Politika, aktualijos
12.13.Vilniaus universitetas atvėrė šio universiteto šimtmečiui skirtą parodą
Darius Kuolys
Vilniaus universitetas pirmąsyk paminėjo 1919-1939 m. veikusį Stepono Batoro universitetą, senuosiuose rūmuose atvėrė šio universiteto šimtmečiui skirtą parodą.
Reikėtų ir rimtos Stepono Batoro universiteto tyrimų, jo palikimo leidybos programos. Universiteto profesorių Mariano Zdziechowskio, Felikso Koneczny, Wiktoro Sukiennickio, Stanislawo Koscialkowskio ir kitų tekstai, išleisti lietuviškai, praplėstų mūsų visuomenės kultūrinius akiračius.
Darius Kuolys
1919-aisiais Lietuvių Mokslo Draugijos vardu atidaromą Stepono Batoro universitetą lietuviškai ir lenkiškai sveikino Juozas Tumas-Vaižgantas. Kelios citatos iš jo straipsnio, paskelbto 1919-ųjų spalio 15-ąją "Nepriklausomoje Lietuvoje":
"Aula kalbėtoją kun. J. Tumą sutiko ovacijomis ir palydėjo nuo sakyklos dar ilgesnėmis ovacijomis.
[...]
Rektorius Siedleckis yra mums pasakęs, pirmame universiteto posėdyje būsią pristatytos kandidatūros M. Biržiškos - į lietuvių literatūros katedrą ir K. Būgos į lietuvių kalbos katedrą. [...] Be to, kalbama, archeologijos katedrą pavesti J. Basanavičiui. Ta paskala dar nepatikrinta.
Rektorius primygtinai tvirtino, Vilniaus universitetas vengiąs politikos ir tendencijos. [...] Lietuvos delegacija iš audiencijos su juo išsinešė gerų įspūdžių, nors konkrečių dalykų dar nieko neskubėjo padaryti.
Universiteto muziejaus išsaugoto parodos eksponato fragmentas
Prorektorius Ziemackis per rautą yra viešai pareiškęs: Vilniaus universiteto pirmiausis ir svarbiausis uždavinys būsiąs stengtis, kad lietuviai galų gale įgytų tautinį savo universitetą, kurio jie yra verti.
[...]
Advokatas Steponas Mickevičius per rautą viešai pasakė mums: "Sveikiname Jus, tuo tarpu svečius, ir velijame, kad, nebeilgai betrukus, jūs čia taptumėte šeimininkais!"
Su Vyriausiuoju karo vadu ir Lenkų vasltybės Viršininku teko per rautą ilgėliau pasišnekėti. Jis pilnas ramių ketinimų, nemato kliūčių taikai ir gražiam sugyvenimui. Buvo patenkintas, kad mes apie tai kalbame.
Jo tėvai, sakės, į Vilniaus gub. Povieviorkos parapiją atėję iš Žemaičių ir abudu gražiai kalbėję lietuviškai. Gi pats Vadas, Juozapas Pilsudskis, gimęs tarp gudų, jau maža bemokąs lietuviškai, tik paprastus išsireiškimus.
Taigi kalbos raute, šventinėje puotoje, žadėjo gerokai atviresnį atkuriamo universiteto kelią...
Atgal
.jpg)
