VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

07.27. LAISVĖ LOTI

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 

Aš jau galiu laisvai paloti.Ne įkąsti,

Nes ne už glostymą ir ne už kaulą tai darau.

Nereikia ant trumpos grandinės kęsti,

Todėl už šunį loju daug geriau.

 

Ką noriu, bet kada galiu aploti.

Tai laisvė. Laisvė loti. O daugiau

Tų laisvių turi tie, kurie kudloti.

Ne žmonės. Ačiū. Mintį jau baigiau.

 

GAL TRIBŪNA KALTA ?

 

Nors keista, bet dažniausiai būna,

Kad vos įkopęs į tribūną,

Jisai ne tas jau. Jis jau kitas.

Ar nupirktas? Ar užsakytas?

O gal kalta čia tribūna?

Nežino niekas, ir gana.

 

JEI NEPRAGĖREI- TU VAGIS

 

Negėriau, nerūkiau, skatiką prie skatiko

Taupiau. Ne vien tik sau, ir jums visiems taupiau.

Laikai pasikeitė, bet kas gi atsitiko,

Kad mokesčius turiu mokėti tau?

 

Už tai, kad aš turiu, o tu pragėrei?

Kad prašvilpei su valkatų ruja?

Tu vagini mane. Bet ar nutvėrei,

 Vien tinginiavęs liumpenų kare.

 

Kumščiu ieškodamas įsikaltos lygybės.

Kokios lygybės? Vienas tinginys,

O kitas dirba -  švyti jo sodyba,

Nejaugi triūsą jo tas valkata nuknis?

 

Ar pamoką išmokom? Ar supratom -

Mes lygūs prieš įstatymą, laisvi.

Kodėl lig šiol vagių neatsikratom?

Jei jie laimės, tai mes jau negyvi.

 

Jie ne uždirbti. Jie užgrobti geidžia.

Prieš tuos, kas dirba, kuria - jie prieš tuos.

O jeigu net įstatymus jiems leidžia?

Tai gaila - ir tėvynės, ir tautos.

 

Juk moka mokesčius dorai tiktai padorūs.

Kodėl kasdien mažiau tų padorių?

Todėl, kad jiems ant sprando užsikorus,

Lengviausia rėkauti: bet aš tai neturiu.

 

KROKODILO PAŠLOVINIMAS

 

Galėčiau dovanot jums krokodilą.

Ne aklas dar. Pakankamai guvus.

Tik senas. Dantys jau visai nudilę,

Užtat nebesidairo į savus.

 

Žmogiena per kieta jam. Ir kaulėta.

Nebent iš bado ryžtųsi suėst.

Nors ,žinoma, suvirškintų iš lėto,

Juk sakoma, jog vita brevis est.

 

Štai čia ir toptelėjo man, tiesiog į galvą šovė

Mintis tikrai tiesiog geniali.

Galėčiau užsidirbt ir dar pelnyti šlovę,

Jei gali kitas, juk ir tu gali.

 

Taigi be įžangų išdėstysiu idėją.

Geriausios laidotuvės - to žvėries nasrai

Į karstą, krematoriumą nė cento neįdėję,

Bet ką palaidosit. Be vargo ir dorai.

 

Kam tos šarvonės, tie paminklai, gėlės,

Jei krokodilas priedermę atliks -

Suris ir nė minutės nepavėlins,

Nereiks kapų, ir žemės plotas liks.

 

Visi juk kaunamės už ekologiją, prieš taršą,

Juk laidotuvės ir finansiškai - mirtis.

Tegu gausiau jau krokodilai neršia,

Gamtos pusiausvyrą kaip mat jie atstatys.

 

Ir krokodilo ašaros čia puikia tinka -

Daug kam priverstinai  neteks gedėt.

Jei jūs į ekologiją, į tiktą tvarką linkę,

Tai reikia krokodilų verslui atsidėt.

 

Beje, ir kas į bjaurų suicidą linkęs,

Reptilijai save pats susišers,

Kam jam ieškoti kilpos, drebint kinkas,

Nauja mada vien džiūgauti privers.

 

PAMINKLAS

 

Jis buvo genijus, pardavęs velniui sielą,

Bet greit suprato - su velniais nemiela.

Tik, kai iš pragaro ištrūkt nutaręs,

Nesuvokė, labai kvailai padaręs.

Šėtonas išdavystės neatleidžia

Ir mirtinai nuklydėlį sužeidžia.

O kad išsaugotų savų žabangų tinklą,

Pastato nužudytajam paminklą.

Žiūrėkite, jisai iš pragaro, jis iš mūsiškių,

Davatkos net žegnojasi ant viškų.

Sugriuvo pragaras, o tas paminklas stovi,

Tačiau kokia pikta liūdna tikrovė -

Panašūs atsivertėliai vėl duoda toną -

Nedelsiant griaut, pašalint šį balvoną.

Nebesvarbu net kaip jis pastatytas.

Nugriaut. Mus išdavė tasai banditas.

Net nesvarbu, kad buvo nužudytas ...

Nors tiems, kurių tik represuot nespėjo,

Dar vakar tas paminklas nerūpėjo.

Tai šiandien jie jau patriotų galvos,

Tie patys kailiai, tiktai kitos spalvos.

Kam tie paminklai? Vamzdis - štai kur menas.

Kam Vytis? Simbolis netikęs ir pasenęs.

Nauja karta mankurtų ir plebėjų

Kultūros žygį į mases pradėjo.

O Dieve, kiek drąsiausių chunveibinų

Kultūrai naują etiketą prikabino.

Inteligentai žiopčioja tarsi ant smėlio žuvys,

Nustelbia balsą jų garsus rėksnių liežuvis.

Atgal