VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

01.14. JEIGU NE TEN

 

Kęstutis Trečiakauskas

 

Jeigu ne ten atėjome,

Per brangiai sumokėta,

Tai gal ne to tikėjomės,

Ne tais pasitikėta.

 

Bet paklydimo vėžės

Per gilios, kad suprastum,

Į širdį įsirėžė,

Kad kelio nesurastum.

 

Ne ta kryptim mus veda -

Tai į kapus pusiaukelė.

Išdavę tikrą vadą,

Mes renkam apsišaukėlį.

 

GALĖJOM BŪTI

 

Pabraidžioję po kiminus,

Lėtai namo sugrįžtame.

Galėjom būti giminės,

Bet mes net nepažįstami.

 

Lemtim juk nesiskundėme,

Lemtim šventai tikėjome,

Trumpos nakties sekundėmis

Lig saulės patekėjimo.

 

Toksai svaigus žydėjimas,

Dūzgimo bičių lydimas.

Jaunystę palydėjome,

Nejaugi pasiklydome.

 

NUO PAT ŠAKNŲ

 

Nuo pat šaknų išmokom likviduoti,

Kas mus maitina, rengia, teikia gėrį.

Net pinigų už tai mums gali duoti.

Kai kas ir paėmė - sužlugo, prasigėrė.

 

Arklių jau Lietuvoj bevetk neliko.

Už pakišas ir kiaulių sumažėjo.

Gal ir kiauliena priešas kataliko?

Koksai čia maras Lietuvon užėjo?

 

Plikai iškirsti mišką - nieko bloga.

Kitus apleidę gydom narkomaną.

Neliko disputo. Beliko monologas.

Nerūpi, kas jau miręs, kas gyvena.

 

Tikėčiau paistalų nublizginta gerove,

Gal įsijungčiau net į melo chorą,

Bet patirtis širdies dar neišrovė,

Jaučiu lietuvišką mylėt ir būti norą.

 

KUR SUSILIEJA JŪRA IR DANGUS

 

Tartum žaismė gaivaus rasoto ryto

Nuo horizonto jūros nemarios

Banga prie mano kojų atsirito

Su ketera klastūniškos audros.

 

Lėtai raudonas saulės diskas skęsta,

Kur jūros pakraštys ir vidurys.

Ar grįš laivai į savo gimtą uostą,

Ar dar yra ten kam atvert duris.

 

O vėjas vis labiau įsismarkauja.

Ir susilieja jūra ir dangus.

Gal baudžia įžūlių piratų gaują,

Nes grobis kruvinas, tačiau ne jis brangus.

 

Gelmėn bedugnėn inkaras nugrimzta.

Ir smenga laivas, žiojasi nasrai.

Paskui vėl štilis, vėl audra nurimsta.

Bermudų trikampis? O gal tušti kerai...

 

MARIJA ANTUANETĖ

 

Galvą budelis nukirto,

Ją pakėlęs už plaukų,

Dar ir antausį jai kirto.

O minia? Ar jai klaiku?

 

Budelis? O kas jam davė

Teisę žeminti aukas?

Jųs , piliečiai, jūs lyg avys

Davėt kirvį į rankas.

 

Sako, kad tada jį baudė. 

Už tą antausį. Kaži.

Va, jeigu nubaustų laudį,

Patikėčiau. Dievaži.

 

BE ŽEMĖLAPIO

 

Jeigu žemėlapio ir kompaso neturim,

Jeigu lig šiol nežinoma kryptis,

Tai kokį tikslą sau mes susikūrėm.

O gal jį turime? Bet gal tai paslaptis?

 

Tai kam jį slėpti net nuo tų, kur eina

Ne vieną dieną, ne vienus metus?

Ir kokią teks už tai mokėti kainą,

Net jeigu liks nors vienas palankus.

 

Juk ne klajokliams ateitis priklauso.

Kas dairosi atgal, tas pasiklys.

Jokie dievai nepašnibždės į ausį,

Kas dau greičiau - lėktuvas ar arklys.

Atgal