VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

2021-01-17
Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Komisijos vykdančios vicepirmininkui Valdžiui Dombrovskiui. Laiške dėkojama už paramą įgyvendinant Lietuvai ir regionui strategiškai svarbius energetikos projektus, tačiau tuo pačiu primenama apie nesaugios atominės elektrinės Baltarusijoje keliamą grėsmę regionui ir Europos Sąjungai (ES). Plačiau
2021-01-17
Laschetas laikomas akivaizdžiausia Merkel politikos tąsa (kaip pernai pats sakė, "nematau reikalo atsisieti nuo penkiolikos sėkmingų metų"). Patyręs 59 metų Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras veikiausiai laikysis centristinės nuostatos, teigdamas, kad partija išlaiko lyderystę todėl, kad geba sutelkti tiek rinkėjus iš centro dešinės, tiek dalį iš centro kairės - ir tai vienintelis įmanomas kelias tokioje šalyje kaip Vokietija (kritikai, tokie kaip kitas kandidatas Merzas, bandytų atkirsti, jog tai reiškia savojo politinio identiteto niveliaciją). Užsienio politikoje jis daug tiesioginio darbo patirties neturi, tad ir vėl, tikėtina, vadovausis Merkel pragmatizmu, dažnai - gal net technokratiškumu. Jam prijaučiantieji sakys, kad tęstinumas bei nuspėjamumas yra gerai, ypač globalios pandemijos sąlygomis; kritikai teigs, kad Vokietija ir toliau vengs aiškiau atliepti esmines geopolitines dilemas. Plačiau
2020-12-30
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charlesas Michelis trečiadienį 9 val. 30 min. vietos laiku (10 val. 30 min. Lietuvos laiku) pasirašys sutartį su Jungtine Karalyste (JK) dėl prekybos po „Brexit“, pranešė atstovė. Po to ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis turėtų būti išsiųsta į Londoną, kur ją pasirašys JK premjeras Borisas Johnsonas. Šalių ambasadoriai prie ES pirmadienį Briuselyje patvirtino susitarimą, pasinaudoję procedūra, kuri leido tvirtinimui įsigalioti jau antradienį. Nors susitarimas preliminariai įsigalios nuo sausio 1 d., jį atgaline data dar turės ratifikuoti Europos Parlamentas, kuris tai veikiausiai padarys vasario pabaigoje. Plačiau
2020-12-29
Nesakykite, kad praėjusios Jėzaus gimimo šventės buvo liūdnos. Turkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko romane „Tos keistos mano mintys“ pagrindinio herojaus Stambulo gatvėmis klajojančio vargetos Kartašo lūpomis vis kartojama: liūdesys – tai meilė. Sunku nesutikti. Kaip ir kvietė šv. Tėvas kalėdiniame pamoksle „Urbi et Orbi“, tame vienišume, uždarume ir mirksinčių žvakių šviesoje mes jutome brolystę, solidarumą, užuojautą tam nelaimėliui, kuris neturi ką valgyti, kuris kankinasi ligoninės palatoj ar pandeminiame skafandre slaugo mirtimi besivaduojantį ligonį. Štai čia pasireiškia meilė artimam, silpnesniam, parama kenčiančiam nepriteklių ar aplankytam tamsių minčių… Plačiau
2020-12-28
Ilgas tekstas, vis tiek paliekantis daugybę reikšmingų reiškinių nuošalyje. ✦Tendencija. Baltarusijos pilietinės visuomenės protestai Praėjusių metų gruodį tikimybė, kad Baltarusijos pilietinė visuomenė tokiu mastu ir intensyvumu išreikš nepasitenkinimą Lukašenkos režimu, atrodė menka. O gal ir visai neįtikima. Tačiau šimtatūkstantinės minios pasiuntė aiškų signalą, kad grįžimas į status quo nebeįmanomas. Taip, Lukašenka vis dar išlaiko faktinę kontrolę. Taip, neatrodo realu, jog jis pačiu artimiausiu metu pasitrauktų. Taip, masės gatvėse dėl daugybės priežasčių mąžta. Taip, tai nėra savaiminė kova tarp Baltarusijos, žengiančios į Vakarus, ir Baltarusijos, liekančios su Rusija. Taip, Kremlius tebeturi šioje šalyje daugybę materialių ir nematerialių svertų. Tačiau šiais protestais Baltarusijos gyventojai peržengė Rubikoną, be kurio pokyčiai apskritai negalėtų prasidėti. Dabar vyksta ilgas ir įvairialypis mūšis dėl Baltarusijos ateities. Svarbu, jog ir Lietuvos, ir tarptautinė parama, net ir natūraliai slopstant euforijai bei susigyvenant su situacija, išliktų stiprus. Jau dabar akivaizdu, jog tai bus didelis iššūkis.  Plačiau
