VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

11.19. TIKTAI ČIA

Kęstutis Trečiakauskas

 
Nors pasaulis dar lig šiol nežino
Paslapties lietuviško pušyno,
Jo gegučių, uogų, grybų tiltų,
Pilkapių, dar protėvių supiltų,
Ežerų ir upių veidrodėtų
Ir lakštingalų lig šiolei negirdėtų,
Tiktai čia svaigiausias miško oras,
Plykstelės rugpjūčio meteoras.
O kai šiltą naktį žvaigždėm lyja,
Kai pražysta ežeruos lelija,
Koks saldus gimtos pirkelės dūmas
Ir skilandis, Dieve, koks gardumas.
Kiaurą naktį palei seną klėtį,
Dieve, kaip to krašto nemylėti. 
 
ATRIŠKITE AKIS
 
Išsiderino net mano kamertonas,
Kaip surast pirmos oktavos lia?
Juodas juodas tas fortepijonas,
Kaip likimas tūnantis šalia.
 
Iš juodų ir iš baltų klavišų
Gimsta himnas ir rauda mirties.
Juodą kaspiną man ant akių užrišo
 Ir paklausė: ar gerai jauties?
 
Pirštai, daužantys piktai klaviatūrą,
Nesuderintai garsais man atsakys.
Turime pasaulį, kokį turim.
Tik, prašau, atriškit man akis.
 
GINČAS
 
Tas ginčas kaip pasaulis. Senas senas.
Ir ginčo partnerių seniai nėra gyvų,
O man lyg vakar šiandien jis vaidenas,
Vis skraido virš pražilusių galvų.
 
Tada buvau ir neteisus, ir kvailas.
Jie rūkė. Aš kartojau - tai mirtis.
Nė vieno jų nėra ir man be galo gaila-
Mana tiesa jų laukė per arti.
 
Nė vienas jų jos pripažint nespėjo.
Išėjo. Aš likau, bet neteisus.
Dabar jau nieko neįtikinėju.
Rūkykite. Pateisinsiu visus.
 
Matyt taip reikia. Giname netiesą.
Rūkykime, tegu kai kas turtės.
O kad mirtis kaulėtą ranką tiesia,
Tas faktas - nulis. Be jokios prasmės.
 
KOL MES KARTU
 
Užuolaidos ant langų.
Tiktai nežiūrėkim į gatvę.
Čia taip kambary smagu,
 O ten jau vaikšto senatvė.
 
Tai čia mes jauni jauni,
Lyg būtume šiandien gimę.
Kol tu su manim gyveni,
Mylėkim savo likimą.
 
NOKTIURNAS
 
Kam siūlai man dainą, žvaigždėta naktie,
Jei žmonės išeina netarę sudie,
Į tolį nežinomą slenka rūkai,
Mes jo nepažinome, mes kaip vaikai.
 Tad sukis, praamže, žvaigždėta naktie,
Kol mes susiglamžę ištarsim sudie.
Kas lieka liūdėti, ilgai neliūdės,
Darbai nepradėti po stygom žvaigždės.
 
NEREIKIA LUVRO JUMS
 
 Koks Londonas, Berlynas ar Paryžius,
Ką duos jums Vašingtonas ar Praha,
Jei galvoje vien baudžiava ir vyžos,
Jei sakote ne "taip", o tik "aha".
 
Nereikia Luvro jums. Jums reikia "Lamborgini",
Prieš jus pačius pasipuikuot kvailai.
Nejau tiktai dėl to mes laisvę gynėm?
Kodėl, kodėl išsiskiria keliai?
 
Nėra bažnyčių kam, pilių statyti.
Jums reikia tvarto. Tiktai kas iškuops?
Jei išdavėt Tėvynę, Kalbą, Vytį,
Į Dangų jau nė vienas neįkops.
Atgal