VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

02.10.Lietuva dar po šimto metų

Rita Bijeikytė -GATAUTĖ

 

Liekna drebulė marių pakrantėj

Meiliai glaudžiasi klevo glėby.

Klevas šakomis glosto lyg rankom

Jaučia drebulę savo šerdy.

 

Aukšta drebulė glaudžias prie klevo

Tarsi nuotaka, tarsi sesuo.

Būti mylima visada gera,

O jų veidrodis marių vanduo.

 

Jachtos, kateriai inkarus meta,

Tyliai šnibždasi, kaip bus toliau.

Kokios permainos po šimto metų

Gali pakeisti uostą labiau?

 

Laivai nuolat į uostą plaukia

Saugiai locmanai įveda juos.

Plukdo krovinius plačiai pasauliui

Klevas, drebulė lydi juos.

 

Liekna drebulė stiebias į dangų,

Dreba lapeliai puošdami ją.

Gyva drebulė ant klevo rankų.

Gyvas, laimingas klevas su ja.

 

Trys dukros

                              

Trys dukros žavingos ir mielos

Atsiuntė motulei gėlių.

Iš laisvos Europos be sienų

Tris puokštes rožių baltų.

                                 

Motulė gėles apkabino,

Priglaudė prie lūpų karštų.

Bučiavo dukrom jas vadino,

Tris puokštes rožių baltų.

 

Iš džiaugsmo motulė dainuoja,

Vaikaitė dainuoja taip pat.

Bučiuoja gėles ir myluoja,

O gėlės myluoja ir jas.

 

Trys dukterys švytinčios grožiu

Gyvena toli nuo namų.

Trys puokštės baltų aukštų rožių

Slepia spyglius švelnių  žiedų.

 

 

 

 

 

Tėvynės Meilės vedini

 

Žodžių bangos

Tyliai liūliuoja

Poezijos paukštei

Nutūpus ant jų.

O tarp keterų         

Širdis poeto pulsuoja

Apšviesta Dievišku ritmu.

Moki žodį -                

Žinai kelią.

Seną mintį

Vejasi diena.

Akyse pasaulio platybės,

O širdy tik viena -Tė-vy-nė.

Rankų jūra        

Plevėsuoja lyg vėliavos,

Aukštai iškeltos Baltijos kely.

Visi mes  vaikai esam

Tos pačios žemės -

Tėvynės Meilės einam vedini.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atgal