2020-12-19
Mes nežinome, kiek tas Kauno r. tarybos narys turi žvėrelių, kiek moka mokesčių, koks milijonierius, dešimtinis, šimtinis ar tūkstantinis, bet jis savo pelną investuoja į nekilnojamąjį turtą, perka žemę, kur galbūt bus koks nors projektas. Taip politikas vietinius čiabuvius veja nuo žemės. Plačiau
2020-12-18
Nesukarikatūrinkime tų, kuriems nepritariame. Juk tai nėra naudinga. Dažnai linkstame sukarikatūrinti tuos, kurie nepritaria mūsų politinėms, socialinėms, ekonominėms (ar gastronominėms) idėjoms. Diskusijoje tikslingai išreikšdami kurioziškiausius, absurdiškiausius minties oponento teiginius, juos hiperbolizuodami ir „praturtindami“ į asmenybę nukreiptais kirčiais (nors pastarieji dažniausiai neturi nieko bendro su tema ir tiesiog virsta ad hominem), vėliau tą patį oponentą sėkmingai "įveikiame" neatremiamais kontraargumentais. Tai - monologas, ne dialogas; skirtingose barikadų pusėse esantys asmenys - neretai geografiniai kaimynai, klausantys panašios muzikos ir leidžiantys vaikus į gretimas mokyklas - vienas kitą paverčia tuo, kas (dažniausiai) neturi jokio ryšio su realybe (pvz., vienoje pusėje atsiranda "Pono X finansuojamas agentas", kitoje - "žiauriausių istorijoje totalitarinių režimų šauklys"). Kai prasiveržia sukarikatūrintos emocijos, tie du panašūs – ir vienas nuo kito priklausomi – žmonės ima bereikalingai deginti tiltus. Plačiau
2020-12-13
Gruodžio 11 dieną, po priesaikos Seime, darbą pradedantis naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad Lietuvos užsienio politika ir toliau turi būti formuojama remiantis nacionalinio konsensuso principu, išlaikant strateginių geopolitinių nuostatų tęstinumą. Tačiau taip pat reikalingi nauji instrumentai, didesnis aktyvumas ir diplomatinės tarnybos sustiprinimas, kad galėtume atliepti naujus laikmečio iššūkius bei geriau apginti Lietuvos nacionalinius interesus. „Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensusu, ir tai neturi keistis. Mūsų valstybės stiprybė – vienybė ir susitarimas. Geopolitinė realybė, realios grėsmės valstybei skatina Vyriausybę matyti iššūkius bei pasiūlyti būdus jiems įveikti, suprantant, kad tam reikalingas platus politinis sutarimas. Kartu reikalingas ir atidesnis žvilgsnis, nauji instrumentai atsakant į laikmečio Lietuvai keliamus iššūkius – kaip stiprinti Lietuvos įtaką ES ir NATO bei palaikyti dar glaudesnius santykius su  strateginiais partneriais, kaip padėti tautoms ir valstybėms, kovojančioms dėl demokratijos ir savo laisvės“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Plačiau
2020-12-12
Vilniuje vykęs Espo konvencijos šalių 8-asis susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 50 valstybių atstovai, šiandien baigėsi aukšto lygio atstovų posėdžiu ir priimtais visai tarptautinei bendruomenei svarbiais sprendimais. Espo konvencijos 30-mečiui paminėti skirtu iškilmingu renginiu prasidėjo aukšto lygio atstovų posėdis, kuriam pirmininkavo Suomijos aplinkos ir klimato kaitos ministrė Krista Mikkonen. Jame dalyvavo „konvencijos tėvas“ Robert Connelly, JT Europos ekonominės komisijos vykdomoji sekretorė Olga Algayerova, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, EK Aplinkos direktorato vadovė Florika Fink-Hooijer ir kt. Posėdžio dalyvius pasveikino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Plačiau
