Poezija
01.05. KOL ŽEMĖJ ESAM
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Neieškok stebuklo pašaly.
Tu juk gyveni. O tai stebuklas.
Tu vien džiaugtis ir mylėt gali,
Net jei būstas ir drabužiai kuklūs.
Tik nesižvalgyki į kitus,
Tuos, kur turtais ir šlove aptekę.
Mes visi išeinam pro vartus
Ir visiems vienodai saulė teka.
Būk laimingas. Tol, kol gyveni.
Netikėk, kai pasakas tau seka.
Nors Visatoj esam ne vieni,
Bet mus skiria nuotoliai parsekų.
Šviesmečiais atklystanti šviesa
Tų žvaigždžių, kurios seniai užgesę,
Rodo, kad yra viena tiesa -
Mes laimingi tol, kol Žemėj esam.
SAKMĖ PRABĖGUSIŲ DIENŲ
Į jokią knygą nesudėta
Sakmė prabėgusių dienų.
Sena sena, seniai girdėta.
Ir aš be jos jau gyvenu.
Nes nebeliko kam priminti
Giesmės iš mūsų praeities.
Vis stengiamės nusiraminti,
Pamiršt sapnus anos nakties.
Tačiau vidurnakčio šešėliai
Ir vėlės protėvių sapnuos
Aplanko mus ir vėl. Ir vėlei
Mums seka sakmę tos dienos.
Kai dar visai nebuvom gimę,
Gyvenom protėvių širdy.
Atskleisk mums paslaptį, likime,
Ar mūsų sakmę tu girdi ?
ĮKVĖPK MANE
Internetinė "Poezijos" skiltis.
Lyg po dangų ten klajoja eilės.
Gal jų niekas niekad neskaitys,
Neišgirs nei neapykantos, nei meilės.
Viešpatie, gal aš tik Tau rašau ?
Tai atleisk už laiką sugaišintą.
Nieko kito, nieko neprašau,
Tegu dar nors vienas rytas švinta.
Po nakties tamsos ir po žaros
Vėl įkvėpk mane eiles rašyti.
Tegu paukščiai šventą rytą gros.
Nieko kito negaliu prašyti.
PRIVALOME
Visi visus karus laimėję - klydo.
Nes pergalė - tai pralaimėjimo pradžia.
Metalas tartum vaškas išsilydo,
O džiaugsmas baigias nuotaika gūdžia.
Banguoja ekonomika ir jūros.
Kas kyla - krenta. Suserga - sveiki.
Kol mes laisvi, į laisvę mes nežiūrim,
Tad priešo propaganda paveiki.
Gamta išmokė tykoti ir laukti.
Grobuonis sumanus ir atsargus.
O jei auka nemoka bėgt ar plaukti,
Ji greit pajus ir iltis, ir nagus.
Klaidinga apsileist, nusiraminti,
Pasitikėt pagalba svetimų.
Privalome turėti tvirtą mintį -
Per amžius ginti židinį namų.
LEMTINGOS KEISTENYBĖS
Ne vieną keistą pavyzdį atrasi,
Kuris pasauly susivokt kliudys.
Homeras pažymėjo musės drąsą,
O mums jinai - tik įkyrus vabzdys.
Net prie valstybės vairo įsitaiso
Keisti ir nepadorūs padarai.
Kanonų proto ir garbės nepaiso,
Bet tu tyli. Ir nieko nedarai.
O nupirkta žiniasklaida sujaukia
Ne tiktai protą.Liekam be jėgų.
Apkvailintas naivus žmogelis laukia.
Ir tyli vėl, nes rėkt ... nemandagu.
IŠ BIOGRAFIJOS PARAŠČIŲ
Esu iš tų, kur atsisakė kyšių,
Tvirtų protekcijų ir niekšo pareigų.
Žinau, kad jau į tas dienas negrįšiu
Ir neturėsiu tariamų draugų.
Kaip ta pelė bažnyčios egzistuoju
Be milijonų, titulų, šlovės,
Tačiau už ramų miegą ir rytojų
Sargyboj amžiais sąžinė stovės.
Tik nesityčiokite. Kalba ne kuklumas.
Tiesiog aš Dievo kūrinys esu.
Ne kartą kaip visi buvau suglumęs,
Bet Dievo Žodis veda iš tiesų.
KAI NEBELIEKA FAKTŲ
Laikas viską iššluoja,
Laikas viską išvalo.
Paskui kas nori meluoja
Ir lipa ant pjedestalo.
Kai nebelieka faktų,
Juos suklastot lengviausia.
O liudininkų nepakaktų ?
Bet niekas jų nebeklauso.
Pamiršę tikrovės kryptį
Tik brenda į melo liūną.
Klastoja net manuskriptą.
Bet argi tai kam užkliūna ?
Ne laikas - raganos šluoja.
Ne laikas - šėtonas valo.
Todėl ir žmogus meluoja.
O melas - ant pjedestalo.
KAI DUOBĘ KASA LIEŽUVIU
Ir vėl mus kiršina niekingas, tuščias barnis.
Ir komentarai kupini šmeižtų.
Nejau už žmogų protingesnės varnos
Ir "geradariai" svetimų kraštų ?
Kas nori, liežuviu mums duobę kasa.
Taip, žodžio laisvė. Loja. Ir tegu.
Bet ko jie lenda į valstybės kasą ?
Tegu neatima mums proto ir jėgų.
Mes patys išmintingi ir pajėgūs
Be savo išsigimėlių ir svetimų
Įveikt visas kliūtis ir priešo jėgą,
Ir niekad neišduot gimtų namų.
Nesišaipykime. Valstybė - ne gerovė.
Tai vizija. Tai tikslas. Siekinys.
Tiktai žvėris iš narvo išsirovęs
Tegu tikėjimo ir proto nesuknis.
Atgal
.jpg)
