TAIP MAŽA ŽODŽIŲ

 

Aš ne miesto, aš ne miesto vaikas,

Tik įstrigęs pilkame jo akmeny,

Kur taip sunkiai, sunkiai girgžda laikas,

Kur minioj tu vienas gyveni.

 

Čia beveidis veidas daugiaveidis,

Ir kalbėjimas - tik triukšmo gaudesys.

Čia pačiais sunkiausiais žodžiais svaidos,

Šnabždesio čia niekas neklausys.

 

Tad sapne skubu į žalią sodžių,

Kur rasotos pievos ir miškai.

Bet ir čia, ir čia - taip maža žodžių.

Tiktai tie, kur pats sau pasakai.

 

NE LYRIKA

 

Negaiškim laiko. Ši tema - ne lyrika.

Tiesiog visus plačiau mąstyt kviečiu.

Lotyniška, ar Morzės, ar kirilica,

Išmokęs nenešiosi ant pečių.

 

Kalčiausias - tiktai nesusikalbėjimas.

Ne raštas, ne kalba - nasrai žvėries.

Ir tas beprotiškas į pražūtį skubėjimas,

Nes mirt kare ne jie, kiti turės.

 

Koks apgailėtinas bravūriškas jų šokis,

Su bombomis ir durklais dantyse.

Vis rėkia: karstą su savim nešiokite,

Mes jus palaidosim, nes mūsų bus tiesa.

 

Kad klysta jie, net patys to nežino,

Todėl vis bando kaltinti kitus.

O sau vien praeitį, vien ją susigrąžino -

Meluoja, neigia žudančius faktus.

 

ATSILIKIMAS

 

Vis sako "tūkstantis", nors jų seniai jau du.

Ar jie skaičiuot nemoka, ar kalbėt ? Graudu.

Koks mąstymas, tai toks ir sakinys -

"Du tūkstantis ..." Tai ką toks išmanys.

 

GRĮŠIME

 

Čia praėjusiųjų pėdsakas dar gyvas.

Šimtmečiai jo neužklojo smiltimis.

Toks pavasaris, toks rytmetys ankstyvas,

Čia ir mes, ir mes ne svetimi.

 

Tuo pačiu keliu daug metų einam.

Piligrimai. Šviesk mums, ateitie.

Pamojuokit mums. Pritarkit mūsų dainai.

Tiktai nesakykite sudie.

 

Grįšime. Visi namo sugrįžta.

Su šviesa. Kai saulė patekės.

Vainikuos ji mūsų šventą ryžtą,

Nors daug kas gal jau nebetikės.

 

Išminties žioruojanti pašvaistė

Nevilties šešėlius išsklaidys,

Net tuščiai gyvenimą iššvaistę,

Ims su meile žvelgti į akis.

 

LEISK PRISIGLAUSTI

 

Ką tu galvoji, ką tu mąstai

Nerimo valandą sunkią ir juodą ?

Ko gi tos akys žvelgia keistai ?

Kas tau nurimti, kas tau neduoda ?

 

Leisk prisiglausti, ranką ištiest,

Dviese lengviau bus įveikti sunkį.

Abu juk trokštame mes to paties -

Pajust, kaip laimė pro šaltį sunkias.

 

GAL TU VIENINTELIS