2020-12-12
Seime patvirtinus Vyriausybės programą prisiekė XVIII Vyriausybės ministrai: Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kultūros ministras Simonas Kairys, energetikos ministras Dainius Kreivys, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Priesaikas priėmė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Vardiniai Vyriausybės narių priesaikos lapai perduoti Seimo vadovei ir bus saugomi Seimo kanceliarijoje. Prisiekus naujosios Vyriausybės nariams, darbą baigė XVII Vyriausybė. Plačiau
2020-12-10
 Kai skaitytojas į rankas paims šį laikraštį, greičiausiai Lietuva po Kovo 11-osios jau turės 18-ąją Vyriausybę. Nelengva jos formavimo procedūra, kai į ją kiek dirbtinai įsijungė pats Prezidentas, į šalį nustūmė gyvybiškai svarbius, netgi tautos išlikimą sąlygojančius reiškinius. Bet padarykime trumpą ekskursą į praeitį. Prieškariu per 22 metus, nuo 1918 m. vasario 16-osios iki 1940 m. birželio 15 d., buvo suformuota 21 Lietuvos Vyriausybė. Trumpiausiai išsilaikė IV-asis Prano Dovydaičio vadovaujamas ministrų kabinetas – vos mėnesį ir pirmasis – Augustino Valdemaro – tik 45 dienas. Gi ilgiausiai – net 9 metus, 1929 – 1938 m. – ministrams per keletą kadencijų vadovavo Juozas Tūbelis. Ko gero, sunkiausias periodas atiteko 21-osios vyriausybės vadovui Antanui Merkiui, nors šiame poste jis išbuvo vos pusmetį – iki pirmosios sovietinės okupacijos. Plačiau
2020-12-05
Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame posakyje: nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki šių dienų tautinių santykių Plačiau
2020-12-05
Gruodžio 4 d. Latvijos Adaži poligone, baigiantis tarptautinėms pratyboms „Žiemos skydas 2020“, buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos Sausumos pajėgų trišalio karinio bendradarbiavimo, kuriuo numatyta ateityje pagrindinį dėmesį skirti bendradarbiavimui žvalgybos, paramos ugnimi, pajėgų apsaugos ir nekinetinių operacijų srityse. Dokumentą pasirašė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Latvijos Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Georgs Kerlins ir Estijos kariuomenės vado pavaduotojas generolas majoras Indrek Sirel. Plačiau
2020-11-28
Prieš savaitę pasirodė pirmieji Baracko Obamos prezidentiniai memuarai. Beveik 800 psl., o bus ir antra dalis. Kaip pats rašė, talentingesnis rašytojas tikriausiai būtų sutilpęs į mažesnę apimtį, bet tai turi savų pliusų. Įspūdžiai perskaičius. JAV lyderių memuarai man yra vienas mėgstamiausių žanrų. Ne tik dėl to, kad praktiškai yra privalomi profesine prasme. Tai - gerai parašytos knygos, dargi atskleidžiančios, jog skirtingas partijas, epochas ir pasaulėžiūras atstovaujantys, skirtingų kontekstų ir aplinkybių supami politikai turi nemažai bendro. Viena iš tų bendrysčių - JAV prezidento galia dažnai nėra tokia visa apimanti, kaip atrodo iš šono (ir Holivudo filmuose). Knyga aprėpia plačiai, nuo lakoniškos Obamos autobiografijos iki kiek daugiau nei pirmosios kadencijos vidurio - 2011 m. gegužės, papasakojant istoriją apie tai, kaip buvo nukautas Bin Ladenas. Plačiau
2020-11-23
Vargšui savaitės įvykių apžvalgininkui atėjo sunkus metas: jeigu rašysi, kas dedasi kokiame nors Kalnų Karabache, skaitytojas tavęs nesupras; imsi komentuoti COVID-19 plitimą Lietuvoje, jis tik suniurnės „Dar, mat, vienas gąsdintojas atsirado.“ Tad nori nenori, komentatorius priverstas lipti ant to paties grėblio, kurį po kojomis pakišo ne kas kitas, o Ramūnas Karbauskis. Plačiau
2020-11-22
Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos priemonę, kuria AB „Klaipėdos nafta“ suteikiama valstybės garantija paskolai gauti. Valstybės garantija bus naudojama SGD terminalo plaukiojančios SGD saugyklos pirkimui finansuoti. 2013 m. lapkričio mėn. Europos Komisija patvirtino paramą pagal ES valstybės pagalbos taisykles SGD terminalo statybai ir eksploatavimui. Europos Komisija nustatė, kad priemonė buvo būtina dujų tiekimo saugumui Lietuvoje užtikrinti. Pagal 2013 m. sprendimą su terminalo statyba ir eksploatavimu susijusios išperkamosios nuomos išlaidos buvo finansuojamos tik iš mokesčio, kuriuo apmokestinami Lietuvos dujų vartotojai (vadinamasis SGD priedas). Siekdama sumažinti finansinę naštą vartotojams, Lietuva dalį SGD priedo pakeitė Lietuvos valstybės garantuota paskola, kurią Europos Komisija patvirtino 2019 m. rugsėjį. Plačiau
2020-11-21
Visų pirma – suprantu ir gerbiu Ramūno Karbauskio sprendimą trauktis iš Seimo. Tai drąsus ir principingas sprendimas. Akivaizdu, jog tai, kas šiomis dienomis vyksta Seime, yra signalas naujiesiems valdantiesiems, jog egzistuoja ribos, kurių peržengti demokratinėje valstybėje nevalia niekam. Apgailestauju, tačiau turiu konstatuoti, kad su nauja valdančiąja koalicija atsiranda ir naujos „parlamentarizmo“ tradicijos. Įsismaginus, pajutus keršto skonį ar dėl kitų priežasčių nutarta išstumti LVŽS atstovus iš visų įmanomų parlamentinių formatų. Tenka pripažinti, kad naujosios Seimo pirmininkės kalbos apie pagarbą ir dialogą, kurias išklausėme frakcijoje prieš jos paskyrimą, tebuvo tik gražiai supakuotas melas. Nuoširdžiai atsiprašau rinkėjų, kad juo patikėjome ir palaikėme jos kandidatūrą. Plačiau
2020-11-18
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis naujosios valdančiosios daugumos sprendimus renkant Seimo pirmininkus vadina spektakliu ir dar kartą grasina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Politikas piktinasi, kad, pasak jo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, parlamentui atmetus „valstietės“ Aušrinės Norkienės kandidatūrą į parlamento vicepirmininkes, be reikalo ragino jo vadovaujamą frakciją žvalgytis naujos personalijos į Seimo valdybą. Jo teigimu, dar iki pasakant parlamento pirmininkei naują „valstiečių“ kandidatūrą į vicepirmininkus, V. Čmilytė-Nielsen jau buvo išsirinkusi socialdemokrato Juliaus Sabatausko asmenį.   „Panašu į spektaklį, kuris buvo praėjusį penktadienį, kuomet mūsų klausia kandidato, o mes atėję į  salę matome visai kitą pavardę. Mes paklausėme, ar mums yra prasmė skelbti kitą kandidatą. Ir Seimo pirmininkė pasakė, kad taip. Mes atėjome ir mes randame kompiuteryje visai kitą pavardę“, – žurnalistams situaciją aiškino R. Karbauskis. Plačiau
2020-11-17
Prezidentūra ketvirtadienį Seimui ketina teikti Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjeres. Tai patvirtino prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį susitikęs su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, priėmė jo vadovaujamos Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir pavedė jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Plačiau
2020-11-10
Astravo atominėje elektrinėje (AE) sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją, pranešė tut.by. „Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laiko tarpui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašo belatom.by. Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Novickis patikino, jog incidentas Baltarusijos atominėje elektrinėje – ne jo žinybos kompetencijoje, nes „200 proc., kad gaisro ten nebuvo“. Plačiau