VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

08.01. Mėgstu rymoti

Vladislava Kursevičienė

Mėgstu rymoti prie lango,

Mėgstu į tolį žiūrėti,

O mintys vis šoka tango

Ir verčia mane liūdėti.

Mintys neramios lekia,

Jos veja tolyn viena kitą:

Prisimenu pievoje taką

Ir pievą rasotą šitą.

Pievoj žydėjo purienos,

Lyg nuotaka ieva balta,

Buvo be rūpesčių dienos...

Kur dingo vaikystė mana?

Viskas prabėgo pro šalį,

Rodos, žirgais nušuoliavo...

Niekas pakeisti negali

Tik vieno likimo savo.

 

Visada tikėjau

Visada tikėjau

meile ir draugyste,

visada:

meilė neišduoda,

draugai nesipyksta

niekada.

 

Bet tai tik svajonė,

tik saviapgaulė,

ji žiauri.

Kai išduoda meilė,

tai širdis nerimsta

nekantri.

 

Pokario moters dalia

Kai paaugai, išgražėjai

Ir, kaip dera ištekėjai,

Dirbti kolūky reikėjo:

Pinigų mažai mokėjo,

Karvės mūkė, vaikai verkė,

Prisigėręs vyras knarkė...

Kaip visur suspėt?

 

Vis bėgiojai, vis skubėjai,

Visai savęs negailėjai,

Todėl šiandien ligos spaudžia,

Tai čia gelia, tai čia maudžia.

O tu nori būt naudinga,

avai šeimai reikalinga –

Ką gi tau daryt?

 

Reik važiuoti į kelionę –

Juk keliauja kiti žmonės,

Nes kiekvienas optimistas

Sieloje yra turistas,

Į kitus kai pasižiūri

Ir pasidžiaugi kuo turi –

Traukiasi liga.

 

Į jaunus jei tik žiūrėsi

Ir jaunystės pavydėsi,

Jei stenėsi ir verkšlensi,

Tai greičiau tiktai pasensi.

Pesimizmą mesk į šalį –

Jaunas amžinai negali

Būti joks žmogus.

 

 

 

Atgal