VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

10.29. A. Molis apie SGD terminalą: tuo metu gauti tokį patį terminalą geresnėmis sąlygomis nebuvo įmanoma

Valstybei priklausančios „Klaipėdos naftos“ (KN) Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tarnybos direktorius Arūnas Molis sako, kad dėl to, jog gamtinių dujų vartotojai dėl SGD terminalo „Independence“ atsiradimo turi galimybę mokėti rinkos kainą, buvo sutaupyta per 100 mln. eurų.

Pasak A. Molio, šis skaičiavimas grįstas prielaida, kiek gyventojai būtų sumokėję už dujas, jei galiotų 2014 m. gamtinių dujų kainos, buvusios iki „Independence“ atidarymo.

„Mokame ne tai, kad mažą ar didelę kainą, Lietuvos gamtinių dujų importuotojai moka rinkos kainą. Galvoju, kad jei kalbama apie nepriklausomybę, tai visų pirma ne pinigais tai turi būti vertinama. Jei žiūrėtume iš finansinės pusės, galima vertinti įvairiai, bet, mūsų preliminariais skaičiavimais, dėl to, kad gamtinių dujų vartotojai turi galimybę mokėti rinkos kainą, buvo sutaupyta 100 mln. eurų. Aišku, kad už „Independence“ reikia mokėti, bet vartotojai turi naudos“, – sakė KN SGD tarnybos direktorius.

Jo teigimu, terminalas savo dydžiu yra tinkamas Lietuvai.

„Pasirinktas terminalo dydis atitinka maksimalų dujinimo poreikį šalčiausią metų žiemos dieną. Jei terminalas būtų mažesnis, Lietuva negalėtų užsitikrinti jai reikiamo dujų kiekio. (...) Toks buvo terminalo tikslas – gebėti apsirūpinti gamtinėmis dujomis, jei to nepavyktų padaryti tradiciniu būdu“, – sakė A. Molis.

Anot KN SGD tarnybos direktoriaus, terminalo dydis toks, kad galėtų priimti standartinio dujovežio pilną krovinį.

„Jei terminalas būtų mažesnis, už dujovežio atvykimą į Klaipėdą turėtume mokėti tą pačią sumą, tik dujovežis atgabentų mažiau dujų. Europos Komisijos nuomonė buvo, kad terminalo dydis yra optimalus. (...) Tuo metu gauti tokį patį terminalą geresnėmis finansinėmis sąlygomis nebuvo įmanoma“, – teigė A. Molis.

2014 m. SGD terminalu naudojosi vienintelė tuometinei „Lietuvos energijai“ priklausanti įmonė „Litgas“. Šiemet terminalu naudojasi 4 bendrovės: „Imlitex“, „Ignitis“, „Eesti Energia“ ir „Achema“.

SGD terminalo panaudojimas 2019 m. siekė 44,6 proc. Anot A. Molio, toks panaudojimas yra normalus.

S palio 27 dieną suėjo 5 metai, kai į Klaipėdos uostą atplaukė „Independence“.

Tiesa, laivą „Independence“ terminalui iki 2024 m. Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, todėl reikės nuspręsti, ką su šiuo laivu teks daryti toliau.

Tarptautiniai ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.

Buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus, atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.

Vyriausybė ir Seimas yra pritarę SGD terminalo bei valstybės skolos įstatymų pakeitimų projektams, kuriais norima sudaryti teisines sąlygas iki 2024 m. įsigyti SGD laivą „Independence“.

Projektu siūloma sukurti teisinį pagrindą terminalo operatoriui ,,Klaipėdos nafta” ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti SGD laivą ekonomikai naudingiausiu būdu.

 

 

Atgal