Poezija
2024.11.12. Tavo rankos. Vladai J. (90 m.)
Rita Bijeikytė – Gatautė
Tavo rankos
Vladai J. (90 m.)
Kvepia tavo rankos vilna.
Kaip iškaršti, suverpti, suvyti, numegzti -
Dovanoji pamoką savo kūrybos.
Dovanoji džiaugsmą – žydintį takelį
Kryželiu išsiuvinėtą meilės palytėtą -
Dienų džiaugsmui.
Tavo rankos kvepia obuoliais ir vynu.
Obuolių džiovintų suvertos juostelės.
Žiemos vidury vaišini vynu obuoliniu vynu.
Tavo spėrios rankos atkuria –
Ir senas užtrauktukas tarsi naujas.
Naują sutartinę trauki prie darbų.
Tavo akys ilgesiu man kalba –
Užeik kada tik nori –
Graudžioj tyloj jos šypsena atsako.
Tavo rankos šiltos tarsi vilna.
Tarsi baltos paukštės.
Rankos tavo - virpančios
Ir šventos.
Kai klajosi prie jūros
Kai klajosi prie jūros laimingas
Ir bangų ošimą širdis atkartos,
Ši menka gyvenime akimirka
Artimo meilę sieloj primins.
Nuaidės į tolumas metai
Ir ši akimirka menka.
Dvi akelės, dvi žvaigždės nakty
Spindės svajinga šviesa.
Jūra galinga nugena bangą
Link kranto auksinių smilčių.
Brangūs atodūsiai į dangų kyla,.
Viešpatie, laimink, suteik Vilčių.
Mūsų mažiau
Tai ne Rusija, Kinija ne Uhanas,
Tai mes –
ir mūsų mažiau nei trys milijonai!
Tai siekim išsaugoti Tėvynę,
Tarsi širdį savoj krūtinėj.
Tarsi širdį apgaubkim skydu,
Viduje ir išorėje - Meilės.
Kas gali dabar trypti labiau,
Jei ne mūsų pačių sunkios kojos.
Buvo visko: daug skausmo ir ašarų buvo,
Sesės verkė vienumoj likusios.
Šiandien stovim prie Katedros –
Mūsų mažiau nei trys milijonai!
