skaitytojais.

Žodžiai

Žodžiai lyg rūbai

Ir dengia, ir saugo.

Vos tik susidėvi,

Jie tampa menki.

 

Po erdvę skrajoja,

Keroja ir auga –

Lyg varpą išgirdęs

Staiga nustembi.

 

Juos mintys pagimdo –

Gal priešo, gal draugo.

Jie būna prakilnūs,

Jie būna menki.

 

Kai sąmonę žeidžia,

Būtis jų nesaugo –

Dar nesudėvėti

Jie bus išmesti.

 

Drausmei

Tu vėl plazdi,

Neleidi man nurimti.

Tu vėl degi

Visų liepsnų gaisrais.

 

Tavos prasmės

Sutikęs laiko kirtį

Laukimo kryžkelėj

Suku savais keliais.

 

Tavi sargai –

Tas įprotis nedoras –

Manęs tolyn

Neleisti negalės.

 

Jei savo vieškelio

Beieškančiam taps bloga,

Apžioję praeitį,

Tie įvykiai tylės.

 

Neišsigąsk.

Purvasklaidos malūnai

Savo „pagarsinimus“

Mėtys iš arti.

 

Bet tu plazdėk.

Išsaugosim kaip sūnų...

Ne vien sekmadieniai

Juk buvo mums šventi.

 

Malda

Buvo paslėptas takas,

Buvo karštas birželis.

Buvo auštantis rytas

Ir beržai kruvini.

 

Buvo plazdančios viltys,

Nesulaikomas noras.

Buvo žėrinčios akys –

Mes dar buvom jauni.

 

Buvo ryto laukimas.

Buvo žirgo žvengimas.

Kur galvelę priglausti?

Gal užtektų akmens?

 

Tik neduoda užmigti

Tas gegutės šaukimas.

Kas atneš kibirėlį

Tavo žirgui vandens?

 

Dalgeliu kas paglostys

Sužaliavusią kalvą?

Kas supins pradalgėlę

Lyg dukrelės kasas?

 

Kas atbėgęs supančios

Mūsų lauko šauksmą,

Lietuvai žilagalvei

Ramunėlę atneš?

 

 

 

 

 

Atgal