VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

07.12. MUMS NEATLEIS

 

Kęstutis TREČIAKAUSKAS 

O Vilniau, tu gražus kaip gulbė,
Bet gero žodžio negirdžiu.
Kodėl mes sąžinę paguldėm
Po surūdijusiu vamzdžiu?
 
Aikštė- žaizda. Tiktai kraujuoja.
Mankurtai spjaudosi purvais.
Kodėl virš Kauno Vytis joja?
Mums niekad, niekas neatleis.
 
STOGAS
 
Surentę namą, skubam dengti stogą-
Kaip apsisaugosi nuo sniego ir lietaus?
Ir apskritai- be stogo būtų bloga,
Bet aš visai ne apie tai mąstau.
 
Visai ne apie namo stogą žodis šitas,
O apie globą nusikaltėlių gaujų.
Juk toks įstatymas banditų nerašytas-
Mokėk. Ramybė priklausys nuo jų.
 
O Dieve, Dieve, kaip mes korumpuoti,
Supuvę iš vidaus ir iš viršaus.
Jei tiktai "stogas" gali mus užstoti,
O ne įstatymas. Kitaip- nuteis, nušaus.
 
Bejėgė Konstitucija ir Seimas.
Bejėgiai mes- maži ir dideli.
Korupcijos net joks šėtonas neima,
Tad rast teisybės niekur negali.
 
"VAIKO PINIGAI"
 
Už gerą darbą niekad nepaglosto.
Štai pavyzdys jums- "vaiko pinigai".
Menkystos jau nesudeda net bluosto,
Vis dergia, stūgauja; blogai, blogai.
 
Valdžia visiems vaikams dosni vienodai.
Atrodo džiaukis, lauk, kol dar pridės,
Tačiau vėl švirkščia priešas savo nuodą,
Įšliaužęs į tribūną, nuo kėdės.
 
Ai ai, oi oi- įstatymas negeras.
Manyk, prie ruso buvo daug geriau.
Iš žabtų kamuoliais raudonas garas.
O aš jiems- eikit po velnių- sakau.
 
Vaikai jau dideli. Aš jų negaunu,
Bet gera, kad kitiems bus paspirtis,
Visiems, kas tokią "naštą" užsikrauna,
O prieš įstatymą - tik Lietuvos mirtis.
 
Ji iš visų pakampių nuolat tyko
Sumenkinti, apšmeižti kas gerai.
Kas dora, sąžininga- niekad jai netiko,
Jai geras, jeigu nieko nedarai.
Atgal