Poezija
12 13. Myliu gyvenimą ir poeziją...
Liudmila Olifson-Cerenia
Poeto siela
Poetas – Kūrėjas ir rašytojas,
Sielos eilėraščiuose paprastumas.
Gyvas jis jais ir buveinėje:
Bet kokia proga eilėraštį pritaikys žmogui.
O kaip jo siela nerimsta, daužosi...
Ir kaip gyvasis šaltinis bėga,
Ritmingais žodžiais jis šoka –
Negali jų išgerti iki dugno.
Poetas – svajotojas ir romantikas,
Poezija – jo pašaukimas.
Skiemens fanatikas, amžinas ieškotojas,
Jis ištikimas jam, išklyst negali.
Poezijoj paskęsta girdimi garsai.
Rašo visa širdimi ir siela:
Apie laimę, kančią, ilgesį
Ir apie meilę didelę ir šventą.
Mūsų tango
Praeities meilės keliai suėjo,
Šį vakarą mes vėl kartu,
Beprotiškai linksmi šiuo susitikimu –
Kaip greitai metai praskriejo.
Vėl mes šokame mūsų tango,
Širdyse ugnis, kaip dvi žvakelės,
Ach, šis tango, mūsų tango...
Į nerūpestingąjį pasaulį mus nunešk!
Gražiausias meilės akimirkas
Mes prisimindavom nekartą –
Ir bučinius, sentimentus,
Degančius, aistringas, liepsnojančias frazes.
Štai ir vėl šokame mūsų tango:
Širdžių ugnis, kaip dvi žvakelės,
Ach, šis tango, mūsų tango –
Į nerūpestingąjį pasaulį mus nunešk!
Nuo švelnių rankų prisilietimo
Nebylioje, svajingoje tylumoje,
Sieloje, širdies palaimoje –
Melodija skamba naktyje.
Žaismingai skambėk, gitara
Iš čigonų taboro
Liejasi šaunios dainos,
Šokiai aistringi, smarkūs,
Kas patinka mums.
Gitaros skambesys, dainuojantis garsas –
Vilioja ir kankina, uždega...
Ir liečiamų stygų skambesys
Mums sielą spaudžia...
Tai skambėk, skambėk, gitara,
Meilę linksmai žaisk...
Kad maloni banga
Į rojų mus abu nuneštų.
Tegu dainuoja, sušildo širdį –
Gyvoji styga,
Kad galėtume išgerti karštam šoky
Mūsų meilės šauksmą iki dugno.
Miglotas sapnas
Greitai pasibaigs naktis,
Už lango siaučia pūga,
O iš akiračio dangaus
Žvelgia mėnulis.
Vėjas šėlsta
Iš tolo,
Su dainomis veržiasi
Link debesies.
Danguje užgeso
Nakties mėlynė,
Šviesos karaliauja
Tęsia gyvenimą.
Rytą palies
Salės spindulys,
Ir nutruks
Mano miglotas sapnas.
Nuostabus šokis
Miela čigonė ispanė
Gitaros stygų skambesy
Didžiai garbinga išvaizda
Nuostabiame šokyje išsiveržia kaip uraganas.
Liestinį rankose ritmingai veda
Kablukų nepaliaujamas stuksenimas,
Karštis šokyje – ugnį įžiebia –
Ir akys, kaip liepsna dega.
Tarytum liepsna vyniojasi šoky suknia,
Žvilgsniu užburia ir jaudina kraują.
Šokis reiškia aistrą ir laimę,
Temperamento liepsną ir meilę!
Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė
Atgal
.jpg)
(1).png)
