Poezija
07 27. Gyvenu tavimi. Skiriu Vidai-Marijai Pilkaitei-Tamošiūnienei
Kazimieras Tamošiūnas
Laikrodžiai dalina tylą.
Seniai seniai išėjai (20 metų),
gyvenimas naują tūkstantį dabina,
pasiliko gyvenime vaikai...
Ir kaip Tau visko nežinoti
Marijai giesmę kūrėme visi.
Teta Bronė galėjo šventai svajoti,
nešti kroniką, kaip knygnešiai seni.
Pavojai grėsė dieną kiekvieną,
baimė lydėjo mus visus.
Ateistinės pastangos atsimušdavo į sieną,
juk Dievo rankoje kiekvienas saugus.
Šventos mišios antrame aukšte
prie mažojo stalo bute,
ir žibanti žvakė lange,
ar tai ne stebuklas ateistų name?
Durys, net ir tos nerakintos,
Aukščiausiasis saugo jas visas,
visi suklaupė Dievo maldai
žiūri į žvakių plazdančias liepsnas.
Vidute, Tu daug galėjai
ir pamokas atlikt mokėjai.
Ir vaikams širdį savo įdėjai,
ir gyvą tiesą jiems pasėjai.
Atgal